Mokytojų jau trūksta katastrofiškai

Mokyklos sunkiai surenka ne tik gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojus, auklėtojus, bet ir direktorius. Niekas nebenori dirbti mokyklose, o ir Lietuvos edukologijos universiteto greitai neliks. Kokia ateitis laukia Lietuvos mokyklų ir kas ateityje ugdys jaunąją kartą?

Neranda net mokyklų direktorių

Pasak Šiaulių rajono Bubių mokyklos direktoriaus Reimundo Varapicko, mokyklų perspektyvos liūdnos: „Žiūrint į perspektyvą situacija nėra gera. Jeigu pajudėtų mūsų keli mokytojai pensininkai, kurie moko chemijos, fizikos, tai turėtumėme vargo surasti kas juos pakeistų. Būna problemų, kai mokytojai suserga. Jų nėra kam pavaduoti. Ypač dažnai serga auklėtojų vaikeliai, tada griebiamės ir pensininkų. Kviečiamės, kad pavaduotų. Bet chemijos, fizikos mokytojų niekas nepavaduoja.“

Jauni pedagogai į mokyklas nesiveržia. R.Varapickas prisipažino nežinantis nei vieno jauno pedagogo, kuris norėtų dirbti mokykloje: „Vargiai yra norinčių dirbti jaunų žmonių.

Iš tikrųjų kuo toliau, tuo labiau įtempta darosi situacija. Mokytojų atlyginimai nėra patrauklūs, o jaunas žmogus žiūri kokie yra koeficientai, kiek uždirbs. Žinote, švietime yra darbas iš pašaukimo, bet patrauklus atlyginimas - pagrindas.“

R.Varapicko teigimu, Lietuvos mokytojai, pedagogai uždirba trečdaliu mažiau nei estų mokytojai, nors BVP abejose šalyse yra toks pats. „O ką daryti, kai BVP toks pat, o atlyginimai yra trečdaliu mažesni? Lieka kaip gydytojams išeiti į gatves ir pradėti rimtai reikalauti, kad situacija pasikeistų. Kita vertus, mokytojų profsąjungos reikalauja, bet nelabai kas į tai kreipia dėmesio,“ - svarsto direktorius.

Konkursai į pedagogų vietas būna tušti. Anot R.Varapicko, tiesiog į konkursus niekas neateina: „Ir ne tik į pedagogų. Į mokyklų vadovų vietas. Dabar Šiaulių rajone buvo trijų mokyklų vadovų konkursai, tik į vieną mokyklą atėjo vienas vadovas. Mokyklose su vadovais situacija yra net labiau problemiška nei su mokytojais ir auklėtojais.“

Anot pašnekovo, kartais vienam direktoriui tenka vadovauti dviem mokykloms. „Mūsų rajone vienas vadovas vadovauja dviem mokykloms. Prikalbina. Yra patyrusių vadovų, kurie sutinka,“ - sako jis.

Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus tvirtinimu, iš tiesų situacija yra tokia dėl to, kad jau seniai nei viename universitete neberuošiami gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojai, todėl kas bus toliau, nesunku įsivaizduoti. - „Mes ieškome mokytojų, skelbiame konkursą, išviešiname informaciją ir laukiame, kad kas ateitų. Paprastai į kai kurias specialybes nebūna nė vieno norinčiojo. Buvo tokių atvejų. Yra problemos surasti fizikos, matematikos mokytojus,“- komentuoja direktorius.

Bijo sunkumų ir perdėtai reiklių tėvų

Prienų rajono Išlaužo pagrindinės mokyklos direktorės Rasos Žilinskienės tvirtinimu, situacija mokykloje nelengva: „Šiemet pakankamai sunku buvo rasti informacinių technologijų mokytoją. O jauni mokytojai, norintys dirbti mokykloje, kreipiasi vis rečiau.“

Anot R.Žilinskienės, norinčių mokytojauti jaunų žmonių yra, bet didžioji dalis, aišku, šio darbo bijo: „O bijo dėl to, kad mokyklose daug sunkumų, daug problemų. Tėvai yra labai reiklūs, kartais perdėtai. Niekas nenori būti žeminamas visuomenės. O paskutiniu metu matome ir internete, ir televizijoje - blogieji mokytojų darbai yra ištraukiami, smerkiami. Ir mokyklų vadovai dažnai apibendrintai pateikiami kaip blogiečiai.“

O kas ugdys jaunąją kartą, jeigu jauni bijo, o vyresni išeis į pensiją? „Dažnai apie tai susimąstau. Tiesa, buvome įsitraukę į projektą „Mokytojų mokykla“, pas mus važinėjo dvi jaunos moterys, norinčios dirbti mokykloje, bet jos ne pedagogės ir iš karto joms buvo užkirsti keliai. Gal ir ateitų jauni žmonės, bet pedagogams kvalifikaciniai reikalavimai yra be galo griežti,“ - apibendrina direktorė.

Šaltinis: respublika.lt