Lietuvai reikia meilės tiesoje

Šį pranešimą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pristatė sausio 24 dieną vykusioje spaudos konferencijoje.

Pasiekti kažką valdžia gali tik palaikoma žmonių. Tam reikia abipusio pasitikėjimo, pagrįsto pagarba vieni kitiems ir tiesa. Tik ne skaldymosi ir melo, kiršinimo. Tokio, kuris kilo ir dėl didžiausio mūsų valdžios istorijoje verslo projekto „Visagino AE“. Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė suprato, kad taip paprastai, kaip jai atrodė, nepavyks ignoruoti Tautos valią. Nors ir neturėdama konkrečių ir aiškių argumentų, negrindžiamų melu, prakalbo apie naujo referendumo tuo pačiu klausimu organizavimą. Tik naujas valdančias partijas dar reikia prispausti. Bėda - naujasis Seimas ne toks paklusnus, kad vykdytų kiekvieną, kad ir nelabai aiškų, Prezidentės pavedimą. Pasibaigė Sausio 13-osios minėjimas ir vėl alyvos į ugnį? Ar neįmanoma su Tauta kalbėti ne tik deklaracijomis, o paprastai ir nuoširdžiai, argumentų kalba ir, svarbiausia, gerbiant pašnekovą – šios žemės suvereną? Nedalinant valstybės suvereniteto vienasmeniais pareiškimais ar buvusio teisingumo viceministro pareiškimu įsivedant Europrokuratūrą. 2004-2008 metų kadencijos Seimas bent formaliai, kad ir neskaitęs ES biurokratų „paklodėse“ surašytų vinguriavimų, Tautos vardu pritardavo viskam, ką mums siųsdavo iš Briuselio.

Ar Sausio 13-osios minėjimas yra tik paradinis formalumas, ar, kaip teigė pati Prezidentė D. Grybauskaitė savo sausio 13 dienos kalboje, „laisvę turime ginti kiekvienas ir kasdien“? Tad pradėkime bent nuo šių metų Sausio 13-osios – Kovo 11-osios salėje visi žiūrėjome žuvusiųjų artimiesiems į akis. Sausio 13-osios kalboje priminiau Arkivyskupo Sigito Tamkevičius žodžius: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Tačiau ne visi panoro tai suprasti, o kai kam, matyt, ir nevalia apie tai garsiai kalbėti. Ar reikia tik kalbėti, ar ir daryti ką nors, kad žmonės patikėtų gražiai kalbančiais? Ypač stoiškai ir patriotiškai ramiai kelerius metus stebima Algirdo Paleckio ir jo vadovaujamos partijos demagogija ir tyčiojimasis iš valstybės, jos gynėjų ir Sausio 13-osios aukų. Kodėl nenorime suprasti, kad tai tapo atvirai vykdoma valstybine Rusijos politika, kuria siekiama ne tik gelbėti Sausio 13-osios bylos įtariamuosius, bet ir sugriauti vieną svarbiausių Lietuvos moralinių ir vienybės veiksnių tiek užsienio akyse, tiek Lietuvoje, tiek kiekviename mūsų – gal tikrai patys šaudėme savus? Neturėdami ginklų ir visiškai nuvertindami TSRS jėgos struktūras, KGB ir GRU. Nesvarbu, kad viską tuomet drauge ištyrė Lietuvos ir TSRS prokuratūros, ir viskas visiems tuomet buvo aišku. Nepatikrinę A. Paleckio skelbiamų citatų konteksto ir viešai skelbiamos Sausio 13-оsios bylos medžiagos, apsimetame, kad nesuprantame, ką mums sako Laisvės gynėjai, kas buvo pasakyta Z. Vaišvilos kalboje Sausio 13-ąją.

