Lietuva ir užsienis per savaitę

loreejoe.deviantart.com

Lietuvių „optimizmas“ ir V. Mazuronio „lyderystė“. Politinės žaidynės Brazilijoje ir Saudo Arabijos pasiūlymas Rusijai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Be komentarų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apie Seimo priimtą Darbo kodeksą: „Tas visiškas nužmogėjimas valdžios“. Valdančiųjų atsakymas: „Viešojoje erdvėje prezidentės mesti kaltinimai dėl neva „valdžios nužmogėjimo“ yra niekuo nepagrįsti, grynai emocionalūs pareiškimai. (...) Tokiuose pareiškimuose įžvelgiama ne tik vakarietiškos politinės kultūros stoka, bet ir Lietuvos žmonių klaidinimas bei skaldymas. Esame įsitikinę, kad tai diskredituoja prezidento institutą“.

Pirmoje vietoje lietuvių nerimas dėl savo ateities. Jeigu paklausyti mūsų valdžios, tai viskas šalyje daugiau ar mažiau gerai, ir perspektyva šviesi. Tačiau tyrimas, vertinantis gyventojų ekonominius lūkesčius Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Bulgarijoje parodė, kad optimistiškai ekonomikos augimą vertinančių lietuvių per metus sumažėjo 12 proc., o teigiamai žvelgiančių į asmeninės finansinės būklės pagerėjimą – 15 proc. Papildomo „pozityvo“ prideda Statistikos departamentas duomenys, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 procentinio punkto, o žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų. Štai tokia „pažanga“, nuo kurios emigruoja net pensininkai, nes „gėda gyventi tokioje Lietuvoje“. Tiesa, valdantieji (prezidentė, ministrai ir pan.), sprendžiant iš jų pajamų deklaracijų, panašių problemų ir minčių, greičiausiai, neturi.

Antroje vietoje „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ rinkiminė situacija. Kol V. Gapšys atsisako mandato, partijos Lyderis (iš didžiosios raidės) V. Mazuronis, žadėjęs jai auksinius populiarumo kalnus, nusprendė likti Europos Parlamente (EP), o pirmu sąrašo numeriu taps K. Daukšys. Kaip šiame kontekste pažymėjo politologas A. Krupavičius, V. Mazuronio sprendimui nemenkos įtakos turėjo solidi alga EP ir noras jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities. Štai ir paaiškėjo, ar pavyko eksperimentas su perbėgėliu. Tuo metu „tvarkiečius“ į rinkimus ves R. Žemaitaitis, nes R. Paksas mūsų „teisinėje“ valstybėje vis dar negali užimti pareigų, kuriems būtina priesaika. Be to, dabar jau ne tik jis, bet ir P. Gražulis kalamas prie korupcijos kryžiaus. „Sakau, sakiau ir sakysiu, kad yra atidaryta Pandoros skrynia, kai politikai yra tie iešmininkai, ir teisėtvarkos institucijos naudojamos prieš politikus. Iš to, ką girdėjau, negaliu daryti išvadų, bet man atrodo, kad tai yra rinkiminių triukų ilgesnė ranka, pasiruošimas spalio 9 dienai,“ – konstatavo R. Paksas, ir su juo sunku nesutikti.

Trečia vieta naujienai, kad, pasak Lietuvos ekspertų, mūsų šalyje du trečdaliai 30–34 metų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomą, ir pagal tai pirmaujame Europoje, tačiau, turėdami daug doktorantų, atsiliekame pagal jų tarptautinius pasiekimus. „Mums yra gerai, kaip yra, rašome į savo žurnalus, doktorantų stažuočių turime mažai, kad juos išleistumėme, dar mažiau pasikviečiame pas save, nes negalime mokėti pakankamų algų ir tai sudaro tokį vakuumą, kur mes žaidžiame savo sultyse ir sakome, kad mūsų ES projektų laimėjimų procentas vienas prasčiausių, inovacijų švieslentėje – vieni blogiausių, o kaip kitaip bus, jei mes patys sau gražūs, ir tiek,“ – situaciją nušvietė Studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas. Ir štai atėjo žinia, kad šiemet studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta 3 proc. mažiau nei pernai, o į valstybės nefinansuojamas vietas – 14 proc. mažiau. Tokiu būdu, galima sakyti, jog mūsų mokslui vis labiau trūksta ne tik kokybės, bet ir kiekybės. Demografija pradeda šauti į nugarą. Tikėkimės, kad iš šios duobės kada nors pavyks išlipti.

Užsienis

Be komentarų

Kaip pranešė CNN, naujausias ir brangiausias JAV lėktuvnešis „Geraldas R. Fordas“, kuris kainavo apie 13 mlrd. dolerių ir turėjo stoti į rikiuotę dar 2014 metais, nepasiruošęs kariniams veiksmams.

