Analizių analitikas Marius Laurinavičius (kairėje) ne kartą yra perspėjęs Lietuvos ir Vakarų visuomenes apie būsimą karinę Rusijos agresiją prieš demokratinį pasaulį. Nuotr. facebook.com |
Valstybinis transliuotojas pranešė, kad „metinėje prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje vykusi diskusija tema „Vakarų saugumas: ar mes pasirengę duoti atkirtį Rusijai“ baigėsi dviprasmiškomis nuotaikomis“.
„Realios Rytų valstybės keliamos grėsmės tarsi aiškiai suvokiamos, tačiau konkrečių būdų, kaip su jomis kovoti, identifikuoti nepavyksta“, - skelbiama publikacijoje „Ekspertas: Rusija karui su NATO nesiryžtų, todėl nori priversti su ja skaitytis kitais keliais“.
Diskusijoje pranešimą skaitęs buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriaus padėjėjas, JAV tarptautinių santykių ekspertas Davidas Krameris priminė, kad karas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario ir pareikalavo apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Diskusijoje taip pat kritikuota ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdoma vidaus politika, paminanti pamatines žmogaus teises ir laisves. Sekretoriaus padėjėjas atskleidė, kad „taikių protestų ir mitingų metu suimami tūkstančiai piliečių, daromos kratos protestų organizatorių biuruose, persekiojami bei žudomi žurnalistai ir opozicinių partijų atstovai“.
„Turime išspręsti vidines problemas, kad galėtume duoti tinkamą atkirtį V. Putino režimui“, - veiksmų gaires kovoje su vis labiau agresyvėjančia Rusija nurodė D. Krameris.
Kalbėtojai „ragino pagalvoti apie griežtesnių sankcijų Rusijai taikymą“.
Viola von Cramon, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narė Europos Parlamente (EP) pabrėžė, kad „vertėtų stiprinti nepriklausomą žiniasklaidą tokiose šalyse, kaip Vengrija, bei pasiruošti atremti informacinį karą Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES akivaizdoje“.
Kalbėtojai pažėrė kritikos Vakarams, ypač Vokietijai kuri, pasak specialistų, griežtos, agresyvios politikos Rusijos atžvilgiu nenori naudoti.
Lietuvos analizių analitikas Marius Laurinavičius kalbėjo tiesiai šviesiai – Rusija ruošiasi karui su NATO. Tačiau nors Rusija ir ruošiasi karui su NATO, jis pabrėžė, kad pats karas nebūtinai įvyks. O jei ir įvyks, jis greičiausiai nepriklausys nuo Vakarų valstybių veiksmų.
„Jeigu Rusija nuspręs kariauti, ji kariaus tada, kai bus pasiruošusi ir kai ji norės. Mano galva, matydami, kad Rusija ruošiasi karui su Vakarais arba su NATO, mes turėtumėme mažų mažiausiai imtis atsakomųjų priemonių, bet tam vėl reikia politinės valios. Vakarų šalyse nenorima pripažinti tų grėsmių, įskaitant karines, nors jų yra žymiai daugiau, negu mes įsivaizduojame. Paprastas dalykas – tas pasiruošimas arba ginkluotės išlaikymas ir karinių pajėgų išlaikymas, jis kainuoja gana brangiai. Kodėl Vokietija nedidina savo karinių išlaidų? Todėl, kad visuomenė tam nepasiruošusi. Kodėl visuomenė tam nepasiruošusi? Todėl, kad nėra supratimo, kad pasaulis yra daug grėsmingesnis, negu mums atrodo. Susidaro uždaras ratas“, - nuogastavo M. Laurinavičius.
Ekspertai.eu primena, kad situacija valstybėje yra sudėtinga ne tik dėl išorinio priešo kėslų – būsimos Rusijos karinės invazijos, bet ir dėl destruktyvios diversantų veiklos mūsų valstybės viduje, apie ką buvo informavęs buvęs Seimo Nacionalinio saugugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Daugelį mėnesių iš eilės pagrindiniai didžioji Lietuvos žiniasklaida – valstybinis-komercinis transliuotojas LRTHADĖ, nepriklausomas Žmonių partijos portalas delfi.lt, Kurlianskio žiniasklaidos tinklas bei kiti svarbūs sistemos viešinimo kanalai nuolatos skelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ pagaliau turėtų baigtis ne tik karine intervencija į NATO ir ES valstybę Lietuvą, bet ir Baltarusijos okupacija.