Todėl šiandien pristatome jau pasirašytą Laisvės gynėjų kreipimąsi į Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministeriją. Jį įteikiame adresatams ir skubos tvarka prašome grąžinti VSD ikiteisminio tyrimo įstaigos funkcijas tiriant nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir nusikaltimus valstybei, o Prezidentę D. Grybauskaitę – paaiškinti, kodėl ji inicijavo šią baudžiamojo proceso pataisą. Prašome panaikinti Generalinio prokuroro įsakymą dėl Specialiųjų tyrimų skyriaus likvidavimo, nes įsakymas ne tik prieštarauja tebegaliojančiam LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimui, kurį inicijavo ir pasirašė tuometis šalies vadovas Vytautas Landsbergis, bet ir suduoda rimtą smūgį šios bylos tyrimui. Prašome grąžinti į šį skyrių ten dirbusius prokurorus. Prašome paskelbti, kodėl ir kuriems 15-ai Sausio 13-osios bylos įtariamųjų panaikinti įtarimai (tokiu atveju šią informaciją viešinti jau galima), argumentuojant, kad jie nešaudė ir nežalojo žmonių. Prašome pakeisti prokuratūros įstatymą, nustatant, kad prokuratūros veiklą reglamentuojančius Nuostatus ir struktūrą tvirtintų Seimas, siekiant išvengti siurprizinių situacijų ir užtikrinti stabilų valstybei svarbios institucijos darbą.

Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą Sausio 13-osios byloje ir dėl visų 1990-1991 metų užsienio agresijos ir valstybės perversmo organizatorių bei vykdytojų, galimai nusikalstamų veikų kolaborantų, atnaujinti nutrauktus tyrimus dėl TSRS GM, KGB ir VRM struktūrų įvykdytų nusikaltimų, nes tai buvo užsienio šalies agresija – Sausio 13-osios byloje ne tik Lietuvos teismai vadovavosi tuo, bet ir Europos žmogaus teisių teismas patvirtino, kad nuo 1990 metų kovo 11-osios Lietuvoje galiojo Lietuvos, o ne TSRS įstatymai.

Dėl kelerius metus trunkančios A. Paleckio ir jo vadovaujamo Socialistinio liaudies fronto antivalstybinės veiklos, patvirtintos 2011 metų VSD ataskaita Seimui ir tęsiamos bei plečiamos iki šiol, prašome ne tik patikrinti šios partijos veiklos atitikimą Lietuvos įstatymams, bet ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų galimai nusikalstamų kelerius metus besitęsiančių veikų, atitinkančių BK 154 str. 1 d. (šmeižimas), 155 str. 3 d. (įžeidimas), 313 str. 2 d. (mirusiojo paniekinimas), 118 str. (padėjimas Rusijos ir Sausio 13-osios bylos įtariamųjų veiklai prieš Lietuvos Respubliką) požymius.

Kreipiuosi į tuos, kurie Z. Vaišvilos kalboje nenorėjo matyti jos turinio - Sausio 13-osios byloje įsiteisėjusiu 1999 metų rugpjūčio 23 dienos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų faktų. Paneikite juos arba atsiprašykite Sausio 13-ąją žuvusių artimųjų, sužeistųjų ir Laisvės gynėjų:

- 1989-12-19 d. nuo TSKP atsiskyrus savarankiškai LKP, kiti Lietuvos komunistai liko M. Burokevičiaus vadovaujamoje LKP/TSKP, kuri buvo kitos valstybės partijos TSKP dalimi ir Lietuvoje siekė antivalstybinių tikslų, nepripažino Lietuvos nepriklausomybės, baugino karine jėga, trukdė kurti nepriklausomos valstybės kariuomenę, muitines.

- Ypatingosios padėties įvedimo planą M. Gorbačiovo nurodymu nuo 1990 m. pradžios ruošė TSRS GM pavaduotojas V. Ačalovas, kuris jį bandė įgyvendinti Lietuvoje 1991 m. sausyje.

- Po 1990-02-24 d. įvykusio XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų pirmojo turo, paaiškėjus, kad Sąjūdžio deputatai turės parlamente daugumą, 1990-02-28 TSKP CK nutarimu dėl jos nuosavybės Lietuvoje Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje įsikūrė TSKP finansuojamas antivalstybinės veiklos organizavimo štabas Lietuvoje su leidimų sistema, karine apsauga (LKP CK pastate ilgai buvo dviejų LKP dvivaldystė, trukdžiusi LKP/TSKP atvirai organizuoti antivalstybinę veiklą). Todėl nuo 1990-03-25 d., karine jėga išmetus iš šios mokyklos Vilniaus pedagoginį institutą, jame veikė ne tik visasąjunginė partinė mokykla ir politologijos mokymo centras, bet ir antivalstybinė radijo stotis “Tarybų Lietuva”, spaudos redakcijos lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.

