Mes visada išliksime, nes yra kas mus veda iš balkono

Vasario 16 d., kalbėdamas iš Signatarų namų balkono, TS-LKD Garbės pirmininkas V. Landsbergis kreipėsi į pilėnus, pasakė rinkiminę kalbą ir pakvietė teisingai pasirinkti. Pasiūlęs žmonėms išrinkti sąžiningą Seimą ir kartu su juo visai tautai tapti karilijonu, konservatorių pirmeivis pasiūlė ir to karilijono atliekamo kūrinio pavadinimą – Lietuva nori gyventi.

Rinkiminėse kalbose visada nubrėžiami svarbiausi ir aktualiausi partijos uždaviniai. Suformulavęs tikslą „Lietuva nori gyventi“, Laisvės premijos nominantas išdėstė ir esminius žingsnius, kuriuos reikia žengti, kad Lietuvos noras gyventi būtų įgyvendintas. Paminėjęs skaudulius – korupciją, parsidavusius teisėjus ir prokurorus, girtuoklystę, oratorius priartėjo prie esminės problemos ir jos sprendimo būdų. Tai – Baltarusijos mieste Astrave statoma atominė elektrinė. Ir vienintelis kelias sustabdyti šį Lietuvos norą gyventi paralyžiuojantį Rusijos projektą – antiastraviniai referendumo komitetai.

Kadangi priešinimasis elektrinės statyboms yra viena kertinių (neįskaitant „rusai puola“ ar Vijūnėlės dvaro) konservatorių rinkimų į Seimą viešųjų ryšių programos dalių, kurių pagalba tikimasi laimėti rinkimus, konservatorius balkono kalbą pratęsė po savaitės nepriklausomoje delfi.lt tribūnoje.

Naujojoje rinkiminės kampanijos tęsinio dalyje M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas išanalizavo branduolinės energetikos, Rusijos ir ES politikos klausimus, taip pat atkleidė dar niekam nežinomą Maskvos ir Minsko slaptąjį paktą bei Europos Sąjungos galimybes mus parduoti.

Faktinis atkurtosios Lietuvos vadovas teigia: „Ekonominis pavergimas per elektrą, nuodai į Nerį ir Nemuną, ir giljotina, kurios peilis bus parengtas kristi ant Lietuvos vaikų galvos bet kurią akimirką. Nė vienas atsakingas tarptautinis ekspertas nebus tikrinęs, ką V. Putinas mums kerštingai pastatė. Gyvensime laukdami katastrofos, kol nusivilsim, trauksimės ir visai nenorėsim čia gyventi. To siekia nedraugai, deja“.

Žinoma, tokie teiginiai nubėga šiurpu per odą, taip ir norisi griebtis kastuvo bei užkasti tą buvusį Lietuvos miestelį. Tačiau aprimus sukirba – o tai kas nutiko Lietuvos-Švedijos elektros jungčiai? Ekonominis pavergimas per elektrą jau įmanomas tik iš Baltarusijos?

O Neris ir Nemunas, į kurią kažkas pasirengęs pilti nuodus, suteka tik į Lietuvą? Jokiai kitai tarptautinei erdvei tai nebus giljotina? Selektyvūs nuodai tik lietuvių vaikams?

Ir galiausiai tas V. Putinas – tikrasis Baltarusijos prezidentas? Turėtų būti labai protingas žmogus. Sprendžia, ką statyti Baltarusijoj, finansuoja būsimą branduolinį ginklą, kad tik lietuviai tokio pat nepirktų iš japonų. Nes savo Rusijoj tai vieną po kitos kelias atomines supleškino, nusižiūrėjęs į Fukušimą. Tikriausiai pagalvojo, kam tie lietuviai su Fukušimos reaktoriais sprogdinsis, geriau aš Baltarusiją ir Lietuvą rusiškai pasprogdinsiu. Ir dar Vengriją pafinansuosiu, kad pasisprogdintų.

„Neatmestina, kad dabartinė Vyriausybė slapčiomis, tad neteisėtai, jau susitarė su Rusijos-Baltarusijos politine karine Sąjunga pagrūsti Lietuvą po anuo posovietiniu elektros energetiniu dariniu, nors tai draudžia mūsų Konstitucija. Šiai procedūrai įvykus, pasijustume už pakarpos parsitempti iš Europos atgal į Kremliaus narvą“, – atskleidžia politikos analitikas.

Nuo šio momento pranešime prasideda pati svarbiausioji išslaptintų naujienų dalis, iš kurios paaiškėja, kad Lietuvos Respublikoje dirba kolaborantų Vyriausybė, o visai čia pat, pasienyje, veikia naujas darinys – politinė-karinė Sąjunga! Keista, tačiau net „WikiLeaks“ nepavyko aptikti, kada ir kur tokia Sąjunga buvo sukurta ir įteisinta. Pasirodo, ta Sąjunga tokia galinga, kad iš Europos gali bet kurią valstybę sukišti į Kremliaus narvą. Nepaisydama tų valstybių suverenumo, demokratinės valdžios ir aukščiausiojo įstatymo – Konstitucijos. Baisi širdgėla suspaudžia, išgirdus, kad greta NATO, ES, JTO, „Daesh“ egzistuoja dar ir Rusijos-Baltarusijos Sąjunga. Ačiū, kad atvėrėte akis ir slaptąsias bylas. Pasaulis nuščiuvo.

