LR KT išaiškinimų išaiškinimai apie dvi pilietybes (II dalis)

Įdomu, kodėl jie diskutavo apie dvigubą Lietuvos pilietybę ir jam ji tokia reikalinga? Niekaip neįsivaizduoju, kaip atrodo viena dviguba Lietuvos pilietybė? Jeigu būtų diskutavę apie LR ir kitos valstybės pilietybę, gal ir rezultatas būtų visai kitoks?

Šiame straipsnyje analizuosime LR KT išaiškinimų išaiškinimą 2013-03-13 sprendimą „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2003 M. GRUODŽIO 30 D., 2006 M. LAPKRIČIO 13 D. NUTARIMŲ NUOSTATŲ IŠAIŠKINIMO“ (Byla Nr. 40/03; 45/03-36/04). Gal ką nors naujo aptiksime?

Šio LR KT teisėjų sudėtis yra tokia: Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Gediminas Mesonis, Ramutė Ruškytė, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas, Romualdas Kęstutis Urbaitis, Dainius Žalimas.

Svarbu yra tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatas prašo išaiškinti Lietuvos Respublikos Prezidentės atstovė Respublikos Prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė, kuri yra kvalifikuota RINKIMŲ TEISĖS PRINCIPUOSE KONSTITUCINIO TEISMO JURISPRUDENCIJOJE.

Labai įdomu žinoti, kas gi yra taip labai neaišku net patiems kvalifikuočiausiems juristams ir kaip tie LR KT išaiškinimai yra suformuluoti, kad net kvalifikuočiausi juristai nesupranta? Kaip tai iš vis gali būti, kad LR KT išaiškinimus reikia aiškintis? Tai gal pirmiausiai reikėtų patiems išsiaiškinti, kas gi tame LR Konstitucijos 12-am straipsnyje yra parašyta. Lingvistinis (lietuviškai) dviejų pilietybių išaiškinimas pagal LR Konstituciją yra pateiktas 2017-07-28 straipsnyje: „LT KT išaiškinimų išaiškinimai apie dvi pilietybes (I dalis)“.

Kas Lietuvos Respublikos Prezidentei neaišku?

Pirmiausiai Prezidentei neaišku:

„nuostatos: „Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją. Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ gali būti suprantamos taip, kad įstatymų leidėjas gali vadovautis nuostata, jog dvigubos pilietybės atvejų nereikia riboti, kad galima plėsti įstatymines galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams turėti dar ir kitos valstybės pilietybę, ir įstatyme, nedarant Konstitucijos pataisų joje nurodyta tvarka, nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepaisant to, kad toks teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas didžiulei daliai Lietuvos Respublikos piliečių tuo pačiu metu būti ir kitų valstybių piliečiais“.

Prezidentei taip pat neaišku: „nuostatos: „suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka asmens nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių, …“ ir t.t. Šito klausimo neanalizuosime, kadangi tai liečia išimtis, kurios niekaip nėra reglamentuotos Konstitucijoje ir yra pilnai Pilietybės įstatymo diskrecijoje, t.y. pilnai yra Seimo kompetencijoje. Labiau įdomios ir reikalingos ne „išimčių“ teisės, o visų LR piliečių teisės.

Tiems, kas galėtų tikėtis, tarkim Prezidentė, Seimas ar Pasaulio lietuvių organizacijos, kad LR KT aiškindamas savo išaiškinimus ką nors naujo pasakys, tiems LR KT analizuojamo sprendimo konstatuojamoje dalyje taip atsikertama:

„4. Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą nekeisdamas jo turinio. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aiškindamas savo nutarimą jis yra saistomas tiek nutarimo nutariamosios, tiek motyvuojamosios dalies turinio. Ne kartą konstatuota ir tai, kad ši Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalies nuostata, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista nutarimo nuostatų prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais grindžiamas tas Konstitucinio Teismo nutarimas, taip pat kad Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė. Prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos.

Taigi aiškindamas savo baigiamuosius aktus Konstitucinis Teismas jų neperžiūri, taip pat jis negali remtis kitokiais motyvais nei išdėstytieji aiškinamo baigiamojo akto motyvuojamojoje dalyje ir išaiškinti baigiamojo akto kitaip, nei nuspręsta jo rezoliucinėje dalyje.“

Tokią nuostatą Seimas privalėjo žinoti, ir nedvejoju, kad žinojo koks nors Seimo juridinis skyrius ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad LR KT NEPAKEIS savo nuostatų, nors pasaulis per galvą verstųsi. Todėl vertinti dar vieną Seimo kreipimąsi į LR KT galima šioje šviesoje. Seimas žaidžia gero ir blogo policininko žaidimą. Gerasis policininkas yra Seimas, o va blogietis yra LR Konstitucinis Teismas, kuriam jie yra pasiryžę paklusti ir nuo savęs nusiimti ATSAKOMYBĘ. Okupuotoje valstybėje viskas yra spektaklis.

Nežiūrint į tai, negalima į viską žiūrėti neigiamai. Galima surasti ir visai padorių teisinių išsireiškimų:

„5. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija; Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje….”

