LR Pilietybės įstatymo prieštaravimai Konstitucijai

LR Konstitucijos 12-tas straipsnis teigia taip:

„12 straipsnis

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kaip matome, LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies pirmoji nuostata užtikrina, garantuoja tam kiekvienam ir visam laikui teisę, kas gimęs Lietuvos Respublikoje turi neginčijamą teisę įgyti LR pilietybę, nes taip parašyta aukščiausiame įstatyme. O tai reiškia, kad tai yra Konstitucijos garantuota teisė ir tik pakeitus Konstituciją tokia teisė gali būti atimta, nes Konstitucija yra aukščiausias įstatymas. Asmuo, kuris turi konstitucinę teisę gali ją naudotis arba nesinaudoti. Tai yra pats asmuo nusprendžia ką su savo konstitucinėmis teisėmis daryti, o ne valdininkas, ne įstatymas, ne kieno nors norai, nes Konstitucija yra aukščiausias įstatymas. Visi turi paklusti Konstitucijai. Pilietybės įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, todėl, pagal Konstitucijos 12-o straipsnio 3-čią dalį sukurtas Pilietybės įstatymas reglamentuojantis pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką niekaip negali paneigti LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-os dalies suteiktos teisės į pilietybę gimstant. Jeigu asmeniui, kuris gimė Lietuvoje ir turi teisę į LR pilietybę bus atimta arba nesuteikta LR pilietybė, tai tokiu atveju bus paneigta konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant...“

O kaip su tai LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-os dalies antrąja nuostata: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais“? Čia aiškiai matome, kad tie kurie įgyja LR pilietybę „kitais įstatymo nustatytais pagrindais“ yra pilnai Pilietybės įstatymo dispozicijoje.

Išvada: Akivaizdžiausiai iš LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1 dalies matome, kad turime dviejų rūšių LR piliečius pagal jų teisę įgyti LR pilietybę. Pirmieji turi konstitucinę teisę į pilietybę, kurią įgyja gimstant, ir antrieji, kuriems teisę į LR pilietybę suteikia LR pilietybės įstatymas.

Kaip taip gali atsitikti, kad net 17 LR Konstitucinio Teismo teisėjų 10 metų (2003-2013) vadovaudamiesi konstitucinėmis dvasiomis, deklaruodami LR Konstitucijos vientisumą ir jos aiškinimą per pačią Konstituciją, dalis iš jų mokslo laipsnius įgiję net pačiame pačiame Maskvos M.V.Lomonosovo valstybiniame universitete ir Vilniaus universitete aiškindami LR Konstitucijos 12 str. 2 dalį niekaip nepastebėjo, kad 12 straipsnis turi ir pirmą dalį, pagal kurią LR pilietybės įgijimas gimstant yra konstitucinė vertybė, kurios atimti negali jokie LR KT išaiškinimai, jokie LR Pilietybės įstatymai? Jeigu būtų pastebėję, tai nebūtų reikėję aiškinti, kad dvi pilietybės yra labai retas, ypač labai retas reiškinys ir t.t., nes LR piliečių, kurie gimę Lietuvoje yra labai daug. Vis mažėja, bet vis tiek labai daug. Tai tie LR piliečiai, kurie yra gimę Lietuvoje ir išvykę į kitas šalis, niekaip negali prarasti LR pilietybės, nors ir įgydami ir kitos valstybės pilietybę, nes LR pilietybė įgyta gimstant NEGALI BŪTI ATIMTA. Taigi visi samprotavimai, LR KT aiškinimai ir įstatymai apie retumą, labai retą reiškinį LR piliečiams, kurie LR pilietybę įgijo gimstant, yra antikonstituciniai.

Apie tai skaitykite:

2017-08-08 straipsnį „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (I dalis)“,

2017-08-09 straipsnį „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (II dalis)“,

2017-08-10 straipsnį „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (III dalis)“.

Ir kaip taip gali atsitikti, kad net specialiai mokslinį darbą paruošęs prof. Vytautas Sinkevičius (2001 m. lapkričio 30 d. VU Teisės fakultete apgynė disertaciją „Lietuvos Respublikos pilietybės teisinis reguliavimas 1918-2001 metais: raida ir dabartinio teisinio reguliavimo problemos“ (doktorantūros komiteto pirmininkas, darbo vadovas – profesorius Mindaugas Maksimaitis) su savo moksliniu vadovu taip pat nepastebėjo to fakto, kad LR Konstitucijos 12 str. 1 dalis LR piliečiams įgijusiems pilietybę gimstant suteikia konstitucinę teisę į LR pilietybę, kurios niekas negali atimti?

