Lietuva ir užsienis per savaitę

Berlyno siena. Nuotr. deviajeporalemania.com

Baltarusijos šnipai ir „Sputnik“ Lietuvoje. Rusija beveik puola Ukrainoje, o katalonai pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje Lietuvos teisėsaugos ​įstaigų surengta Baltarusijos šnipo sulaikymo vykmė.  Valstybės saugumo padalinys jau seniai kalbėjo apie tai, jog Baltarusijos tikslinės tarnybos vykdo priešišką veiklą mūsų šalies plotmėje, bet buvo kritikuojamas už konkrečių priešžvalgybinės veiklos gavinių nebuvimą.  Štai gavinys, įrodantis ir VSD perspėjimus (iki tol atrodė, kad Baltarusija prirašoma prie Rusijos labiau dėl vaizdo), ir padalinio veiklos veiksmingumą.  Dabar už gerą darbą jis gali pretenduoti į didesnį lėšinimą, nes kalbėjo ne apie tariamas, o apie tikras grėsmes (vyriausybė kaip tik turės spręsti, ar kitais metais 1,15 mln. litų didinti VSD lėšinimą). Ir prezidentūra ketinimą keisti saugumo vadovą kažkaip pamiršo. Kiek nutikimas atsilieps Lietuvos ir Baltarusijos santykiams, neaišku, bet vargu ar jie labai nukentės.

Antroje vietoje Ž. Ilgauskas, kurio istorija atnaujino ginčus dėl dvigubos pilietybės. Iniciatyvos ėmėsi prezidentė, kuri pasiūlė, kad ypatingų nuopelnų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams būtų leista turėti dvigubą pilietybę. Tačiau bet kokie pasiūlymai šioje srityje atsispiria į Konstituciją, kuri šiuo metu numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Jeigu bandyti atsargiai plėsti „atskirų atvejų“ sąrašą, gali iškilti diskriminacijos klausimas (pavyzdžiui, galima leisti dvigubą pilietybę ES ir NATO šalių piliečiams, bet kaip tada jausis Rusijoje gyvenantys lietuviai). Trumpai sakant, pribrendo Konstitucijos (ne)kaitos poreikis, ir referendumo procesas šiuo atveju iš tiesų leistų plačiai išdiskutuoti šį klausimą bei vienaip ar kitaip jį išspręsti.

Trečioje vietoje planuojama sisteminė rusiškos propagandos ataka Lietuvoje. Neseniai pranešta, kad Rusija kuria naują valstybinę užsienio naujienų tarnybą „Sputnik“, kuriai vadovauja rusiškos propagandas ruporas D. Kiseliovas. „Sputnik“ esą turėtų atsikirtinėti „agresyviai propagandai“ iš Maskvai ne itin draugiškos Vakarų žiniasklaidos. O vienas jo padalinių turėtų veikti ir Vilniuje. Šis faktas patvirtina kelis dalykus. Pirma, Rusija informaciniam karui skiria vis daugiau pinigų. Antra, Lietuvos laukia gana rimtas informacinis iššūkis, skatinantis ieškoti kokybiško atsakymo (nors, sprendžiant iš patirties, galima tikėtis, kad mūsų šalyje bus ieškoma būdu tiesiog neleisti „Sputnik“ pradėti savo veiklą, kas leis Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad tikros žodžio laisvės Lietuvoje nėra).

