Lietuva tiekia Ukrainos Vyriausybei savo turimą karinę įrangą, o ne atlieka tarpininko vaidmenį

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį kalbėdamas žurnalistams informavo, kad Lietuva pagal galimybes remia Ukrainos kariuomenę.

Ministras informavo, kad ragina ir kitas valstybes padėti apginkluoti Ukrainos kariuomenę.

„Tai yra parama kariuomenei pagal tas galimybes, kurias mes turime. Mes tai darome ir raginame kitus“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė L. Linkevičius.

Jis neslėpė nusivylimo Vakarais, kalbėdamas ir vasario 18 d. LRT laidoje „Dėmesio centre“, viešai klausdamas, kada gi pagaliau realybės nesuvokiantiems Vakarams atsivers akys?

„Deja, nežinau, kada tai įvyks, ir kas turi nutikti, kad tos akys atsivertų“, – taip ES ir kitų Vakarų lyderių skystablauzdiškumą įvertino politikas.

Toje pačioje laidoje L. Linkevičius dar kartą priminė, kad Lietuva tiekia puolamąją ginkluotę Ukrainai ir kad tai yra moralinė Lietuvos pareiga. Šį faktą yra patvirtinusi ir pati Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kiek anksčiau atsakydama į „Deutsche Welle“ žurnalisto klausimą, „ar tiekiate Ukrainai mirtinus ginklus?“.

Tačiau vasario 17 d. atsakydamas į Maskvos priekaištus dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, vienas Lietuvos užsienio reikalų funkcionierius paaiškino, kad „didžiausią grėsmę taikai Ukrainoje kelia Rusijos tiekiami ginklai, o ne Lietuvos raginimai leisti Ukrainai gintis“.

Po dviejų skirtingų nuomonių paviešinimo tapo nebeaišku: tai tiekia Lietuva ginklus Ukrainai ar tik užsiima kažkokiais raginimais? Apie tai plačiau skelbėme publikacijoje „Kol kas neaišku, ar Lietuva tiekia Ukrainai ginklus pati, ar tik atlieka tarpininko vaidmenį“.

Norėdami išsiaiškinti šią painiavą ekspertai.eu kreipėsi į ministrą L. Linkevičių prašydami atsakyti į tris konkrečius klausimus:

• Ar Lietuva Ukrainai tiekia ginklus iš savo resursų, ar atlieka tik tarpininko vaidmenį, persiunčiant ginklus iš kitų valstybių?

• Kiek lėšų jau buvo skirta ir kiek dar žadama skirti Ukrainos karinio konflikto sprendimo reikmėms?

• Jei Lietuva ginklų tiekimo operacijoje yra tik tarpininkė, kokia pinigų suma yra papildomas valstybės biudžetas?

Deja, paaiškėjo, kad ministras neturi kompetencijos atsakyti į šiuos klausimus ir pasiūlė kreptis į Krašto apsaugos ministeriją, tačiau tuo pat metu patvirtino, kad „Lietuva yra perdavusi savo turimos karinės įrangos Ukrainos Vyriausybei“.

„Jūsų pateikti klausimai priklauso ne Užsienio reikalų ministerijos kompetencijai, todėl siūlytume kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją. Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją nagrinėdama karinės įrangos eksporto klausimus, vadovaujasi Sutartimi dėl prekybos ginklais (angl. Arms Trade Treaty), Lietuvos Respublikos teisės aktais, 2008 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Tarybos bendrąja pozicija 2008/944/BUSP, nustatančia bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (toliau – Bendroji pozicija), ir kitais dokumentais. Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje įtvirtinama valstybių prigimtinė teisė į individualią ir kolektyvinę savigyną, kuri užtikrinama ir pagrindiniuose strateginių prekių eksporto kontrolę reglamentuojančiuose dokumentuose, įskaitant Sutartį dėl prekybos ginklais ir Bendrąją poziciją. Lietuva yra perdavusi savo turimos karinės įrangos Ukrainos Vyriausybei. Karinės įrangos perdavimas Ukrainos Vyriausybei atitinka tarptautinių dokumentų nuostatas dėl savigynos priemonių teikimo valstybei, įgyvendinančiai savo prigimtinę teisę gintis nuo agresijos, ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, - sakoma vasario 19 d. L. Linkevičiaus atsakyme.

Susiję:

M. Šulcas: Valdant šiai vyriausybei, jokios ginkluotės tiekimo tikrai nebus. Vokietijai šita tema uždaryta