Lietuvos mokslo taryba patvirtino: D. Grybauskaitės moksliniame darbe liudijama šiurpi tiesa ir statistika

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas dr. Justina Poškienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas pavaduojantis pirmininką prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, socialinių mokslų daktarė, prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2018 m. rudenį tuometinis Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Valdemaras Razumas informavo ekspertai.eu, kad „Tarybos archyve rasti dokumentai liudija, kad Nostrifikacijos komisija 1993 m. balandžio 19 d. nutarė nostrifikuoti Dalios Grybauskaitės ekonomikos mokslų kandidatės laipsnį, t. y. pripažinti, kad jis atitinka reikalavimus, keltus Lietuvos Respublikos mokslo laipsniams“.

Kaip žinoma, 1988 metais parašytame savo moksliniame darbe Dalia Grybauskaitė atskleidė, kad darbo klasės priešai, t.y. į miškus įšėję partizanai–Laisvės kovotojai (kuriems dabar kabinamos atminimo lentos), „socialistinę reformą bandė sustabdyti žiauriais teroro aktais, gąsdinimais, šantažu, partinio ir tarybinio aktyvo, kolūkinio judėjimo organizatorių naikinimu“.

Apie tai plačiau buvo skelbta publikacijoje „D. Grybauskaitė: ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio“.

Ir tai būtų nieko baisaus, tokie tie tarybiniai laikai buvo, ne vienam karjeristui teko rašyti tokias disertacijas.

Tačiau nustebino kas kita – ne bet kada, o 1993 m., kai Lietuva jau buvo laisva ir nepriklausoma valstybė atsikračiusi tarybinių okupantų, Lietuvos mokslo taryba (LMT) Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė būsimai Lietuvos prezidentei D. Grybauskaitei socialinių mokslų daktaro diplomą.

Kokios pavardės septynių habilituotų daktarų, kurių dauguma buvo profesoriai, kurie priėmė sprendimą išduoti prezidentei D. Grybauskaitei socialinių mokslų daktaro diplomą, tąkart V. Razumas neatskleidė.

Todėl, prabėgus beveik metams, 2019 m. rugsėjo 12 d. ekspertai.eu, vis tik norėdami išgirsti minėtų septynių habilituotų daktarų, kurių dauguma buvo profesoriai, pavardes bei siekdami sužinoti, ar prezidentės D. Grybauskaitės darbas buvo vertinamas valstybine lietuvių kalba, ar buvo skaitomas tik rusų kalba, vėl kreipėsi į dabartinius Lietuvos mokslo tarybos vadovus – Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją dr. Justiną Poškienę ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją pavaduojančiam pirmininką prof. habil. dr. Ričardą Rotomskį.

„2018 m. lapkričio 5 d. tuometinis Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Valdemaras Razumas informavo ekspertai.eu, kad „Tarybos archyve rasti dokumentai liudija, kad Nostrifikacijos komisija 1993 m. balandžio 19 d. nutarė nostrifikuoti Dalios Grybauskaitės ekonomikos mokslų kandidatės laipsnį, t. y. pripažinti, kad jis atitinka reikalavimus, keltus Lietuvos Respublikos mokslo laipsniams“. Prašome pateikti minėtų rastų dokumentų kopijas arba leisti su dokumentais susipažinti jūsų archyve“, - buvo rašome ekspertai.eu prašyme.

Rugsėjo 18 d. atėjo atsakymas iš Lietuvos mokslo tarybos.

„Atkreipiame dėmesį, jog Jūsų 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroniniame laiške minimuose dokumentuose yra asmens duomenų paslaptį sudarančios informacijos. Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) savo veikloje laikosi aukščiausių asmens duomenų apsaugos standartų, kuriuos garantuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai – visų pirma  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) įtvirtinantis, jog reglamentu saugomos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas savo 1 str. 1 d. nurodantis, jog „šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį“. Tarybos teisės aktai taip pat užtikrina duomenų subjektų teisę į įstatymais ginamą jų asmens duomenų apsaugą (platesnė informacija apie asmens duomenų apsaugą Taryboje yra šioje nuorodoje: https://lmt.lt/lt/administracine-informacija/asmens-duomenu-apsauga/2851). Tarybos Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo tvarkos aprašo (patvirtinto Tarybos pirmininko 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-190) 5 punkte yra nurodyta, kas yra laikoma konfidencialia informacija, o minėto punkto 5.1.6. papunktis nustato, kad konfidencialia informacija laikytina “ekspertų (specialistų), vertinusių konkrečius prašymus, projektus, paraiškas, ataskaitas ir kitus dokumentus, duomenys;“  Aukščiau minėto aprašo 12 punktas apibrėžia baigtinį (ir ribotą) subjektų, kuriems gali būti atskleista konfidenciali informacija, sąrašą. Su Tarybos Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo tvarkos aprašu galite susipažinti čia: https://lmt.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/2919. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau Jūs nesate teisės aktais apibrėžtas subjektas, kuriam teisėtai būtų atkleidžiami asmens duomenys ar kita, aukščiau paminėtuose teisės aktuose įtvirtinta, konfidenciali informacija“, - rašoma Lietuvos mokslo tarybos rašte, kurį tarybos pavedimu atsiuntė Lietuvos mokslo tarybos sekretoriato administratorė referentė Aurelija Lygnugarytė.



