Milijonieriaus Gintauto Kėvišo mokesčių inspekcija liesti nedrįsta

Naujametė prokurorų dovana buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovui Romualdui Boreikai ir jo sutuoktinei, buvusiai liberalcentristei, o dabar socialdemokratei Violetai Boreikienei – puiki proga prisiminti kitą istoriją, taip pat susijusią su turtu. Ji nutiko liberalcentristui, iškiliam Lietuvos kultūros vadybininkui ir generolo R. Boreikos kavagėrio bičiuliui Gintautui Kėvišui, tik ne su prokurorais, o su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).

2009 metais, kai generalinė prokuratūra jau buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl “galimo didelės vertės turto iššvaistymo” – o paprasčiau tariant, vagystės – atliekant scenos rekonstrukciją Operos ir baleto teatre, kuriam iki šiol vadovauja G. Kėvišas, o televizijos rodė įkurtuvių nuotaikomis kvepiantį prabangų jo būstą superelitiniame Laurų kvartale greta verslių vyrukų iš “Vilniaus prekybos”, asmeninių finansų žinovai atkreipė dėmesį į viešai skelbiamas šio kultūros veikėjo turto deklaracijas.

Ekspertai.eu gavo laišką, kurio autorius (pavardė redakcijai žinoma) tikino, kad šiose deklaracijose esama keistenybių, sunkiai suprantamų ne tik kultūros gyvenimo užkulisius menkai pažįstančiam eiliniam mirtingajam, bet ir patyrusiam privačių finansų analitikui.

Pateikiame nedidelį šio laiško fragmentą:

„Duomenys iš paskutinės deklaracijos (VRK psl. Zuoko kandidatas į Seimą):
Privalomas registruoti turtas - 1 220 676 Lt
Vertybiniai popieriai, juvelyriniai dirbiniai, meno kūriniai - 189 853 Lt
Piniginės lėšos ne banke (tumbačkoje?) - 290 550 Lt
Iš viso: 1 701 079 Lt
Ir - stebuklas - 1 840 357 Lt paskola.

Išvada: paskola viršija visą turimą turtą.

Tais metais deklaruotos apie 400 000 Lt pajamos, tačiau jos - nesusijusios su darbo santykiais, nes mokesčių sumokėta tik apie 7 proc. nuo tos sumos. VMI versija - pardavė akcijas. Tačiau palyginus su ankstesne deklaracija (einant į savivaldybę Zuoko sąraše – 2007 metų savivaldos rinkimai), turimų akcijų vertė ne sumažėjo, o padidėjo. Taigi, klausimas, kas buvo parduota, kad bankui būtų galima pateikti tokią paskolą pagrindžiančias pajamas, lieka „pasistojęs“.

Tai, kad paskolos ėmimo metais buvo parodytos nežinia kokios didesnės pajamos, nors oficialios jo pajamos - apie 7000 per mėnesį iki mokesčių, rodo, kad šiais metais jam vėl reikės ką nors „parduoti“, kad oficialios pajamos būtų pakankamos. Tų pajamų reikia apie 26 000 per mėnesį į rankas, kad padengtų vien paskolą, kuri gali būti duota tik 10-čiai metų, nes ponui – 55.”

Toliau laiško autorius išsamiai gvildeno “tumbačkoje” laikomų pinigų, milijoninės vertės sklypo Lauruose ir įspūdingų statybų kainas bei dalijosi visokiais negražiais įtarimais, kurių necituosime, pataikaudami vadinamosios etiškos žiniasklaidos nuostatoms.

O baigė šią analizę pastaba, kuri turėtų sukelti nuoširdų šiurpą bet kuriam piliečiui, besirūpinančiam Lietuvos kultūros ateitimi:

“Turėtų eiti į minusą, be to, jei aritmetiškai ir sukrapštys paskolai (vieneriems metams), tai neliks pragyvenimui.”