Pirmoje vietoje istorija su dopingu Rusijos sporte ir Olimpinėmis žaidynėmis. Šiame kontekste pažymėtini keli dalykai. Pirma, ar yra dopingas Rusijos sporte? Greičiausiai, yra – kaip ir kitų šalių sporte. Todėl antra, ataka prieš šios valstybės sportininkus yra akivaizdžiai politizuota – Vakarai nesugeba prispausti Putino politiškai bei ekonomiškai ir nusprendė įgelti sporto srityje, kas yra žema ir gėdinga. Trečia, reakcija. Turbūt, jeigu mes kalbėtume apie SSRS, Kremlius duotų įsakymą niekam nevykti į Rio, nes dalyvavimas be lengvosios atletikos komandos ir daugybės kitų atletų (pavyzdžiui, plaukikės Julijos Efimovos) yra tiesiog spjūvis į veidą. Tačiau, žiūrint žmogiškai, reikia pabandyti suprasti ir likusius sportininkus, o ne kirsti iš peties. Galimai, todėl Putinas, sukandęs dantis, prarijo įžeidimą, bet vargu ar pamirš tai (jis tokių dalykų nepamiršta) ir tikrai ras progą grąžinti skolą.

Antroje vietoje prezidentinės kampanijos Amerikoje tęsinys. Jau oficialiai žinomi du pagrindiniai varžovai – Clinton ir Trumpas. Tik dar nebuvo situacijos, kad abiejų partijų viduje nebūtų vienybės dėl vieningo savo kandidato palaikymo. Ypač blogai pas demokratus, kurių situaciją pastebimai paaštrino atskleisti dokumentai, įrodantys, jog Sandersas buvo sąmoningai skandinamas Clinton naudai. Įdomiausia, kad reikalo esmės gaisrą bandoma gesinti kaltinimais Rusijos atžvilgiu, kad būtent ji, remdama Trumpą, paviešino tuos dokumentus. S. Lavrovo komentaras buvo trumpas: „Aš nenorėčiau vartoti necenzūrinių žodžių“. Trumpas buvo dar originalesnis – paprašė Rusijos surasti prarastus Clinton elektroninius laiškus. Ir tai jau nekalbant apie pažadą apsvarstyti Krymo aneksijos pripažinimo bei sankcijų atšaukimo klausimus. Tuo metu naujausi reitingai pradeda rodyti, jog Hillary persvara išnyko kaip pavasariškas sniegas. Viskas dar gali šimtą kartų pasikeiti, bet Trumpo šansai laimėti yra realūs, ir su juo tarptautinėje politikoje būtų tikrai linksma (tik įsivaizduokite jo kelionę į Rusiją ar spaudos konferenciją po G8/G20 suvažiavimo). Nebent JAV „demokratija“ pakiš koją. Tiesa, kaip pasakytų nesusitaikę su pralaimėjimu Sanderso rėmėjai: „Error 404 – democracy not found“ (klaida 404 – demokratija nesurasta)...

Trečioje vietoje išskirtinai dosnus Saudo Arabijos pasiūlymas Rusijai. Sauditų užsienio reikalų ministras (už kurio, beje, gali stovėti JAV „vanagai“) atvirai pareiškė, kad šalių pozicijos Sirijoje skiriasi ne tiek dėl galutinio tikslo, kiek dėl jo pasiekimo priemonių, ir kadangi „Asado dienos suskaičiuotos, greičiau sudarykite sandėrį, kol ne vėlu“. Pasiūlymas: „Mes pasiruošę duoti Rusijai dalį Artimuosiuose Rytuose, kuri padarys Rusiją galingesne už Sovietų Sąjungą“. Įdomu, jog tuo pat metu „balandis“ Keris sutarė su Lavrovu dėl to, kad an-Nusra yra teroristinė organizacija, o pastarasis dar pažymėjo, kad „situacija Sirijoje rimtai pasikeitė per pastaruosius septynis mėnesius, todėl atsirado prielaidos mums nugalėti teroristus ir organizuoti tikrą dialogą tarp Sirijos žmonių, kad tik patys Sirijos piliečiai galėtų nuspręsti savo šalies ateitį“. Kitaip tariant, Saudo Arabijos pasiūlymas panašus į nevilties žingsnį, matant, kad Rusijai kartu su Iranu (o galop dar Erdoganas gali prisijungti) visai gerai sekasi Sirijoje, ir net amerikiečiai palūžta. Pagaliau, Rijado suformuluotas sandėris demonstruoja visišką Rusijos psichologijos nesupratimą – Putinas neišduos Asado ne tik todėl, kad dabar nėra prasmės tai daryti (jau nekalbant apie sauditų ir jų šalininkų Vašingtone pasiūlymo „patikimumą“), bet ir todėl, kad tai dabar jau garbės reikalas (panašiai kaip su Donbasu). Alepo katilas kaista...