Apie tai skaitykite:

2017-04-27 straipsnį „Konstitucijos korifėjo bankrotas“,

2017-05-07 straipsnį „Konstitucijos korifėjaus bankrotas (II dalis)“,

2017-05-22 straipsnį „Šizofrenija Lietuvos teisėje?“.

Lietuvos Respublikos pilietybės principai (9 principai)

Ką gi mes turime LR pilietybės įstatyme? Pirmiausiai išanalizuokime kai kuriuos Lietuvos Respublikos pilietybės principus ().

LR pilietybės trečias principas sako „Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.“

Principas yra neteisingas, antikonstitucinis, nes kaip matėme aukščiau išvadoje „turime dviejų rūšių LR piliečius pagal jų teisę įgyti LR pilietybę. Pirmieji turi konstitucinę teisę į pilietybę, kurią įgyja gimstant, ir antrieji, kuriems teisę į LR pilietybę suteikia LR pilietybės įstatymas“. Taigi vieni LR piliečiai turi Konstitucijos suteikiamą teisę į LR pilietybę gimstant, o kiti tik Pilietybės įstatymo suteiktą teisę įgyti LR pilietybę. Konstitucinės teisės į pilietybę gimstant Pilietybės įstatymas negali niekaip kvestionuoti. Gi asmenys įgiję LR pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka yra pilnai Pilietybės įstatymo dispozicijoje, kaip įstatymas sako, taip ir turi būti. Tai gerokai skirtingi dalykai, nes Konstitucija turi viršenybę prieš visus įstatymus.

Ketvirtas principas sako: „Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Pilietybės įstatyme numatytus atskirus atvejus.“

Kaip matome iš šio principo, kuris yra paremtas LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-a dalimi, kad įstatymo numatytais atskirais atvejais LR pilietis gali būti kartu ir kitos kitos valstybės piliečiu.

Šitas ketvirtas principas turi nekorektiškumo požymių. Esmė tame, kad Konstitucija pirmiausiai kalba apie „įstatymo numatytus atskirus atvejus“, o tik po to kalba apie tai, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Matome, kad LR Pilietybės įstatymo kūrėjai pradėjo formuluoti ketvirtą principą nuo galo, o ne nuo pradžios, tai yra atvirkščiai. Tai labai nemažai pasako apie tokių įstatymo kūrėjų tikslus. Kas yra pirmiau, ar įstatymo nustatyti atskiri atvejai, ar tai, kad niekas negali...? Tai Konstitucija aiškiai pasako, kad pirmiausiai reikia įstatymu nustatyti tuos atskirus atvejus, kada LR pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu. O visais kitais atvejais, kurie nenurodyti Pilietybės įstatyme, LR pilietis negali būti ir kitos valstybės piliečiu. Apie tai, kas tie atskiri atvejai jau yra parašyta daug straipsnių, vienas iš paskutinųjų 2017-08-08 straipsnis „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (I dalis)“. Čia yra pateiktas Lingvistinis LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-os dalies sakinio aiškinimas. Todėl čia tuo klausimu nesiplėsime.

Aštuntas principas sako: „Iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama tik Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.“

Matome, kad šiame principe yra panaudotos dvi skirtingos sąvokos, kaip netenkama LR pilietybės: atėmimas ir netekimas. Visiškai aiškiai pasakyta, kad iš LR piliečio pilietybė negali būti atimta, tačiau LR pilietybės jis gali netekti tik Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Tai kaip vadinasi tas pilietybės netekimas, kai tai netenkama ne savo noru? Toks netekimas vadinamas atėmimu. Todėl ne visada yra esminis prieštaravimas tarp šių dviejų nuostatų.