Todėl tie, kurie po šios mano kalbos susirūpino valdžios praradimo ar Prezidentės D. Grybauskaitės klausimu, visų pirma, konservatoriai, turėtų pasakyti viešai, kodėl 2009 metais pasirinko ir Tautai pasiūlė šią kandidatę į Lietuvos Prezidentus? Nežinojote Atgimimo istorijos, kurios dalyviais buvote? V. Landsbergiui, kuris tapo mūsų Nepriklausomybės simboliu ir kurio atsakomybė dėl jo veiksmų ir žodžių yra pati didžiausia, siūlyčiau susipažinti ne tik su jo 1996 metų samprotavimais Seime dėl aukštųjų partinių mokyklų, ruošusių TSKP nomenklatūrą, bet ir jo paties liudijimais Sausio 13-osios byloje. Kai mano žodžiai 2009 metų pavasarį Jums nieko nebereiškė, parašiau viešą kreipimąsi į konservatorių partiją „PERŽENGTOS MORALĖS POLITIKOJE IR ATSAKOMYBĖS RIBOS“, kurį 2009 metų gegužės 18 dieną Lietuvos Prezidento rinkimų išvakarėse išdrįso paskelbti tik „Laisvas laikraštis“. Kodėl tada V. Landsbergis ir konservatoriai nieko nepaaiškino rinkėjams? Kodėl jau tada apie šią kandidatę viešai buvo galima kalbėti tik labai gerai arba nieko? Kodėl prieš rinkimus pataisytas įstatymas, akivaizdžiai pritaikant jį būsimai kandidatei? Kodėl viešus TV debatus rinkimų metu ribojo minutės reglamentas? Ar pasakysite, kad neskaitėte 2009 metų gegužės 11 dienos balsas.lt interviu su Z. Vaišvila „Dalia Grybauskaitė begėdiškai meluoja“? Atsakykite bent savo rinkėjams, kuriuos tebeklaidinate savo pasirinkimu iki šiol – kokią moralinę teisę turite klaidinti net tremtyje gyvenusius? Paaiškinkite jiems, kodėl D. Grybauskaitę gina A. Paleckis, kurį atvirai remia net Rusijos URM ir kurį „puola“ Z. Vaišvila su savanoriais? Kodėl Z. Vaišvilą dėl Sausio 13-osios bylos medžiagos paviešinimo ir bent jau moralinio p. D. Grybauskaitės pasirinkimo puola ne tik Andrius Kubilius, V. Landsbergis, bet ir A. Paleckis? Kodėl šių metų sausio 12-ąją dėl A. Paleckio „puolimo“ susilaukiau net V. Landsbergio priekaištų? Sudėtinga rasti logiką? Bandykite bent rasti moralės likučius, jei dar rūpi politinė ir ne tik politinė atsakomybė. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio seimo tarybos pirmininkas pasisako už Nepriklausomybės Akto signataro kalbos cenzūrą? Jūsų vidiniam nusiraminimui paaiškinsiu, jog, galų gale sužinojęs, kad mano prašymu man suteikta teisė kalbėti Sausio 13-ąją, kalbą ruošiau paskutiniąsias dvi naktis. Tad net Jums labai norint Jūsų peržiūrai kalbą galėjau pateikti tik sausio 13-osios rytą, tačiau pramigau. Labai atsiprašau dėl to.

Jei teismo Sausio 13-osios byloje nustatyti ir Z. Vaišvilos viešai pateikti faktai, LGGRTC direktorės T. B. Burauskaitės patvirtinimas, kad dabartinė Lietuvos Prezidentė šioje įstaigoje dirbo dar 1990 metų liepą (jei ne ilgiau), Jums nėra argumentai, verti dėmesio, tai gal Jūsų ir Jūsų rinkėjų moraliniam apsisprendimui padės šių metų sausio 19 dienos Delfi.lt interviu su p. D. Grybauskaitės bendradarbiu Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje V. Lukoševičiumi, patvirtinusiu, kad jis ir p. Dalia buvo šios partinės mokyklos vadovybėje. Tai patvirtino jos bendradarbis – vienas šios mokyklos vadovų, o ne kažkoks Zigmas, sužinojęs kažką iš kažkokios Rūtos, tik dvi savaites tyrusios p. D. Grybauskaitės darbo bylą ir radusios kažkokį įsakymą.

