Mokslininkas išsprendė uždavinį ir sudėjo taškus konservatoriaus V. Landsbergio įprezidentinimo klausimu

youtu.be/gBL2ZSs4PnY

Man atrodo, kad dabar yra svarbesnis kitas klausimas — ar į žmones prie TV bokšto buvo šaudoma nuo stogų (Ref. dabar taip VSD saugomo Audriaus Butkevičiaus ir Artūro Skučo iniciatyva) ir jei taip, tai koks V.Landsbergio tame vaidmuo? Sprendžiant iš metamorfozių, kurias V.Landsbergis (ir D.Grybauskaitė) patyrė po Garliavos pogromo, galima daryti sunkiai paneigiamas išvadas. Kalbant apie Dr. Mažvydo Jastramskio samprotavimus, tai čia jis paima Aristotelio logikos natą. Tačiau aristoteliška logika yra siaura, jos pagalba galima konstruoti tikrovės neatitinkančius, jos nepaaiškinančius ir todėl neveikiančius modelius. Pavyzdžiui, remiantis aristoteliška logika, buvo patikėta, kad metant iš labai didelio aukščio skirtingo svorio daiktus, greičiau nukris sunkesnieji. Pvz., turime du švino rutulius — vienas labai sunkus, jį penki vyrai vos užkelia į 20 metrų bokštą, o kitas — dvidešimties kg. Pagal Aristotelio logiką, išmetus rutulius kartu, sunkusis pasieks žemę greičiau. Tačiau tai netiesa. Darykime prielaidą, kad išties sunkusis rutulys nukris greičiau, nei lengvasis. O dabar juos mintyse sujunkime, taip gaudami dar sunkesnį už tą sunkųjį rutulį, kuris turėtų dar greičiau nukristi, nei vienas pats sunkusis. Iš kitos pusės, kadangi prie sunkiojo pritvirtintas lengvesnis, kuris, kaip mes manome, krisdamas juda lėčiau, jį prijungus prie sunkiojo, turėtų pristabdyti sunkųjį, jam krentant kartu su sujungtu lengvuoju. Tad gauname prieštarą — iš vienos pusės, naujas darinys, kadangi jis susideda iš dviejų sujungtų rutulių, turėtų nukristi greičiau, nei vienas pats sunkusis rutulys, iš kitos — vėliau, negu sunkusis (jį „traukia atgal“ lengvasis). Išvada — tiek sunkusis, tiek ir tas, kuris gautas, prijungus lengvesnį, nukris per tiek pat laiko. Klausimas, ar Aristotelis nemokėjo atlikti mintinių eksperimentų, ar tiesiog nenorėjo? Greičiau nenorėjo griauti nusistovėjusios socialinės tvarkos. Aristotelio mokykla pagimdė visą sofistų srovę, kuri ir dabar gaji. Vienas iš sofizmų tiktų ir šiam „įprezidentinimo“ kontekstui: „Sėdintysis atsistojo. Kas atsistoja, tas stovi. Reiškia, sėdintysis stovi.“ M.Jastramskis daro labai keistą prielaidą (tezė Nr. 2) — „Valstybė turi turėti vadovą“. Tezėje Nr.3 dar kartą patvirtinama sugalvota imperatyvi tezės Nr.2 prielaida: „[...] (nes valstybėje turi būti vadovas).“ Neprimena jums mano pateikto sofizmo? Tiesa, M.Jastramskis pačioje pirmojoje tezeje užsimena apie išimtis, tačiau jas laiko tik ramsčiais, patvirtinančias jo sugalvotą taisyklę. Ir visai nesvarbu, ar Lietuvoje tada susidariusi situacija buvo pereinamasis laikotarpis, ar jau ilgai gyvuojanti demokratija. Juk, pvz., Bosnija ir Hercegovina po Jugoslavijos subyrėjimo evoliucionavo į kolektyvinį valstybės vadovą — Prezidiumą, o Šveicarijoje jau labai seniai yra kolektyvinis — Šveicarijos federalinė taryba. Ten jokių prezidentų nėra ir, kaip rodo praktika, jie nebuvo reikalingi. Paminėsiu, jog omnikratijoje apskritai nėra tokio fenomeno (koncepto), kaip persona-vadovas, todėl visuomenėje tvyro harmonija. Omnikratijoje sprendimus priima aktyvioji visuomenė (paprastai tokių būna apie 6% visuomenės narių), o sprendimų ieško reikalo žinovai.

Gi dalyvavo prezidento rinkimuose, bet tauta jam pašykštėjo meiles ir balsų, belieka tik svaičioti ir guostis, kad gal kita reinkarnacija bus sėkmingesnė, bet tada reikėtų ieškot kitos šalies ar net galaktikos.

O negalėtume rabinų rabinu paskelbti?

Aukščiausias valstybės pareigūnas - visai nereiškia, kad Aukščiausios Tarybos pirmininkas yra ir valstybės vadovas. Elementaru, Vatsonai, atsiprašau, pone M.Jastramski. Nereikia įrodinėti, kad du kart du bus...tiek, kiek kažkam reikia.

tai tada prezidentu buvo ir muravjovas korikas ir Burokevicius ir nusalinus Rolanda Paksa tuo metu Seimo pirmininku buves Arturas Paulauskas...cia zymiojo politikos mokslininko Ostapo Benderio mokinys, o vat pas ka ejo siknalaiziavimo aukstuosius mokslus tai reikia issamesnio tyrimo...nei mindaugu 3 kuriuo pats save apsiskelbe nei LR Prezidentu vokieciu zydas nebuvo, nes tuo paciu metu negali buti ir Prezidentu ir monarchu, tai yra negali buti valstybes vadovas sizofreniku

Lansbirbis gi buvo PATRIARCHAS, toks vienintelis ir nepakartojamas, nes jei pritarti neadekvaciam įprezidentinimui tai gal paskelbkime kad kitų prezidentų nebuuvo, kad FAKTIŠKAI koją pastoviai kišo visur ponas Lansbirbis, kuris susišlavęs visas butas ir nebutas Laisves premijas susikaupė kone 10 milijonų dolerių ir jam iki pilnos laimės tetruksta prezidento statuso kad netolimoj ateitį našlė su anūku Shreku galetų laimingai gyventi. Fui

Juk taip smagu būtų Turniškėse pagyventi,o ir Prezidentė po ranka.Vakarais prie arbatėlės bus galima ir papolitikuoti,patirtim pasidalinti, eilėraštuką padeklamuoti ir lapelį su surašytais nurodymais statytinei kasdien įteikti.