Nacionalinio stadiono aferos pusantrų metų tyrimo sukaktis

2009 m. birželio 19 d. Valstybės kontrolė paskelbė: "Vilniaus miesto savivaldybėje privatizavimo fondo lėšos, skirtos Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos vykdymui, buvo naudojamos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų principų ir reikalavimų, t.y. neteisėtai ir neracionaliai."

Pasak Valstybės kontrolės, tokių  neteisėtai ir neracionaliai panaudotų pinigų buvo nei daug nei mažai - daugiau negu 60 milijonų litų. Netrukus po tokio Valstybės kontrolės pareiškimo Nacionaliniu stadionu susidomėjo ir teisėsaugininkai. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad sutartis dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos iš viso buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė.

"Dar nepradėjus stadiono statybai buvo akivaizdu, kad projektas yra neskaidrus, todėl reikia džiaugtis paskelbta Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Tikiuosi, kad po šio sprendimo teisėsaugos institucijos nustatys ir įvertins kaltuosius“, – tąkart drąsiai teigė tuometinis šviesios atminties Vilniaus meras Vilius Navickas. Taigi sausio 24 d. sukanka lygiai pusantrų metų, kai Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Vilniaus m. savivaldybės tarnautojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.) ir didelės vertės valstybės lėšų iššvaistymo, kitaip tariant - dėl per Nacionalinio stadiono statybų metu prapuolusių (pavogtų) mokesčių mokėtojų milijonų. Organizuoti ikiteisminį tyrimą buvo pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai.

EKSPERTAI.EU pasidomėjo, ką šios gražios, pusantrų metų ikiteisminio tyrimo sukakties proga pavyko nuveikti prokurorams. "Neramina tai, kad nors milžiniškos valstybės pinigų sumos be žinios prapuolė, o stadiono iš viso nėra, kai kurie prieštaringos reputacijos iš skandalų neišbrendantys politikai, tokie kaip nesimaskuojantis aferistas, liberalas Gintautas Babravičius ar žiniasklaidos "milijonų plovimo strategu" tituluojamas socialdemokratas Romas Adomavičius, vėl kliedi apie naujas statybas ir naujus milijonus. Ar per pusantrų metų intensyvaus ikiteisminio tyrimo periodą pasiekti nors minimalūs rezultatai šioje rezonansinėje byloje? Ar yra kam nors pareikšti įtarimai šioje neeilinėje aferoje? Kada planuojama perduoti bylą teismui? Gal būt jau didesnė dalį iš pradingusių Valstybės kontrolės nustatytų daugiau negu 60-ies milijonų litų jau pavyko iš vagių susigrąžinti į valstybės biudžetą?", - tokių klausimų sulaukė teisėsaugininkai. Prokuratūra, kuri pastaruoju metu intensyviai atkūrinėja visuomenės pasitikėjimą teisėsauga bei visa valstybe, išnagrinėjusi piliečių klausimus, operatyviai pateikė atsakymą. "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 177 str., ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini; šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Susipažinti su  ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, kiti proceso dalyviai (BPK 181 str.)", - sakoma lakoniškame prokurorų atsakyme. Lygiai tokį pat atsakymą prokuratūra buvo pateikus ir prieš pusę metų, minint Nacionalinio stadiono ikiteisminio tyrimo vienerių metų sukaktį. Keistai elgiasi prokurorai... Pavyzdžiui, garsioje pedofilijos ir žudymų byloje jie noriai atskleidžia ikiteisminę medžiagą, tam net organizuodami savito stiliaus spaudos konferencijas.

O čia, kur nėra jokių žudymų, o tik padaryta didelė finansinė žala valstybei, jie tyli? Sunku patikėti, kad teisėsaugininkai tyli todėl, nes sėdi pasaloj betykodami vagių. Greičau galima pagalvoti, kad ir ši byla gesinama, gal būt skaidoma epizodais ar naudojamos dar kitokios įvairios bylų marinimo technikos. Ir visa tai todėl, kad kaip ir kitose sėkmingai nugesintose, ar dar vis gesinamose stambiose valstybinėse aferose ar projektuose, įpainioti labai stambūs valstybiniai "kankorėžiai", t.y. aukšti valstybės asmenys. Be to, po šio prokuratūros atsakymo taip ir nėra iki galo aišku - kas tokie yra, arba ar iš viso yra įtariamieji šioje byloje? Ir kas šioje byloje yra nukentėjusysis? Jei nukentėjusiųjų nėra - kam toks tyrimas iš viso reikalingas? Nes jei nėra nukentėjusiojo, savaime suprantama negali būti ir jokios žalos. O jei nėra žalos, ikiteisminis tyrimas neturi jokios prasmės ir jį derėtų kuo greičiau nutraukti. Ir atviras klausimas pabaigai - ar per pusantrų metų teisėsaugininkai preliminariai negalėjo bent iš dalies patvirtinti ar paneigti, ar miesto savivaldybėje privatizavimo fondo lėšos, skirtos Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos vykdymui, buvo naudojamos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų principų ir reikalavimų, t.y. neteisėtai ir neracionaliai, kaip kad teigė Valstybės kontrolė? Nes po tokio pakartotinio prokuratūros atsakymo, visuomenėje eilinį kartą gali pasitvirtinti nuomonė, kad tirti rezonansines bylas prokurorams kvalifikacijos trūksta, bet joms gesinti ir kvalifikacijos, ir sąžinės pakanka.