Svaresniam šių aplinkybių vertinimui pateiksiu 1989 metų gruodžio 29 dienos Vilniaus aukštosios partinės mokyklos įsakymo Nr. 193 rusų kalba išrašą dėl D. Grybauskaitės – šios įstaigos mokslinės sekretorės, t. y. vieno pagrindinių vadovų – atlyginimo padidinimo 30% dėl šių pareigų. Priminsiu, kad tai atsitiko iškart po savarankiškos LKP atsiskyrimo nuo TSKP XX-ame LKP suvažiavime 1989 metų gruodžio 19 dieną, o Vilniaus aukštosios partinės mokyklos partinės organizacijos susirinkime renkant delegatą į šį suvažiavimą - kandidatui Partinės ir tarybinės statybos katedros dėstytojui J. Arvasevičiui pareiškus, kad jis už savarankišką LKP, „Salėje kilo triukšmas, švilpimas, replikos „nacionalistas“, „separatistas““. Kandidatu jo neišrinko ir nedelsiant išmetė iš darbo, nes tai buvo TSKP nomenklatūros ruošimo visai TSRS mokykla, kuriose dėstytojais buvo skiriami tik partijos nomenklatūros ar KGB, GRU asmenys. Sausio 13-osios bylos citata: „Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo tiesioginėje TSKP CK priklausomybėje. TSKP CK tiesiogiai tvarkė materialinius ir finansinius Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dalykus.“

Cituoju dar vieną V. Lukoševičiaus paliudijimą: „Dalia buvo priėjusi asmeniškai prie manęs, sakė: „Aš su jumis“. Daryti kitokią išvadą, kad p. Dalia buvo neatsiskyrusioje LKP/TSKP ir tik patyliukais „rėmė“ atsiskyrusią LKP, kuri (tuomet – jau socialdemokratų partija) 2009 metų pavasarį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubui patvirtino, kad p. D. Grybauskaitė nebuvo šios partijos nare, neįmanoma. Tai primena jau prezidėntės D. Grybauskaitės viešą užsipuolimą tų, kurie pagarsino, kad Lietuvos kriminalinės policijos vadovas A. Matonis, anot LGGRTC vadovės T. B. Burauskaitės, pažeidė Liustracijos įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka pranešti apie jo darbą KGB iki 1991 metų rugpjūčio pabaigos, dėl ko jis neturi teisės dirbti Lietuvos teisėsaugoje. Perskaičiau viešus A. Matonio paaiškinimus, kad dirbdamas TSRS KGB jis tariamai vykdė nepriklausomos Lietuvos valdžios pavedimą. Matydamas tokias pareigas užimančio asmens melą, 2012 metų gruodžio 6 dieną interviu „Respublikoje“, kaip vienintelis A. Matonio bylos liudytojas (be jo brolio J. Matonio - tuomečio vidaus reikalų ministro pavaduotojo) ir tuometis Ministro pirmininko pavaduotojas bei VSD vadovas, viešai patvirtinau, kad Lietuvos valdžia jokių užduočių A. Matoniui tuo metu nedavė. Dėl šios informacijos paneigimo niekas nesikreipė, o Prezidentę D. Grybauskaitę toks Lietuvos kriminalinės policijos vadovas tenkina. Matyt, patogu atsakingose pareigose matyti pažeidžiamus asmenis...

Kartoju - per daug melo Lietuvoje. Baigti noriu, kreipdamasis į tuos, kurie po Sausio 13-osios Z. Vaišvilos kalbos Seime uoliai rašo straipsnelius apie mane ir apie tai, laiku ar ne laiku žmonėms pacitavau viešai skelbiamą Sausio 13-osios bylos medžiagą, tragišką šios bylos tyrimo eigą. Vydūnas sakė: „Vergas apie laisvę svajoja, bet jo svajonės niekuomet neatitiks tikrenybės. Iš vergovės paleistas, jis toli dar nėra laisvas. Ir visi aiškinimai, kad laisvė yra, jos jam nesuteiks. Laisvė pasiekiama tik žmogaus kitimu...“

Ką tik anapilin iškeliavusi poetė Liūnė Sutema, 2007 metais paskyrus jai nacionalinę kultūros ir meno premiją, neatvažiavo į Lietuvą ir savaip pasiteisino, kad jos Lietuva taip ir liko jos sąmonėje, ir ji to vaizdo jau negali savy pakeisti ir netgi savaip bijo jį prarasti.