Užsienis

Ukrainoje įtampa didėja. Kijevas kasdien laukia separatistų – tiksliau Kremliaus – puolimo. Šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad VIENĄ KARTĄ jau reikia pateikti NORMALIUS RUSIJOS AGRESIJOS ĮRODYMUS. Dabar gi gaunasi kažkokia nesąmonė (apie Lietuvos kalbas JTO net kalbėti neverta). Galima prisiminti, kad dar tuomet, kai separatistai užėmė Novoazovską, Ukraina pareiškė, kad prasidėjo atvira Rusijos invazija. Ir kas? Ir nieko. JAV ir ES nepripažino, kad Ukraina oficialiai kariauja su Rusija. Dabar Ukrainos užsienio ministerija oficialiai pareiškė, kad perdavė ES gelžbetoninius įrodymus, kad Rusija permeta į Donbasą savo karines pajėgas. Ir kas? Ir nieko. Klausimas – nejaugi negalima nufotografuoti ar nufilmuoti, kaip Ukrainos sieną kerta rusiški tankai, kurie ne adata, o tankai. JAV palydovai ir žvalgyba vieni geriausių pasaulyje, o J. Psaki sako, kad Amerika atitinkamų duomenų neturi, bet pasitiki kitų pateiktais duomenimis. Kaip sakoma, atvažiavome – amerikiečiai patys nestebi vieno iš karščiausių pasaulio konfliktų. Nesąmonė? Be abejo. Todėl reikia arba kalbėti rimtų argumentų kalba, arba baigti šitą komediją su mistinėmis rusiškomis divizijomis. Ir dar keli pastebėjimai. Iš pradžių įdomi naujiena iš „Bild“, kad Obama gali iškeisti Ukrainą į branduolinį sandorį su Iranu, su kuriuo Rusija beje pasirašė fantastinį susitarimą dėl aštuonių atominių blokų statybos. Tuo pat metu „Reuters“ cituoja aukštą ES pareigūną: „Ukrainiečiai manipuliuoja Europos Sąjunga“. Ir apie naujas sankcijas Rusijos atžvilgiu Merkel kalba visai be entuziazmo. Blogi ženklai Kijevui – greitai gali likti vienas rusiškos grėsmės akivaizdoje. O kol kas ten formuojasi valdančioji koalicija. Greičiausiai bus plati, bet nestabili. Porošenkai su Jaceniuku susitarti sunku, o čia dar Julia prisijungs su savo ambicijomis (jau nekalbant apie Liaško), ir kiekvienas rimtesnis klausimas neabejotinai virs begalinių ginčų auka. Ir pagaliau, Charkove sprogimai...

Antroje vietoje dvidešimt penktas Berlyno sienos griūties gimtadienis. Šis epizodas tapo Šaltojo karo pabaigos simboliu. Tačiau ar jis tikrai pasibaigė? O jeigu pasibaigė, ar dabar neprasideda iš naujo? Gal Jaceniuko siena Ukrainoje yra nauja Berlyno siena? Tai, kad Rusijos ir Vakarų santykiai kasdien tik blogėja – faktas. Ar tai jau naujas Šaltasis karas? Turbūt, dar ne. Bet konfrontacija aštrėja, ir mes nuosekliai judame į praeitį. Beje apie praeitį. Iš išslaptintų dokumentų paaiškėjo, kad Britanijos premjeras Čerčilis siūlė Amerikai kuo greičiau panaudoti prieš Sovietų Sąjungą branduolinį ginklą. O mes vis dar stebimės, kodėl Maskva vis mato Vakaruose priešą.

Trečia vieta katalonams. Jie, nepaisydami Madrido draudimų, vis tik surengė balsavimą (apklausą). Ir rezultatai iniciatorių nenuvylė. Per 80 proc. iš maždaug 2 mln. žmonių, dalyvavusių simboliniame referendume dėl nepriklausomybės, palaikė regiono atsiskyrimo idėją. Jokių juridinių pasekmių įvykis neturės, bet praktinių – daug. Vargu ar dabar nepriklausomybės judėjimas sustos. Anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip Ispanija turės leisti katalonams pasirinkti, kaip tai padarė Didžioji Britanija Škotijos atveju. Ir tai ne tik ispaniškos, bet europietiškos demokratijos testas. Nors, kaip rodo praktika, kai prasideda interesai, demokratija baigiasi, taip pat demokratinėje Europoje. Jeigu taikyti šachmatų taškų skaičiavimo metodiką – 1 balas (Londono pergalė) prieš 0,5 (katalonų balsai) separatistų nenaudai, bet partija dar nesibaigė.