Lietuvoje atgimsta kasečių kultūra

Pastaraisiais metais Lietuvoje eksperimentinė, nekomercinė muzika vis dažniau pasirodo kasečių (MC) formatu. Kodėl? Daugelis, rodos, jau pamiršo, kas yra kasetės, jos dūla maišuose arba yra išdovanotos. Tačiau kai kurie muzikos leidėjai mano, jog tai – puikus formatas, kuris nė kiek ne prastesnis už kompaktinę plokštelę (CD) arba vėl išpopuliarėjusią klasikinę plokštelę (LP).

Tinka improvizacijoms

Bene naujausia kregždė – 2012-ųjų gegužę pasirodžiusi vieno žymiausių Lietuvos eksperimentininkų Ginto K (Ginto Kraptavičiaus) kasetė, pavadinta tiesiog „Gintas K“, išleista nepriklausomos amerikiečių leidyklos iš New Yorko „Copy For Your Records“ (http://cfyre.co/rds). Ši leidykla veikia tik nuo 2009-ųjų rugpjūčio, išleido 23 kasetes (Ginto K kol kas – naujausioji). Kasetė – pilnavertis albumas, kuriame yra penkios Ginto K improvizacijos, įrašytos 2011-ųjų vasarą. Albumas solidus, jame esama, kaip visuomet, „gintiškų“ posūkių ir garsų, tačiau galima rasti ir kažko įdomesnio, ko nerasime ankstesniuose, CD formatu išleistuose, albumuose. Intriguoja ir netikėti kūrinių pavadinimai, pvz., „Improvizas geras l perziuret2“, „Geras visaic+3-1.5db“, „Nieko geras letas+5db“. Pati kasetė – žalia, išleista 50 egz. tiražu, taigi galima konstatuoti, kad šis leidinys niekuo nenusileidžia „rimtoms“ kompaktinėms plokštelėms. Albumo trukmė – 44 minutės.

Perklausęs šią kasetę, pradėjau prisiminti, kad kasečių kultūra mūsuose nemirusi, priešingai – ji tyliai ir sėkmingai egzistuoja.

Gintas K, grodamas bene pirmojoje lietuviškoje industrial  stiliaus grupėje „Modus“, buvo išleidęs dvi kasetes („Užsikrėtę mirtimi“, 1995, „Dangus Productions“ ir „Mėgaukis tyla“, 1998, slovakų „Black Orchid Productions“).

Paklaustas, kodėl dabar vėl grįžo prie MC formato, jis atsakė: „Todėl, kad tai daugiau improvizacinio pobūdžio kūriniai, o ne griežtos kompozicijos, kažkaip kilo noras išsileisti jas kasetėje. Kasečių kultūros Lietuvoje beveik nėra. Šiaip MC – tai fetišas, bet kasetės gerai dėl to, kad platinti jas piratiniu būdu yra sunkiau“.

Plačiau apie Gintą K ir „Modus“ - http://gintask.dar.lt.

Unikalus įpakavimas

Leidykla „Autarkeia“ (http://www.autarkeia.org) neseniai išleido tris lietuvių death industrial projekto „Body Cargo“ kasetes: „Echoes“ (2010), „Posthum“ (2010) ir „Conspiracy of Containers“ (2011).

Šių kasečių įpakavimas – unikalus, primenantis kažką tarpinio tarp karsto ir cigarečių pakelio, įpakuoto į celofaną.

Estetika, kaip ir Ginto K leidinyje, čia dominuoja. Suprantama, šių kasečių tiražai nėra dideli – 100 egz.

Plačiau - www.autarkeia.org/bodycargo. 

2006-2010 metais „Body Cargo“ vadinosi „Clo Goelach“ ir šiuo pavadinimu užsienio leidyklose buvo išleidusi tris kasetes. Šis projektas susijęs ir su tokiais lietuvių postmortem, power electronics, noise projektais kaip „Volksmorg“, „Pogrom“.

Įspūdinga kasečių serija

Labai įdomią kasečių seriją sugalvojo du žinomi Lietuvos eksperimentinės muzikos kūrėjai, pasivadinę „Kankorėžinės liaukos lože“, ir pavadino ją „Pramoniniais analais“.