Ko gero ne visi LR KT teisėjai taip galvoja. Štai LR KT buvęs teisėjas prof. Vytautas Sinkevičius savo 2017-04-25 straipsnyje „Neklaidingumo dogma, arba Dar kartą apie pagarbą Konstitucijai“ teigia:

„Šiaip ar taip, kiekvienas turi teisę manyti, kad Konstitucinis Teismas aiškina Konstituciją ne taip, kaip turėtų aiškinti, kad Konstitucinis Teismas esą nesupranta, kas nustatyta Konstitucijoje, ją iškraipo. Kiekvienoje valstybėje, taip pat ir Lietuvoje, turi būti ir yra aukščiausia teisminė institucija – Konstitucinis Teismas, kurio išaiškinimas, ką reiškia tam tikra Konstitucijos nuostata, yra galutinis. Konstitucinio Teismo žodis yra galutinis ne todėl, jog jis neklystantis; greičiau Konstitucinis Teismas yra neklystantis dėl to, kad jo žodis galutinis. Gerai, kad galutinis žodis aiškinant Konstituciją priklauso būtent Konstituciniam Teismui, o ne politikams ar tiems, kurie nesutinka su Konstitucinio Teismo išaiškinimais.“

Matome, kad pagal LR KT teisėją V.Sinkevičių nėra garantuojama Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje, o aukščiausi yra Konstitucinio Teismo išaiškinimai, nes „Konstitucinis Teismas yra neklystantis dėl to, kad jo žodis galutinis“. Tai tokia nuostata reiškia, kad Konstitucinis Teismas gali įvykdyti net ir antikonstitucinį perversmą Lietuvoje, tarkim nuimti nuo pareigų Prezidentą, nes „Konstitucinis Teismas yra neklystantis dėl to, kad jo žodis galutinis“. Berods LR KT save prisilygina dievams? O iš Dievo atsakomybės tai nepareikalausi.

LR KT teigia:

„Taigi Konstitucinis Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija. Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją jo kompetencijai priskirtus teisinius klausimus sprendžia remdamasis tik teisiniais argumentais, inter alia savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais…..“

Kaip matome, aukščiau tekste, kad Konstitucinis Teismas „garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje….“, tačiau po to užmiršęs Konstituciją jau teigia, kad jam priskirtus teisinius klausimus sprendžia „savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais…“. Kur dingo Konstitucija ir pagal kokį LR Konstitucijos straipsnį Konstituciniam Teismui yra leista formuluoti oficialiąją doktriną ir precendentus.? To paprasčiausiai LR Konstitucijoje nėra, todėl visa tai yra antikonstituciška. Ieškokite VIII Konstitucijos skirsnyje „Konstitucinis Teismas“. Nepavyko surasti. Gal LR KT teisėjai suras?

Kaip Konstitucinis Teismas supranta LR Prezidentės prašymą:

„2. Iš pareiškėjos – Respublikos Prezidentės atstovės paaiškinimų matyti, kad iš esmės prašoma nurodytas Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatas išaiškinti vienu aspektu: ar, nepakeitus Konstitucijos, įstatymu galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“

Svarbiausiai yra tai, ką mes jau iš anksto ir žinome, kad nebus jokių pokyčiu.

Taigi cituoju LR KT sprendimą:

„1. Išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo (Žin., 2003, Nr. 124-5643) motyvuojamosios dalies IV skyriaus 4 punkto ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo (Žin., 2006, Nr. 123-4650) motyvuojamosios dalies III skyriaus 34.3 punkto, II skyriaus 10 punkto nuostatos: „Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją. Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ – inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“

Atkreipsiu labai ypatingą dėmesį į LR KT teiginį „…nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“.

Tokią nuostatą greičiau vertinu kaip LR KT vieną iš didžiausių amžiaus AFERŲ. Aferos esmė yra tame, kad LR Konstituciniam Teismui iš esmės iškraipius LR Konstituciją ir raginant ją keisti yra siekiama tiksliai atvirkščio rezultato, kuris akivaizdžiai ir bus atvirkščias, nei LR Konstitucijoje yra nustatyta. Siekiama rezultato, kad LR piliečių konstitucinė vertybė – dvi pilietybės - būtų panaikinta pralaimėjus referendumui. O taip ir bus. O laimėjus referendumą bus iškreipta dabar LR Konstitucijoje suformuluota lanksti, galima sakyti tobula, konstitucinė nuostata dėl dviejų pilietybių, kuri įgalina Seimą labai lanksčiai spręsti dviejų pilietybių klausimus. Tai man leidžia formuluoti išvada, kad LR Konstitucinis Teismas veikia ne tik prieš LR Konstituciją, tačiau ir prieš Lietuvos valstybę.