Po šio Lietuvos mokslo tarybos atsakymo tapo galutinai aišku, kad prezidentės D. Grybauskaitės mokslininis darbas nebuvo tuščia tarybinė propaganda (dėl ko būtų galima atimti mokslinį laipsnį), o buvo remiamasi tik faktais ir šiurpia statistika apie tūkstančius nužudytų taikių civilių gyventojų, daugiausia lietuvių.

Prisiminkime ištrauką iš šio prezidentės mokslinio darbo, už kurį 1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą.

Šiame moksliniame darbe vardijamų istorinių tiesų nuginčyti niekada net nebandė ir šiandien viešojoje erdvėje labai garsiai rėkaujantis, atminimo lentas kolaborantams kabinėjantys, įvairius paminklus griaunantys, gerai žinomi radžvilkasčiūniniai bei kiti panašaus plauko veikėjai ir istorijos klastotojai.

Klasių kovos požiūriu 1940-1941 m. reforma vyko gana taikiai ir buvo įvykdyta beveik per pusmetį.

Po karo situacija ženkliai keičiasi.

Reforma vykdoma aršios  klasių kovos sąlygomis iki 1948 m.

Klasės (turima omenyje darbo klasė – red. pastaba) priešai socialistinę reformą bandė sustabdyti  žiauriais teroro aktais, gąsdinimais, šantažu, partinio ir tarybinio aktyvo, kolūkinio judėjimo organizatorių naikinimu.

Nuo klasės priešų rankos paskutiniais metais žuvo virš 13 tūkst. žmonių. Tokia ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio.

Valstietija buvo įbauginta ir atsisakinėjo netgi imti žemę, jau nekalbant apie būrimąsi į arteles ar kolūkius.

Aktyvi kolektyvizacija prasidėjo nuo 1949 m. ir baigėsi 1950 m. pabaigoje.

Kaip klasė, buržuazija buvo visiškai sunaikinta, kaime kūrėsi socialistinės gamybos santykiai.

1951 m. respublikoje nugalėjo kolūkinė tvarka. Sąlygų žemės ūkiui pereiti į naują būvį paruošimui prireikė 4-5 metų, kas lyginant su visa šalimi (turima omenyje TSRS – red. pastaba) buvo dvigubai greičiau.

Nuo 1958-1959m. prasidėjo asmeninių kolūkiečių ūkių suvaržymai, kas atitiko bendrą šalies politiką šiuo klausimu.

Respublikoje suvaržymo politika buvo specifinė. Ji nebuvo tokia gili,ir neatnešė tiek daug žalos, kaip visoje šalyje.

Politikos pasikeitimas pagalbinių ūkių atžvilgiu buvo vykdomas atsargiai.

Aršios kampanijos nebuvo netgi spaudoje. Todėl respublikoje tuo metu buvo praktikuojami tik tam tikri apribojimai galvijų laikymui.

Inercija ir lietuvių valstiečio tradicijos, laikant tokį ūkį, padėjo užglaistyti tokios politikos negatyviąsias pasekmes.

Nors pagalbiniai ūkiai respublikoje nebuvo be reikalo suvaržyti, tačiau tuo metu susidariusi  neigiama visuomenės nuomonė įtakojo  jų gyvavimą, tame tarpe ir galvijų juose sumažėjimą.

Su visu istorinę tiesą liudijančiu D. Grybauskaitės moksliniu darbu galima susipažinti ČIA.

Susiję:

D. Grybauskaitė: Lietuva padarė didelę, didelę klaidą