Kitaip tariant, laiško autorius prognozavo, kad vienas žymiausių, o gal ir pats žymiausias Lietuvos kultūros vadybininkas artimiausiu metu bankrutuos, nes be antgamtinių jėgų įsikišimo jam vargu ar pavyks oficialiomis pajamomis padengti įspūdingo dydžio paskolą.

Ekspertai.eu su šiuo nerimą keliančiu laišku pasielgė pagal paskirtį - perdavė informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Netrukus šios su korupcija kovojančios institucijos pareigūnas atsiuntė išsamią instrukciją, kaip turi elgtis piliečiai, siekiantys užtikrinti finansinių Lietuvos kultūros pamatų stabilumą:

“Mano nuomone, vienintelis tinkamas subjektas, į kurį būtų galima kreiptis, yra Valstybinė mokesčių inspekcija (mokesčių administratorius), kurios pareiga yra tikrinti, ar žmogus neslepia pajamų, o jos vadovai teigia, kad turi metodiką tokiems tyrimams. Kiek žinau, jie tikrai yra pritaikę sankcijas organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovams (tiesa, medžiagą padėjo surinkti Kriminalinės policijos biuras) - bauda iki 50 proc. nuo nesumokėtų mokesčių + mokesčiai.

Gal pabandykit parašyti jiems, pridėdami medžiagą. Jeigu jiems pavyks ką nustatyti, tai šaunu, bet aš abejoju. Jeigu nepavyks, tuomet tai būtų gera dirva diskusijoms šia tema, siūlymams tobulinti, keisti teisinį reguliavimą ir t. t.”

Gavę šį patarimą, ekspertai.eu tą pačią dieną pasielgė taip, kaip rekomendavo STT – pesiuntė nerimą keliančius duomenis VMI.

2009 metų rugsėjo 2 dieną mokesčių administratorius informavo, kad G. Kėvišo finansų vertinimą jau pavesta atlikti profesionalams:

“VMI dėkoja už surinktą informaciją. Šiuo metu ją įvertinti yra pavesta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams, kurie išanalizavę Jūsų pateiktus ir turimus duomenis įvertins mokesčių mokėtojo rizikingumą.”, - rašė VMI Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Evelina Povilaitytė.

Deja, po šio viltį teikiančio laiško praėjo pora savaičių, o iš VMI vis dar nebuvo jokių žinių.

Pasiteiravus apie vertinimo rezultatus, šis visiškai natūralus klausimas sukėlė sunkiai paaiškinamą VMI susierzinimą.

“Valstybinė mokesčių inspekcija visada vertina gaunamą informaciją apie galimus pažeidimus bei naudoja ją atrinkdama rizikingus mokesčių mokėtojus patikrinimams. Šiuo atveju <...> taip pat bus vertinama, nustatant mokesčio mokėtojo rizikingumą bei pasirenkant/ar nepasirenkant jį patikrinimui.
(Tai nereiškia, kad p. G. Kėvišas yra tikrinamas).”, - rašė VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta. 

Daugiau jokių žinių iš mokesčių administratoriaus nesulaukta. Per tą laiką buvo nuversta garsioji Laurų kvartalo tvora, kuria "Vilniaus prekybos" berniukai ir elitiniai jų kaimynai buvo apjuosę gražų valstybinio miško gabalą, o G. Kėvišo finansų paslaptis išliko nepajudinama. Ir taip įspūdinga paskola padidėjo dar milijonu - 2009 metais tai pačiai VMI jis deklaravo turįs jau ne 1 840 357, o 2 840 794 litų paskolų - bet VMI ir toliau kantriai tylėjo. Beveik taip pat kantriai, kaip ir paslaptingieji vokiečiai, kurie išsivežė į Vokietiją Operos ir baleto teatro rekonstrukcijos dokumentus ir jau ketvirtus metus piktybiškai ignoruoja nevilties apimtų prokurorų teisinės pagalbos prašymus.