Sąjūdžio laikais, Nepriklausomybės pradžioje, Lietuva turėjo aiškų tikslą ir aiškų priešą: norėjome būti laisvi, o priešas buvo vienintelis – Tarybų Sąjunga.
Išsilaisvinome, minėto priešo nebeliko, o jo teisių perėmėjas net savo armiją greitai išsivedė.
Ir nors tariamės esantys laisvi (realiai taip visiškai nėra), o priešu per tautinius valstybinius-komercinius transliuotojus atkakliai nurodoma Rusija, Lietuva vis labiau ir su didėjančiu pagreičiu nyksta.
Manau, mums ir vėl reikia aiškaus priešo, kurį būtina nugalėti ir, kaip Sąjūdžio laikais, taikiai sunaikinti.
O tikslas, manau, lieka tas pats – Lietuva turi tapti laisva, nepriklausoma valstybe.
Tam, kad taip atsitiktų, turime kovoti ir nugalėti ne įkyriai ir itin bukai peršamą išorės priešą. Įveikti reikia daug sudėtingesnį – vidinį priešą. Ar Lietuvoje yra baisesnė hidra su nenukertamomis galvomis, kaip konservatorių gauja? Jei kas žinote, pasakykite.
Visus senuosius ir jaunuosius didžiausius ir teisingiausius „patriotus“ be sustojimo puola Rusija, kuri, pasak dešiniaisiais krikščionimis pasivadinusiųjų, kalta dėl mūsų šalies skurdo, nusikalstamumo, emigracijos, savižudybių, alkoholizmo, neįvaikintų vaikų, pinigų trūkumo kultūrai, prastos švietimo sistemos, nykstančios lietuvių kalbos, įslaptintų KGB agentų, griūvančio valstybės simbolio...
Ar įmanoma nugalėti hidrą? Mitai moko, kad įmanoma, svarbu nežiūrėti į viliojančias patikėti dar kartą akis. Ir ryžtingai veikti.
Susiję:
A. Nakas V. V. Landsbergiui: juk tai ne praeities, o naujausi topai, dominuojantys šiandien
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]