2019 metais Krašto apsaugos ministerija planuoja daugiausiai lėšų skirti transporto priemonių, karinės technikos ir atsarginių dalių įsigijimui bei jų remontui, ginklams, stebėjimo įrangai, radijo stotims, šaudmenims ir kitai amunicijai.
Naftos produktai, apranga ir ekipuotė, maisto produktai bus perkamos bendradarbiaujant daugiausiai su Lietuvos pramone.
Kitais metais planuojama pradėti ir karinių dalinių viešosios infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų teikimo Šilalės, Vilniaus rajonuose bei Šiaulių mieste. Ruošiantis plėtoti šių karinių dalinių vystymą, tikimasi valdžios ir privačių subjektų partnerystės.
Gruodžio 17 d. Krašto apsaugos ministerija apie tai pranešė į susitikimą sukviestiems Lietuvos verslo ir pramonės asociacijų atstovams, kur taip pat pristatė krašto apsaugos sistemos resursų prioretizavimo principus ir įsigijimų planus ne tik trumpuoju (2019 m.), bet ir ilguoju (2019 - 2028 m.) laikotarpiu, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) projektų galimybę, dalyvavimo Europos gynybos fondo projektuose privalumus.
Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus yra skatinami įsijungti ir Lietuvos pramonės atstovai, kurie, suradę partnerių iš kitų šalių, gali prisidėti ne tiek prie gynybos pramonės produktų tiekimo, bet ir prie infrastruktūros ir technikos išlaikymo.
„Krašto apsaugos sistemos prioritetai kitąmet išliks nepakitę – ir toliau daugiausiai dėmesio bus skiriama infrastruktūrai, artilerijos programai, oro gynybai, karių aprūpinimui ir ginkluotei“, - pasakė G. Jeglinskas.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų BVP skiriamas kariuomenei turėtų išaugti iki 2,5% nuo BVP, skelbiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime visuomenei „Lietuvos verslo ir pramonės asociacijų atstovams buvo pristatyti krašto apsaugos sistemos įsigijimų planai“.
Informuojama, kad apie 70 proc. visų asignavimų, skirtų krašto apsaugai, vienokia ar kitokia forma lieka Lietuvoje.
Likę 30 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotei pirkti iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma.
Šaltinis: kam.lt
Susiję:
Krašto apsaugos viceministras: grėsmė kuri ateina iš Rusijos – jinai apgula mus visus, apgula žmones, institucijas
Naujausi
Naujausi komentarai
ten dar blogiau
IP 109.169.52.133 | 21:10:46
jie kremliaus kolaborantai,stribvaikiai ir komuniagų nomenklatūrsčikų vaikai/vaikaičiai. nieko nėra šlykščiau už išdavikus dirbančius kitai valstybei/okupantams. Visokie a la tūzai ar trikapeikiai tai savo Tautos gėda......
xXx Vaisvilai
IP 78.63.80.158 | 21:09:56
nu ir kur Lietuvos valstybes (kalbu apie institucijas, o ne piliecius kuriuos myliu ir gerbiu) vaidmuo visuose isvardintuose 199x ivykiuose? nebent tiki, kad ozio bliovimas issauke TSRS griuti? :DDD As neesu istorikas, bet intuicija man kuzda, kad pirmoji nepriklausomybe buvo paskelbta analogiskomis...