2010-2011 metais išėjo net šešios šios serijos kasetės (dabar rengiama septintoji), kuriose – kelių žmonių kuriami projektai: puikiai žinomi „Maldur Atai“, „McKaras“, „Ataka“, „Dimeth Trip“, „Body Cargo“, „Sala“, „Girnų Giesmės“, „Morrigun“, „Oorchach“, „Lauxna Lauksna“, „Bruzgynai“, taip pat paslaptimis apaugę „Vario Cancer“, „Feral Waft“, „Insom Darkene“, „Ajagi“, „Liquimoly“, „CJ::TROn“, „Audio Head Cleaner“, „Coal Colour Amplifier“, „Beniunuojantnemiga“, „Plėmas“, „Įšalo Kopos“, „Toofar“, „Suicidal Future“. Iš viso – net 24 pavadinimų projektai!

Vienas „Pramoninių analų“ serijos įkūrėjų, leidybinės firmos „Moontrix“ (www.moontrix.com) vadovas, grupės „Maldur Atai“ narys Giedrius Dzencevičius teigia: „Esu bet kokio fizinio formato šalininkas, online mp3 kultūra kažkaip iki galo neveža. Mūsų egzistencijos „lėktuvas“ yra „materialus“ pagal mūsų suvokimą, todėl fizinis muzikos formatas (CD, MC, LP) neša daugiau informacijos – į pakuotes, viršelius, koncepcijas yra įdedami papildomi žmogiški resursai, pastangos. Tai atitinkamai „spinduliuoja“. Į diską sumesti mp3 failai tiesiog turi mažiau „užtaiso“, todėl manau, kad kasečių kultūra tiesiog turi likti. Kitas klausimas – ar ji išliks... Tenka pripažinti, kad LP formatui šiais laikais sekasi geriau. Kas dėl „Pramoninių analų“, jų gimimo pradžioje tiesiog sėdint prie alaus bokalo buvo impulsyviai nuspręsta, kad tai bus kasetės, nes taip greitai ir gana pigiai galima turėti produktą. Žinoma, kai pradedi judėti pirmyn ir įvertini visas aplinkybes, matai, kad gaunasi nei labai greitai, nei labai pigiai, bet tai ir yra esmė, kuri į produktą įneša tam tikrus energetinius veiksmus“.

Nuo Jonavos iki Vilniaus

Leidėjas Armantas Gečiauskas-Arma Lietuvoje žinomas kaip kelių pogrindinių leidyklų vadovas – prasidėjo viskas 1998 metais Jonavoje nuo „Perineum“ ir „Red Black Chimney“, vėliau Vilniuje buvo įkurta „Agharta“ (www.arma.lt).

Arma taip pat yra išleidęs originaliai apipavidalintų lietuvių (pvz., „Disforija“, „Bruzgynai“) bei užsienio muzikantų kasečių. Plačiau apie jas papasakoti nėra galimybių – į interviu klausimus A. Gečiauskas neatsakė.

„Zona“, „Dangus“, „Bomba“

Kalbant apie Lietuvos kasečių kultūrą, negalima nepaminėti legendinio Dovydo Bluvšteino, firmos „Zona“ vadovo, kurio dėka daug kas Lietuvoje susipažino su alternatyvine, eksperimentine muzika.

„Zona“ išleido pirmąsias oficialias alternatyvinės muzikos kasetes Nepriklausomybės laikais: tai buvo 1993 metų leidiniai - rinkinys „Balts Bite Back!“, grupės „Bix“ albumas „Doozgle“, "Šiaurės Krypties" legendinis albumas "Netiekto" bei D.A.17 kasetė be pavadinimo (prieš tai, 1992-aisiais, "Zonoje" pasirodė skandalingasis repo projekto „Pompa“ albumas „Mallonu“ kasetės formatu).

1994 metais „Zona“ išleido du kultinius albumus - pirmosios lietuvių pankroko grupės „Sa-Sa.“ kasetę „Paskutinės dainos“ bei Dariaus Čiutos ir jo kolegų noise grupės „NAJ“ albumą „Fixthemeteronthezeroposition“.

