Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka

Liepos 16 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka.

K. Uoka gimė 1951 m. kovo 4 d. Kaune. Besimokydamas Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje, 6 klasėje ir būdamas vos 12 metų, jau platino antisovietinius atsišaukimus. Jau 15 metų jis pagamino štampą, kuriuo spausdino atsišaukimus ir juos platino panaudojant sprogstamus paketus. Kauno m. prokuratūra jį patraukė baudžiamojon atsakomybėn, tačiau LTSR prokuratūra bylą sustabdė, bet jį nuolat aktyviai sekė.

1969 m. baigė Kauno ketvirtąją vidurinę mokyklą, 1969–1971 m. tarnavo sovietinėje armijoje.

Kazimieras Uoka 1976 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, ir įgijo istoriko-filosofo specialybę.  Baigęs universitetą pradėjo dirbti Kauno 28-ojoje vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju, bet dėl antisovietinių pažiūrų buvo greitai atleistas iš darbo.

1972–1988 m. dirbo Kauno žemės darbų mechanizacijos valdyboje Nr.14 ekskavatorininku, buldozerininku. Tuo metu jis pradėjo domėtis darbininkų politiniu gyvenimu ir ėmė gilintis į socialdemokratines idėjas. 1985 m. įstojo į Lietuvos TSR Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto neakivaizdinę aspirantūrą. Aktyviai bendradarbiavo su neformaliomis darbininkiškomis organizacijomis įvairiose TSRS vietose, 1985–1989 metais aktyviai kūrė tuometinės TSRS nepriklausomų darbininkų profsąjungas ir ekologinius judėjimus.

Būdamas Lietuvos patriotu aktyviai dalyvavo Romuvos veikloje. Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsijungė į Lietuvos Sąjūdžio ir Žaliųjų judėjimo veiklą bei Lietuvos Kultūros paveldo fondo veiklą. Rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais ir jos paveldo išsaugojimu.

Nuo 1988 m. birželio mėn. vidurio  Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, daug prisidėjo prie Sąjūdžio iniciatyvinių grupių kūrimo įvairiuose Kauno ir jo regiono gamyklose ir fabrikuose. 1988 m. pabaigoje išrinktas Sąjūdžio Kauno miesto tarybos nariu.

1988 m. spalio 21d. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu bei Sąjūdžio Seimo Tarybos nariu.

1989–1990 m. buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos sekretoriumi, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariu. 1988 m. įkūrė Lietuvos darbininkų sąjungą ir iki 1991 m. sausio 12 d. buvo jos pirmininkas. 1989 m. pavasarį išrinktas TSRS liaudies deputatu Kauno miesto Požėlos rajono teritorinėje rinkiminėje apygardoje ir 1989–1990 m. buvo aktyvus TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Aktyviai veikė su Rusijos ir kitų respublikų demokratiniais darbininkų judėjimais. TSRS liaudies deputatų pirmajame suvažiavime Lietuvos delegacijos pastangomis buvo deleguotas į suvažiavimo prezidiumą ir buvo vienintelis prezidiumo narys, nebūdamas sąjunginės respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku.

1990 m. vasario 24 d. išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Rokiškio rinkiminėje apygardoje Nr. 102. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. 1990 m. birželio mėn. 21 d Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Kazimierą Uoką paskyrė Lietuvos valstybės kontrolieriumi, atkūrusiu šią instituciją ir jai vadovavusiu iki 1992 m. lapkričio 26 d. 1990–1992 m. būdamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje. Priklausė Sąjūdžio santaros frakcijai. Vėliau aktyviai dalyvavo Tautininkų sąjungos veikloje ir buvo vienas iš Tautininkų frakcijos įkūrėjų. Dalyvavo steigiant Lietuvių tautininkų sąjungą. 2000–2008 m. buvo Lietuvos nacionaldemokratų partijos, Lietuvos tautininkų sąjungos narys, aktyviai dalyvavo šioms partijoms susijungiant su Tėvynės sąjunga.

1992–1996 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, dirbo Ekonomikos komitete. 2008–2012 m. būdamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitete.

Kazimieras Uoka visada buvo aktyvus Lietuvos Respublikos pilietis, niekada nesitaikstė su melu ir nuolat puoselėjo Lietuvos nepriklausomybę.

2000 m. organizavo referendumą dėl rinkimų į Seimą sistemos pakeitimo, Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir valdininkų atlyginimo sumažinimo. 2006 m. įkūrė Piliečių sąšauką, kovojančią su homoseksualų kultūros platinimu Lietuvoje, kuri 2007 m. tapo kolektyviniu Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos nariu ir aktyviai dalyvavo apribojant alkoholio reklamą.

Kazimieras Uoka išaugino sūnų Mindaugą ir dukrą Jūratę.

Netekome žmogaus, visą gyvenimą pasiaukojamai dirbusio Lietuvai ir kovojusio už Tautines vertybes. Iki paskutinio atodūsio jis liko ištikimas ir nuoseklus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų gynėjas. Kazimieras Uoka buvo drąsus, sąžiningas žmogus, mokantis pasakyti tiesą ir visada ją ginantis.  Netekome iškilaus Lietuvos valstybės veikėjo, didžio patrioto, paprasto žmogaus, tikinčio Lietuvos šviesia ateitimi.

2000 m. liepos 1 d. dekretu Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio proga apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliu.

Velionis pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g.). Lankymas liepos 18  d. nuo 10.00  val. iki 21.00 val.. Karstas išnešamas liepos 19 d. 12.30 val.

Šv. Mišios liepos 19 d. 14.00 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.