Lietuvos valstybės nacionalinė grėsmė Nr. 1: įvardykime, užkardykime, įveikime ją (I d.)

Seimo narys Audrius Nakas. Nuotr. E.eu

Visi nori, kad Lietuva būtų demokratinė, laisva, klestinti valstybė. To per 26 atkurtos nepriklausomybės metus nepavyko padaryti net su didelėmis finansinėmis injekcijomis iš ES ir paimtomis milijardinėmis paskolomis. Sausi statistiniai duomenys byloja, kad esame ES uodegoje.

Visas šias pasekmes lemia viena svari priežastis.

Šalies valdančiosios partijos turi ir stiprių, ir silpnesnių veiklos principų. Tačiau kova su valstybės papirkimu (korupcija) – visų be išimties valdžioje esančių partijų šimtaprocentinė nesėkmė.

Kokios skaudžios tos imituojamos kovos pasekmės, kiekvienas žinome labai gerai. O Lietuvos valdančiųjų ir jų žiniasklaidos kasdieniai bandymai piliečius įtikinti, kad nacionalinė grėsmė mūsų tyko iš Rytų, tėra primityvi priedanga ne tik nekompetencijai, bet ir nešvariems antivalstybiniams darbams pateisinti.

Nuolat į galvą kalama propaganda apie išorinius priešus yra lėkšta, po truputėlį tampanti nepaveikia, tačiau vis dar energingai užtraukinėjama uždanga, kuria iš visų jėgų stengiamasi pridengti šalies viduje gudriai iš savo valstybės žaidžiančius azartinius lošikus.

Bet nacionalinė grėsmė Lietuvoje yra ne Rytai ar Vakarai, o vietos mafija (nebijokime to žodžio), jai pavaldžios grupuotės ir iš baimės aklai užduotis vykdantys pasiuntinukai.

Valstybės papirkimą (korupciją) ir stambaus masto valstybės papirkimą (politinę korupciją) vykdo ne fantomai, o konkretūs asmenys ir jų valdomos organizuotos grupuotės.

Didelė dalis Lietuvoje ir emigracijoje gyvenančių žmonių labai laukia, kai ne abstrakčias sąvokas, bet vardus ir pavardes turinčius asmenis pagaliau pamatys teisiamųjų ir nuteistųjų sąrašuose.

Lietuvoje, skirtingai nei demokratinėse valstybėse, neištirta nė viena rezonansinė byla, nesvarbu kokio pobūdžio ta byla būtų – ar milijardinė vagystė, ar teisėjo nužudymas, ar tilto per upelį susprogdinimas.

Be abejo, visa tai, kas pasakyta aukščiau, jokia naujiena. Daug svarbesnis klausimas – ką reikia daryti, kad Lietuvos valstybės nacionalinė grėsmė – stambaus masto valstybės papirkimas – būtų įvardyta, užkardyta ir įveikta.

Taip taip – pirmiausia grėsmę reikia įvardinti, todėl pasikartosiu – LIETUVOS VALSTYBĖS NACIONALINĖ GRĖSMĖ NR. 1 – STAMBAUS MASTO VALSTYBĖS PAPIRKIMAS. Šis reiškinys viešojoje erdvėje vadinamas ne taip suprantamai – politine korupcija, neaiškinant tikrosios šių žodžių prasmės.

Kad atsirastų pirmieji postūmiai sprendžiant mūsų visų problemą Nr. 1, reikia labai, labai nedaug.

Apie tai – kitoje dalyje.

Šaltinis: lrs.lt