1993-aisiais prasidėjo ir leidybinės firmos „Dangus Productions“ veikla, kurios pirmasis leidinys buvo šios kompanijos vadovo Ugniaus Liogės pankroko grupės „Varnų Vėjas“ albumas „Altorių šešėly“. Tiesa, dar 1992 m. "Riovonys Records Inc." išleido šios grupės kasetę "O dabar... mes grosim". 

1994 metais „Bomba Records“ išleido legendinės grupės „Ir Visa Tai, Kas Yra Gražu, Yra Gražu“ kasetę be pavadinimo (įrašyta 1989-1991 m.).

Pirmeivis – Jaras Ramūnas

Tačiau šie plačiai nuskambėję leidiniai tarsi paliko šone tikrąjį lietuviško undergroundo kasečių leidybos pradininką – Jarą Ramūną (tuomet – Ramūną Jarą). Jis kaip projektas „Jaras“ savo jėgomis dar 1987-1988 metais išleido pirmąsias Lietuvoje avangardinės muzikos kasetes: „Kontr Hobx Fo“ (1987) ir „Kontr Hobx Fo Extra“ (1988). Daug vėliau – 1993 metais – R. Jaras įkūrė grupę „Echidna Aukštyn“ ir savo jėgomis išleido pirmąją grupės kasetę „Paskutinė požemių muzika“.

Apie pirmąsias kasetes, išleistas 1987-1988 metais, leidėjas ir kompozitorius pasakoja: „Tai buvo visiškai vaikiški noise ieškojimai su ta aparatūra, kuri man tais laikais buvo pasiekiama. Įrašyta į kasetinį magnetofoną, girdėti telefono garsai, radijo triukšmai, pianino, klarneto garsai, perrašyti kelis kartus per vamzdžius. Mane suprato tik senelis, pakraipė ūsais ir blogų žodžių nepasakė. Šeima nesuprato. Tiražas buvo 5-10 egz., skirta draugams. Draugai tai atmetė, visa tai nukeliavo pas Kauno Juozo Naujalio muzikos vidurinės mokyklos pavaduotoją Tatjaną Muraško, dėl ko vos neišlėkiau iš mokyklos. Ji pasakė, kad tai - ne muzika, klaiku. Tai buvo pirmas susitikimas su nomenklatūra dėl avangardo kūrimo. Tada nunešiau į plokštelinę bei įrašų dauginimo studiją prie universiteto“.

J. Ramūnas tvirtina: „Kasetės yra gerai, tai gražu – sukasi ir groja, mechaninis veiksmas, primenantis senus laikus. Lygiai taip pat, kaip ir LP. CD – jau ne tai“.

Dar turėtume prisiminti DIY principu sukurtas lietuviško pankroko kasetes, tačiau tai buvo labiau namudinis produktas, ir apie jį čia šįkart nekalbame. Pankroką nagrinėsime atskirai.

Asmeniškumas ir nostalgija

Šioje publikacijoje nenagrinėsime ir pasaulinės kasečių kultūros (tai padarysime kitąkart), tačiau būtinai paminėsime ką tik pasirodžiusią bene geriausiai ją išmanančio muzikanto eksperimentininko ir muzikologo Thomas‘o Bey William Bailey (www.tbwb.net) knygą „Unofficial Release. Self-Released and Handmade Audio in Post-Industrial Society“ (A Belsona Books publication, MMXII).

Šioje knygoje mokslininkas kalba ir apie kasečių kultūrą bei cassette revival fenomeną, kurį galime stebėti ir Lietuvoje. Kodėl visa tai vyksta? Dėl estetikos. Ir dar – „kasetės yra asmeniškos, kaip ir vinilai. Persuki jas, atsuki. Jos skleidžia garsus. Jos yra dabar, šiltos ir girdimos“ (p. 356-357).

Be abejo, kaip pažymi Bailey, su kuo tenka sutikti ir man, kasetės mus traukia, nes jaučiame joms nostalgiją. 

radikaliai.lt