Nuo 2001-ųjų birželio iki 2004-ųjų liepos minimalios dirbančio žmogaus pajamos Lietuvoje (minimali alga arba minimali alga kartu su pašalpa) teisiškai sudarė 68 procentus nuo vidutinės algos, o nuo 2004-ųjų liepos iki dabar – 60 procentų. Kitaip tariant, šiuo metu minimali alga yra 993 litai „į rankas” (vidutinė alga “į rankas” yra 1655 litų). Toks yra Europos socialinės chartijos 4 straipsnio reikalavimas, privalomas Lietuvai. Šie pinigai, suskaičiuoti nuo pat 2001 metų, yra turtinė teisė, kurią galima įgyvendinti per teismus. Dėl šio klausimo galima kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Minėtą Chartiją Seimas ratifikavo 2001 metų gegužę, o įsigaliojo ji birželį – nuo šios datos kiekvienas Lietuvos gyventojas, dirbantis už minimumą, įgijo turtinę teisę. Chartijos 4 straipsnio 1 dalis nustato: “Teisė į teisingą atlyginimą. Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą, Šalys įsipareigoja: 1) pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.”
Kas yra “atlyginimas, garantuojantis darbuotojui ir jo šeimai normalų gyvenimą”? Klystate, jei galvojate, kad tai romantiška poetinė metafora, neturinti praktinės prasmės. Vienintelė institucija, kuri turi teisę aiškinti Chartiją, yra Europos socialinių teisių komitetas (ESTK), posėdžiaujantis Strasbūre.
ESTK precedentų teisė (išvados ir sprendimai) yra neatsiejama Chartijos dalis. Nuo 1961 iki 2004 metų ESTK aiškino, kad sąvoka „normalus gyvenimas” reiškia, kad minimali alga “į rankas” turi sudaryti 68 procentus nuo vidutinės algos. 2004-iais aiškinimas buvo pakeistas ir suma sumažinta iki 60 procentų. Tuo atveju, jei minimali alga yra mažesnė, valstybė privalo padengti skirtumą pašalpomis. Šiuo metu Lietuvoje galioja šis išaiškinimas.
Tad 993 litai „į rankas” yra ne priešrinkiminis pažadas, o jūsų teisė, kuri jau atšventė vienuoliktą gimtadienį. Jums reikalingas ne Seimo narys, o advokatas.
Priešingai nei reikalauja Chartija, nuo 2001 metų keli šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų (šiuo metu 20,8 procento) dirbo už 687 litus „į rankas” arba už dar mažiau. Jie negavo savo teisėtų pajamų. Įvyko turtinių teisių pažeidimas.
Vienas mano draugas pasisakė, kad dirba apsauginiu ir gauna 900 litų „į rankas” – daugiau nei „oficialus minumumas”. Tačiau jis irgi yra žmogaus teisių pažeidimo auka, kadangi visą šį laiką kiekvieną mėnesį turėjo teisę į papildomus 93 litus „į rankas”. Iš tiesų, nuo Vyriausybės galėjo nukentėti apie 30 – 40 procentų Lietuvos gyventojų.
Kaip tai atsitiko? Kodėl Seimas ratifikavo Chartiją, bet nepakeitė savo žemesnių įstatymų? Kodėl Lietuva jau 11 metų pažeidinėja įsipareigojimus Europai ir savo piliečiams? Neseniai realiai gaunama minimali alga „ant popieriaus” buvo padidinta 50 litų – klausimas apie tai, kad šiuo metu minimali alga „į rankas” teisiškai yra jau 993 litai, net nebuvo keliamas.
Paaiškinimas labai paprastas: Seimo nariai nesuprato, už ką balsavo. Vidutinis Seimo narys arba ministras, perskaitęs Chartiją, nesugeba suvokti jos turinio. Bet pagaliau nors kartą žmonėms iš to yra nauda.
Be abejo, Seime ir Vyriausybėje yra daugybė teisinių patarėjų. Tačiau, deja, gyvenimas rodo, kad tik protingas žmogus sugeba aplink save suburti protingą komandą. Tik tas Seimo narys arba ministras, kuris pats yra aukštos kvalifikacijos, gali suprasti, kad jam reikalingi patarėjai, turintys aukštą kvalifikaciją.
O dabar įsivaizduokite, kiek dar yra kitų tarptautinių sutarčių, už kurias Seimo nariai balsavo nesuprasdami jų prasmės. Šitame pastate tiksi finansinės bombos.
Grįžau iš Paryžiaus prieš kelias dienas, bet į mane jau kreipėsi keli piliečiai, prašydami padėti priteisti iš valstybės po 300 – 400 litų už kiekvieną mėnesį nuo 2001 metų. Be abejo, ši finansinė pareiga gali tapti sunkia našta Lietuvos valstybei.
Tačiau kaltę turi prisiimti politikai, kurie valdė valstybę pastaruosius 11 metų. Ar pasirašę sutartį kada nors bandėte Teisme sakyti „juk aš neperskaičiau”? Dar daugiau, kuo ilgiau Lietuvoje nebus 993 litų minimalios algos „į rankas”, tuo labiau didės valstybės skola savo piliečiams.
Kai kurie sakys, kad Lietuva neturi pinigų. Nepamirškime, kad taisyklė, nustatanti, kad minimali alga turi sudaryti 68 procentus nuo vidutinės algos, buvo įvesta Vakarų Europoje 1961 metais, t. y. praėjus 16 metų po Antrojo pasaulinio karo, kurio padariniai ekonomikai buvo daug baisesni už bet kokią šiuolaikinę krizę.
Europa buvo statoma nuo nulio: susprogdintos gamyklos, kapų kryžiai iki horizonto, sulyginti su žeme didmiesčiai, badas, dešimtys milijonų našlaičių, neįgaliųjų ir benamių. Ekonomistų vertinimu, būtent tokia minimali alga padėjo Europai prisikelti po karo. Jau 22 metus turime nepriklausomą valstybę.
Vyriausybė turi tik dvi išeitis: arba nedelsiant padidinti algą iki 993 litų į „rankas”, arba denonsuoti Chartiją. O darbo žmonių advokatai, matyt, jau turi ir naudingesnį pasiūlymą žmonėms.
[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]