Lietuva ir užsienis per savaitę

„Islamo valstybė“ ir Al-Qaeda artimiausiu metu ruošia išpuolius Europoje, ir VISOS jos valstybės yra pažeidžiamos.

Lietuvos rinkiminės kovos ypatybės ir grėsmė iš Latvijos. Donaldo Trumpo iššūkis ir Ramzano Kadyrovo ateities klausimas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje Lietuvos socialdemokratų partijos pareiškimas. Išskirtinai įdomi yra jo vieta, skirta prezidentūrai: „Kyla klausimas ne tik, ar Prezidentė siekia mažumos vyriausybės, bet ir kokia Prezidentūros funkcija valstybėje. Nejaugi, iš tiesų yra pagrįsti kai kurių politologų pastebėjimai, jog mūsų šalies vadovė savo veikla tampa panaši į kai kurių rytų kaimyninių valstybių prezidentus?“. Nuo tam tikro momento D. Grybauskaitė faktiškai tapo dešiniųjų politinių jėgų šalininke. Todėl nereikia stebėtis, kad ji dalyvauja politiniame puolime prieš valdančiuosius. Jeigu tai būtų pirma valstybės vadovės kadencija, ji gal elgtųsi santūriau, nes vienpusiška pozicija galėtų komplikuoti perrinkimą. Dabar gi ji neturi, ką prarasti, ir opozicija nori maksimaliai išnaudoti Daukanto aikštės potencialą priešrinkiminėje kovoje. Įdomu tai, kad šios kovos temperatūra kyla geometrine progresija, ir baisu net pagalvoti, kas vyks prieš pat balsavimą.

Antroje vietoje specialusis liudytojas Rolandas Paksas. Atpasakoti visą šią galimai korupcinę istoriją detaliai nėra prasmės. Iš karto prie esmės. Rinkimai ne už kalnų. Populiarus premjeras ir gerą reitingą turintys socdemai jau sulaukė savo karčios kritikos porcijos ir toliau puolami. Bet jiems, kad liktų valdžioje, reikės vėl sudaryti daugumos koaliciją. Jeigu „Tvarkos ir teisingumo“ partija su „specialiu liudytoju“ priešakyje gaus mažai balsų, situacija komplikuosis. Atrodo, opozicijos planas turėti naujame Seime 75 mandatus, apie ką prabilo E. Masiulis ir G. Landsbergis, kryptingai vykdomas. Ir nesuprasi, kur teisingumo paieškos, o kur rinkiminė kova, panaudojant teisėsaugos institucijas.

Trečioje vietoje Lietuvos saugumas. JAV perspėja, kad gavo patikimą informaciją, jog tokios teroristinės organizacijos kaip „Islamo valstybė“ ir Al-Qaeda artimiausiu metu ruošia išpuolius Europoje, ir VISOS jos valstybės yra pažeidžiamos. Gerai, kad Lietuva maža ir nedaug kam žinoma, nors mūsų prezidentė tikrai stengiasi, kad šalis būtų matoma ir girdima tarptautinėje arenoje. Kitaip tariant, mus jeigu ir sprogdins, tai paskutinius. Bet štai problema. Pasirodo, vienas kaimyninės Latvijos musulmonų bendruomenės lyderių nuvažiavo į Siriją kariauti radikalų pusėje, už ką Tėvynėje jam jau iškelta baudžiamoji byla. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks nekontroliuojamas veikėjas gali turėti bendraminčių Latvijoje ir liepti jiems ką nors padaryti ne tik joje, bet ir Lietuvoje, į kurią, pavyzdžiui, irgi atvyksta JAV kariai. Faktas, kad tokius savarankiškus kovinius vienetus susekti beprotiškai sunku. Tačiau pradžiai reikia bent grėsmę pradėti vertinti kaip realią ir perspėti visuomenę, kad nepanikuotų, bet būtų budri. Dabar gi laukiame rusiškų tankų, o terorizmas tarsi kitoje planetoje.

Užsienis

Be komentarų. „Ukraina tikrai negalės tapti ES nare per artimiausius 20-25 metus. Tas pats dėl NATO“.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris
 

JAV – vis dar galingiausia pasaulio šalis. Todėl tai, kas ten dedasi, svarbu visiems. O ten artėja prezidento rinkimai, ir neįtikėtinas scenarijus tampa tikrove. Kai D. Trumpas pradėjo savo rinkiminę kampaniją, mažai kas tikėjo jo sėkme. Daug kas sakė, jog respublikonų favoritas – Džebas Bušas. Bet šiandien jis jau gėdingai baigė savo pasirodymą, o D. Trumpas laimėjo respublikonų „super antradienį“. Ir dabar partija nelabai žino, ką su juo daryti. Daug kas joje nenori, kad šis ekscentrikas varžytųsi su H. Clinton (greičiausiai, būtent ji atstovaus demokratams), bet kaip nors pašalinti išsišokėlį iš lenktynių šiuo metu irgi būtų ne pats geriausias variantas, kadangi tai tik pablogintų respublikonų padėtį. Šiame kontekste vis dar atviru lieka klausimas: „D. Trumpas yra atsitiktinė ar suplanuota staigmena, kuri bus suvaldyta ir nukreipta reikiama linkme, jeigu taps pergalinga?“

Antroje vietoje Ukraina. Pirma, Vokietijos parlamento narys Karlas-Georgas Wellmannas pareiškė, kad Ukrainai ruošiamas naujas „Maršalo planas“. Teoriškai tai, žinoma, puiki žinia Kijevui. Bet (a) sunku patikėti, kad Europa, kuriai dabar pačiai labai reikia pinigų, sutiks atiduoti krūvą jų Ukrainai, kurioje (b), skirtingai nuo Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo, didesnė lėšų dalis, greičiausiai, bus išvogta be jokio praktinio rezultato. Antra, Vengrijos premjeras V. Orbanas pareiškė, kad ES sankcijos Rusijos atžvilgiu nebus pratęstos automatiškai. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, kad Briuselis bendrai ir Berlynas bei Paryžius konkrečiai ima pavargti nuo Kijevo politinės impotencijos ir nesukalbamumo. Žinoma, ne faktas, kad sankcijos bus panaikintos jau artimiausiu metu, nes yra dar Amerikos, kuri jas pratęsė, pozicija.

Trečioje vietoje įdomi žinia iš Rusijos. Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, kurio kadencija greit baigsis, staiga pareiškė, kad yra paprastas Putino pėstininkas ir, jeigu prezidentas nuspręs, jis pasitrauks. Versijos, kodėl jis taip kalba, gali būti kelios. Pirma, valdžia jam iš tiesų nesvarbi. Antra, Kadyrovas daug kam nepatinka Rusijos elite, ir jiems pagaliau pavyko įtikinti Putiną nušalinti jį nuo valdžios (pavyzdžiui, už galimą B. Nemcovo nužudymą). Trečia, dabartinis Čečėnijos vadovas paliks respubliką, nes gaus paaukštinimą (nors, kur jau aukščiau). Ketvirta, visa tai tik spektaklis – tauta paprašys, Putinas išgirs ir Ramzanas kaip ištikimas Caro ir imperijos tarnas liks savo poste. Labiausiai tikėtina būtent pastaroji versija. Atleisti – pavojinga. Paaukštinti – irgi. Kad valdžia nerūpi – sunkiai tikisi, nes matosi, kad dirba entuziastingai. Trumpai sakant, vargu ar Kadyrovas taps eiliniu pėstininku ir važiuos kariauti su radikalais į Siriją ar su „fašistais“ į Donbasą.