Šios LR KT nuostatos yra sukritikuotos publikacijose paskelbtose anksčiau:

2017-04-27 straipsnį „Konstitucijos korifėjo bankrotas“,

2017-05-17 straipsnį „Konstitucijos korifėjaus bankrotas (II dalis)“,

2017-05-22 straipsnį „Šizofrenija Lietuvos teisėje“,

2017-05-27 straipsnį „Dainiaus Paukštės propagandinė ekspertizė“,

2017-07-08 straipsnį „Dvigubi idiotai siekia triumfo“,

2017-07-10 straipsnį „Dvigubi idiotai siekia triumfo (II dalis)“,

2017-07-16 straipsnį „LR KT dviejų pilietybių reveransai Seimo idiotizmui“,

2017-07-21 straipsnį „Ar dvigubi idiotai jau apginti“,

2017-07-24 straipsnį „Dvi pilietybės – konstitucinė vertybė“,

2017-07-28 straipsnį „LT KT išaiškinimų išaiškinimai apie dvi pilietybes (I dalis)“.

Galų gale atkreipsiu dėmesį į tą propagandinį šarlatanizmą, kurį skleidžia nepertraukiamai prof. Vytautas Sinkevičius:

„Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pažymėdamas, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių griežtai ribojančių dvigubos pilietybės atvejus, teigė, kad ginčas turėtų vykti ne dėl to, ar reikia įteisinti dvigubą pilietybę, o kaip tai padaryti, laikantis esminių demokratijos principų. „Konstitucijos kūrėja ir steigėja yra Tauta, tai Tauta nustatė šitą taisyklę, vadinasi, nei Seimas, nei visuomeninė organizacija, nei Vyriausybė su savo programa negali perimti tų įgaliojimų, kurie priklauso Tautai“, – pasisakydamas už dvigubos pilietybės įteisinimą konstituciniu keliu sakė prof. V. Sinkevičius.”

Su prof. V.Sinkevičiaus teiginiu „Tauta nustatė tą taisyklę, tauta ją gali ir pakeisti“ ko gero kiekvienas privalo sutikti, jeigu NEŽINO to fakto, kad Tautos nustatyta taisyklė yra beprecedentiškai naglai, niekšiškai, šarlataniškai iškreipta LR Konstituciniame Teisme ir vienas iš to iškraipymų autorių yra pats prof. Vytautas Sinkevičius. Jis yra suinteresuotas iki „grabo lentos“ ginti tuos iškraipymus, kuri yra net jo „mokslo“ darbo pagrindas „2001 m. lapkričio 30 d. VU Teisės fakultete apgynė disertaciją „Lietuvos Respublikos pilietybės teisinis reguliavimas 1918-2001 metais: raida ir dabartinio teisinio reguliavimo problemos“ (doktorantūros komiteto pirmininkas, darbo vadovas – profesorius Mindaugas Maksimaitis).”

Žiūrėkite Vikipediją, Vytautas Sinkevičius.

Išvados:

LR Seimo kreipimasis į LR KT, kurio turinys yra toks: „siekiama išsiaiškinti, ar Seimas, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Pilietybės įstatyme gali įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“ yra visiškai bereikalingas, kuris neduos jokio teigiamo rezultato. LR KT nepakeis savo antikonstitucinių išaiškinimų. Šio kreipimosi ydingumas yra ir tame, kad net ir atsiradus teigiamam sprendimui, apie vieno milijono LR piliečių dviejų pilietybių klausimas nebus išspręstas, nes priimta įstatymo nuostata negalios atgalios. O gal į įstatymus bus žiūrima pro pirštus?

LR KT aferizmo, šarlatanizmo, antikonstitucnių išaiškinimų esmė yra LR Konstitucijoje kardinaliai gudriai pakeista kalbininko Jono Jablonskio sunorminto žodžio “atskiras” reikšmė. Visa tai rodo tyčinį tokių veiksmų pobūdį prieš LR piliečių konstitucines teises. Tas kas galima, paversta į tai, kad negalima.

LR Konstitucinio Teismo raginimas spręsti klausimą realiai negalimu laimėti referendumu dviejų pilietybių klausimu yra aferistinis, šarlataniškas siekis įtvirtinti dviejų pilietybių draudimą, šarlataniškas siekis “paslėpti” esmingus LR Konstitucijos išaiškinimo aferizmus, kurie jau yra padaryti LR Konstituciniame Teisme. Tai yra LR KT kova prieš Konstituciją, Lietuvos valstybę, LR piliečių konstitucines teises.

LR Seimas pakartotinai kreipdamasis į LR Konstitucinį teismą pademonstravo savo teisinį neraštingumą, beje kaip ir Prezidentūra, JE Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

LR Seimas turi pasirinkimą: paklusti LR KT aferizmui arba teisei, Konstitucijai.

Atsakingi asmenys, LR KT teisėjai, kurie šarlataniškai išaiškino LR Konstituciją, jie yra VAGYS, kurie pavogė ir toliau vagia apie milijono emigravusių LR piliečių ir visų LR piliečių konstitucines teises. Seimo nariai, kurie nesugebės suvokti kas čia yra rašoma, neveiks taip, kad antikonstitucinė padėtis būtų panaikinta, prisidės prie tos vagystės, kurią atlieka LR KT teisėjai.