Kol kas nežiūrėkime, kokie tie pilietybės netekimo pagrindai, o išsiaiškinkime, kokiais atvejais iš viso pilietybės įstatymas negali reglamentuoti pilietybės netekimo, išskyrus pačio LR piliečio prašymu.. Tai tas atvejis yra postuluotas LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies pirmoje dalyje. Kai „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant…“, niekada niekaip LR pilietis negali netekti LR pilietybės, kai jis ją gavo gimstant, tai yra toji teisė jam garantuota LR Konstitucijos ir joks Pilietybės įstatymas negali tos teisės apriboti, atimti ir t.t. Šiuos samprotavimus patvirtina LR pilietybės devintas principas: „Vaiko, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, pilietybė nesikeičia pasikeitus jo tėvų ar vieno iš tėvų pilietybei.“ Tikriausiai nė vieno nenustebinsiu, kad pasaulyje žmogus pirmiausiai gimsta vaiku. O pagal ką tik paminėtą principą, tai vaiko pilietybė nesikeičia jei vaikas įgijo LR pilietybę gimdamas, nepriklausomai nuo tėvų pilietybės. Ir tai yra visiškai teisinga, nes konstituciška.

Vienokias teises LR piliečiams suteikia Konstitucija, kitokias teises gali suteikti įstatymai, kaip antai Pilietybės įstatymas, Darbo Kodeksas ir t.t. Tėvai gali irgi suteikti teisę į pilietybę, jeigu taip numatyta pilietybės įstatyme. Visiškai akivaizdu, kad tas teises, kurias suteikia LR Konstitucija, tų teisių negali suteikti ar atimti nei įstatymai nei kas nors kitas, nes tos teisės yra konstitucinės teisės. Pilietybės įstatymas privalomai turi įgyvendinti konstitucines teises. Pilietis pats sprendžia naudotis arba nesinaudoti savo teisėmis.

Pilietybės netekimas

Čia analizuosime tik tą netekimo atvejį, kuris galėtų turėti prieštaravimų su LR Konstitucija. LR Pilietybės įstatymo 24 str. 2 dalis taip kalba: “Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: 2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;“.

Taigi kokie įstatyme nustatyti atvejai? Tenka kreiptis į LR pilietybės įstatymo 7-ą straipsnį: Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Imkime tik tą punktą, kuris susijęs su gimimu, nes pilietybės įgijimas gimimu yra konstitucinė nuostata.

Taigi pagal LR Pilietybės įstatymo 7-ą straipsnį: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;

Gana kebloka, o gal ir iš viso neįmanoma suprasti, kaip gali vienas ir tas pats asmuo (vaikas) vienu ir tuo pačiu metu gali gimti iš karto dviejose valstybėse? Ar gimino liudijimą išduos dvi valstybės tam pačiam vaikui? Čia reikia kaip reikiant fantazijos. Paprastai gimstame vienoje kurioje nors valstybėje. Tiek to. Darykime prielaidą, kad asmuo (vaikas) gimsta Lietuvos Respublikoje, nes kalbame apie LR Konstituciją. Tai pagal LR Konstitucijos 12-to straipsnio 1-ą dalį LR Konstitucija suteikia teisę į LR pilietybę visam laikui, o ne iki 21 metų. Todėl ši LR Pilietybės įstatymo nuostata yra antikonstitucinė. Niekas negali paneigti, apriboti konstitucinės piliečio teisės įgyti ir turėti LR pilietybę nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių, nes tą teisę garantuoja KONSTITUCIJA.

Išvada: LR Pilietybės įstatymo 7-o straipsnio 1-mas skirsnis prieštarauja LR Konstitucijai, nes yra apribojama konstitucinė piliečio teisė į LR pilietybę gimstant amžiaus cenzu, ko jokiame pavidale nėra Konstitucijoje. Gimusiam Lietuvoje Konstitucija garantuoja teisę visam laikui į Lietuvos pilietybę.

LR pilietis, kuris teisę į LR pilietybę įgijo gimimu niekaip kitaip ir prie pačių keisčiausių aplinkybių įgijęs negali prarasti LR pilietybės, nebent pats atsisako LR pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Pilietis, kuris LR pilietybę įgijo kitaip nei gimimu, pilietybės gali netekti taip kaip nustatyta Pilietybės įstatyme.

Taip yra todėl, kad joks įstatymas negali paneigti LR Konstitucijos LR piliečiams suteiktos teisės įgyti ir būti LR piliečiu, kai tą teisę įgyja gimimu.

LR Pilietybės įstatymas privalomai turi garantuoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjamą gimstant ir visam laikui, nes Konstitucija nenumato jokių apribojimų. Kitaip toks Pilietybės įstatymas prieštaraus, o ir dabar prieštarauja Konstitucijai.