Lietuva baigia pirmininkavimą ES Tarybai

Lietuva baigia savo pusmetį trukusį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir perleidžia šį uždavinį Graikijai. Pasiekti rezultatai bus dar kartą pristatyti pirmadienį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai uždarymo ceremonijoje Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Teigiama, kad Lietuvos pirmininkavimas aukščiausių šalies ir ES politikos lyderių bei apžvalgininkų buvo vertinamas išskirtinai pozityviai: esą Lietuva sėkmingai įvykdė jai patikėtą atsakingą užduotį, užtikrino sklandžią ES Tarybos veiklą ir darbų tęstinumą.

Lietuva suderino 2,5 karto daugiau teisinių dokumentų, nei įprastai pavyksta pirmininkaujančiai šaliai, – priimtas 251 Europos ateičiai svarbus dokumentas, derantis dėl 114 iniciatyvų pasiekta pažanga.

Sudėtingiausiu ir svarbiausiu įvardijamas Lietuvos pirmininkavimo pasiekimas – užbaigtos derybos dėl 59 daugiamečio ES biudžeto įgyvendinimui svarbių programų. Tai reiškia, kad 28 šalys jau kitąmet galės pradėti naudotis ES parama, įgyvendindamos žmonių gerovei ir ekonomikos augimui svarbius projektus. Lietuva per 2014–2020 metus galės pasinaudoti 44,5 milijardo litų parama.

Ypatingas dėmesys Lietuvos pirmininkavimo metu esą skirtas kovai su jaunimo nedarbu. „Suderinus Tarybos deklaraciją dėl Pameistrystės aljanso įkūrimo, jauniems žmonėms bus lengviau įgyti darbo patirties“, – teigiama Eltos pranešime. Naujajame ES daugiamečiame biudžete numatytos lėšos Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti. Lietuva iš jos taip pat 2014-2015 metais galės gauti 109 milijonus litų, o iki 2020 metų – dar 120 milijonų litų iš Sanglaudos fondo.

„Lietuvos pirmininkavimo metu priimti ir Europos energetiniam saugumui ir konkurencingumui svarbūs sprendimai. Sutarta dėl strateginių projektų sąrašo ir pirmą kartą ES biudžete numatytas jų finansavimas. Į šį sąrašą pateko ir 6 Lietuvos energetiniam savarankiškumui svarbūs projektai“, – rašoma pranešime.

Remiantis pranešimu, neeilinių Lietuvos derybininkų gebėjimų ir kompromisų paieškos reikalavo susitarimai dėl bankų sąjungos. Žadama, kad ES šalių susitarimas dėl Bendrojo bankų pertvarkymo mechanizmo, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos bei Indėlių garantijų sistemos direktyvos leis ne tik efektyviai pertvarkyti nemokius bankus, numatys finansinės pagalbos priemones, bet ir apsaugos žmonių indėlius ir padės atkurti pasaulio rinkų pasitikėjimą ES.

Europos ir viso pasaulio dėmesį atkreipė ir istorinius pokyčius Ukrainoje bei kitose Rytų partnerystės šalyse paskatinęs Vilniaus viršūnių susitikimas. Parafuotos Asociacijos sutartys su Moldova ir Gruzija, pasirašytas vizų režimą palengvinantis susitarimas su Azerbaidžanu, pasirašytas susitarimas, leidžiantis Gruzijai dalyvauti ES išorės misijose, parafuotas Aviacijos susitarimas su Ukraina, Moldovai pasiūlytas bevizis režimas.

Per šį pusmetį Lietuva taip pat pasiekė pažangą derantis dėl laisvosios prekybos sutarčių su strateginiais partneriais. Pirmininkavimo metu pradėtos derybos su JAV ir užbaigtos su Kanada. Taip pat buvo gautas mandatas deryboms dėl investicijų apsaugos su Kinija.

Lietuvos pirmininkavimas plačiai garsino šalį Europoje ir pasaulyje. Lietuvą aplankė per 30 tūkstančių užsienio svečių, Lietuvos pirmininkavimą nušvietė 1 800 žurnalistų iš viso pasaulio, vien prezidentė jiems davė daugiau nei pusšimtį interviu, įvairiose Europos šalyse įvyko 500 Lietuvos kultūros renginių.

Eltos, „ekspertai.eu“ inf.