Rusija jau ilgą laiką realiai grasina kariniu susidorojimu ypač ji aktyviai tai darė prisidengdama puolamojo pobūdžio pratybomis „Zapad“, o taip pat kiekvieną dieną stengiasi palaužti Lietuvą savo skleidžiama propaganda.
Lietuvos užsienio reikalų ministras, socialdemokratų Juknevičiene tituluojamas buvęs jaunuolis Linas Linkevičius yra informavęs, kad Rusija galėjo pulti NATO šalį Lietuvą dar iki 2017 m. sausio 20 d., t. y. dar tik rengiantis naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) užimti JAV prezidento postą. Laimei ši prognozė nepasitvirtino.
Kiek anksčiau garsus Žmonių partijos politikas Žygimantas Pavilionis mūsų šalies žmonėms buvo pranešęs, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą, kuri bus paskutinė.
Baltijos šalių gynybos ekspertai yra įspėję, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užims strategiškai svarbią Gotlando salą.
Taip pat yra tikimybė, kad puolimo prieš Lietuvą provokaciją gali suorganizuoti iš priešiškos šalies atvažiavę turistai į Klaipėdą.
Nereikia pamiršti, kad be to Rusija atnaujina ketvirčio amžiaus senumo bylas apie iš TSRS kariuomenės dezertyravusius kareivius ir imasi teisinio jų persekiojimo.
Galiausiai Rusija gali pradėti Trečiąjį pasaulinį karą užimdama Latvijos miestus, o Juodkrantėje laipinasi Rusijos specialiosios paskirties karinių daliniai ir t.t.
Tuometinis NSGK pirmininkas V. Bakas 2017 m. sausio pabaigoje Lietuvos visuomenę informavo, kad ties Lietuvos-Rusijos siena telkiamos beprecedentės rusų karinės pajėgos ir technika.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dar 2017 m. vasario mėnesį viešėdama Baltijos valstybių viršūnių susitikime Rygoje, pasakė: „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.
2018 m. prezidentė su „Sniego susitikimo“ dalyviai aptardama geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą perspėjo visus, kad NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą, turint omenyje, kad rusai gali pradėti puolimą bet kurią akimirką.
Kad Rusija turi kėslų pulti Europą yra kalbėjęs ir Lietuvos draugas Michailas Saakašvilis, apie tokią grėsmę yra užsiminęs ir kitas Lietuvos draugas, Ukrainos prezidentas, milijardierius Petro Porošenka ir t.t.
2017 m. rugsėjo mėnesį tuometinė Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pranešė, kad Rusijos satelitas, diktatoriaus valdoma Baltarusija planuoja 2018 m. sausį Vilniuje parodyti Baltarusijoje pastatytą baletą „Vytautas“. Ministrė tai tiesiogiai susiejo tai su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa ir pareiškė, kad tai yra minkštosios galios demonstravimas bei provokacija.
„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių“, - tąkart Lietuvos visuomenę perspėjo žaliųjų valstiečių ministrė.
Baletas Vilniuje buvo parodytas 2018 m. metų sausio 28 d. Nors tiesioginio konflikto pavyko išvengti, tačiau baleto pasekmės kol kas neaiškios.
2018 m. vasarą Lietuvos gyventojams buvo pranešta, kad situacija yra labai pavojinga ir Rusija bet kurią akimirką gali pulti tiek Vakarus, tiek ir Japoniją.
Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie Lietuvą yra pranešęs, kad „ši planetos vieta yra pasmerkta dėl Kremliaus keršto“, t. y. Baltarusijoje netrukus pradėsiančios veikti atominės elektrinės.
Ši planetos vieta yra pasmerkta dėl Kremliaus keršto, tai yra keršto projektas
Virš Baltijos šalių kybo branduolinio smūgio grėsmė: labiausiai nukentėtų Latvija arba Lietuva
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]