„Sukilkite, naujo pakto pasmerktieji! (...) Sukilkite, nūnai Maskvoj ir Minske pasmerkti lietuviai! Nesigulkim į branduolinę Astravo duobę. Nutarkim, paskelbkim, kad nešvarios Astravo elektros nei patys pirksim, nei leisim mūsų tinklais pardavinėti“, – į sukilimą kviečia tautos šauklys.

Kuo toliau, tuo baisiau. Ne tik kad sudaryta nauja, galingiausia visų laikų karinė Sąjunga, galinti suardyti Europą, bet dar yra ir pasirašytas naujas paktas! Ir kas jį pasirašė? V. Putino statytinis A. Lukašenka? Tas, kuris taip uoliai atstatinėja viduramžių lietuvių pilis, tas, kuris taip gražiai vysto prekybą su Lietuva ir per Lietuvą, kuris taip galantiškai bendrauja su mūsų šalies prezidente? Iš tiesų, verta sukilti. Jei paktas pasirašytas – sukilti būtina. Kam mums gultis į tą duobę? Kam mums ta nešvari energija, jei turim švarios, norvegiškos ir švediškos? Kam mums nešvari prekyba? Būtinai sukilsim.

Odiozinės kalbos centre, žinoma, yra šie teiginiai, neabejotinai įeisiantys į Lietuvos istoriją, neabejotinai tapsiantys geru pavyzdžiu visiems oratoriams: „Gyventi verta. Ištieskim rankas vieni kitiems. Ir savo sąjungininkams Europos ir Atlanto bendrijose. Tegul jie pasako kaip vertina Bendrijos tautų griovimą iš anapus sienos, vos 50 km. atstumu“.
 
Pagaliau, po šitiek metų, nugyventų drauge su konservatoriais, jų istorinis lyderis pasiūlė pamatinius dalykus – gyventi, ištiesti vieni kitiems rankas, ištiesti rankas sąjungininkams. Tikėtina, kad tai naujos istorinės epochos pradžia. Vienijimosi, stiprėjimo, pasitikėjimo laikas. Netgi atsiranta žodis  t a u t a. Bendrijos tautos – vienykimės! Ir pasakykime, ką manome apie tautų griovimą.

Deja, šį gražų taikos ir tautų draugystės motyvą sutrikdo kitas pranešimas, kuris skamba baisiau už žinią ir apie naują Sąjungą, ir apie naują tautų sunaikinimo paktą.

„Nesulinkime kaip liepa šalia kelio dėl vieno kito suklaidinto ES pareigūno žodžių. Europa turėtų mus ginti, o gali ir parduoti“ – paragina muzikos profesorius, netyčia prasitardamas ir apie Europos galimybes.

Mes visi taip šventai tikėjom, kad įstoję į ES, kad tapę NATO nariais būsime visateisiai, pilnanariai, saugūs, galingi, turtingi, drąsūs ir užtikrinti. Kad visos mūsų bėdos baigsis. Daugiau jokių okupantų, jokių grasinimų, jokių išdavysčių, jokių slaptų susitarimų ir žemių dalijimosi… Ir štai – Europa gali mus parduoti! Tai mes – ne nepriklausoma demokratinė respublika? Mes kažkokia parduodama kažkieno nuosavybė? Kažkas su mumis elgiasi kaip nori – gali ginti, gali parduoti? Profesoriau, kodėl taip ilgai to mums nesakėte? Ir tik dabar, prieš pat rinkimus, mums pranešėte, kad Europa mus gali parduoti. Mes tikrai išrinksime teisingą Seimą ir teisingą Vyriausybę. Kad neliktų jokių kolaborantų, kad Europa mus gintų, kad nebereiktų Kremliaus narvo ir nešvarios elektros energijos. Pažadame.

Pirmojoje balkono kalboje V. Landsbergis į žmones kreipėsi pavadindamas juos pilėnais. Kas gi nežino Pilėnų istorijos ir visų žuvusių ten pilies gynėjų. Antroje kalbos dalyje Lietuvos Laisvės nominanatas pilėnus kviečia paskutiniajam mūšiui: „Pirmiausia turim pareikšti valią mes, Lietuva. (...) Tam tiktų mūsų gyvybės nacionalinis referendumas“.

Kai 2014 metais iš to paties balkono tuometis Europos Parlamento narys V. Landsbergis sakė „Nesisvaiginkime žodeliais ir būgneliais, išlikim blaivūs ir, jeigu reiks, ramiu referendūmo boikotu apginkim europietišką Lietuvą. Yra ir toks būdas gintis“, – mes išgirdome jo balsą, mes supratome jo mintį, mes tikėjome jo išmintimi. Kai 2016-aisiais jis kviečia į gyvybės referendumą – mes irgi tikime jo žodžiais. Tada boikotavome referendumą ir apgynėme europietišką Lietuvą. Dabar surengsime referendumą ir neleisime Europai parduoti Lietuvos. Mes visada išliksime, nes yra kas mus veda iš balkono.

Susiję:

Vasario 16-osios proga V. Landsbergis iš balkono pasakė rinkiminę kalbą

V. Landsbergio kalba, pasakyta Vasario 16-osios proga