Naujos sąjungos gimimas – ne už kalnų

Socialistinis liaudies frontas ir Algirdas Paleckis gali džiaugtis: didžiausi euroskeptikų košmarai išsipildė: vienu iš Europos Sąjungos oficialių simbolių tapo Lietuvoje, Moldovoje ir Vengrijoje draudžiamas pjautuvas su kūju, kuris vaizduojamas ant plakato, žyminčio naujosios Europos Sąjungos gaires.

Plakato simbolis – žvaigždė (nors ir ne raudona, tačiau turinti daug neigiamos konotacijos), sudaryta iš įvairių simbolių, tarp kurių yra krikščionybės, judaizmo, džainizmo, budizmo, šintoizmo, Islamo ir kitų religijų simboliai, reiškiantys religijų vienybę. Šalia jų penkis kartus atvaizduotas... pjautuvas su kūju. Ne, nesivaidena. Tikrai taip ir yra. Trūksta tik nacių svastikos.

Šiuo precedento neturinčiu atveju stebisi solidžiausi pasaulio dienraščiai, pvz., britų „The Telegraph“. Šio dienraščio žurnalistas Danielius Hannanas rašo, jog dabar „EU“ (ES) galima drąsiai vadinti „EUSSR“ („Europos Tarybų Sąjunga“). Ir jis - teisus.

Šios iniciatyvos autoriai – antineoliberalia save vadinanti organizacija „Europe 4 All“ („Europa visiems“). Ji paskelbė „Kitokios Europos chartiją“.

„Europa bus ne valstybių, o žmonių sąjunga“, - teigiama „Europe 4 All“ tinklalapyje.

Tai, ką siūlo ši organizacija, primena komunizmo statybas Tarybų Sąjungoje.

Kas šio projekto autorius? Pasak jo tinklalapio autorių, prie jo dirbama nuo 2005 metų. Už šios prokomunistinės iniciatyvos stovi mįslinga organizacija ATTAC („Association pour la taxation des transactions financières et pour l'action citoyenne“, „Finansinių transakcijų ir piliečių veiksmų apmokestinimo asociacija“), turinti, jos pačios teigimu (www.attac.org), 90 000 narių ir besivadovaujanti šūkiu: „Kitoks pasaulis yra įmanomas“.

1998 m. birželio 3 d. Paryžiuje įkurta ATTAC teigia besirūpinanti globalizacijos proceso valdymu, suteikianti jam socialines, aplinkosaugines ir demokratines alternatyvas. ATTAC savo propagandą skleidžia konferencijose, susitikimuose, kitais švietimo būdais. ATTAC kritikuoja neoliberalų ideologiją, tačiau palaiko globalizaciją, jei ji esanti socialiai teisinga. ATTAC priešistorė – 1997 metų gruodį „Le Monde diplomatique“ pasirodęs ispanų žurnalisto, rašytojo Ignacio Ramonet straipsnis, siūlęs įvesti vadinamąjį Tobino mokestį, skirta valiutų konvertavimui.

Dabar ATTAC veikia 40-yje pasaulio šalių. Didžioji dauguma ATTAC ir „Europe 4 All“ (iš esmės tai viena ir tas pats) narių – komunistai, socialistai, kairieji, pvz., buvęs Suomijos komjaunimo vadovas Juhanis Lohikoskis, daug Rosos Luxembourg Fondo narių įvairiose šalyse, taip pat feministės.

Pasigilinkime, o gal už ATTAC slypi dar kai kas daugiau.

Ekspertai prognozuoja, kad „EUSSR“ netolimoje ateityje – dar 2013-2015 metais (apie 2013-uosius yra kalbėjęs Vladimiras Putinas) - susijungs su Eurazijos Sąjunga, kurią 2011 metais įkūrė (oficialiai veikia nuo 2012 m. sausio 1 d.) Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas, o greitai prisijungti ketina Kirgizija, Tadžikistanas, kitos buvusios TSRS valstybės ir teritorijos – Armėnija, Uzbekistanas, Moldova, Abchazija, Pietų Osetija, Padniestrė, Kalnų Karabacho Respublika.

Jau dabar Eurazijos Sąjunga yra didžiausia valstybė pasaulyje pagal plotą (per 20 mln. kv. km). Jai prognozuojamos grandiozinės geopolitinės perspektyvos, tuo tarpu kai Europos Sąjunga žlunga, vis giliau klimpsta į skolas, nebesuvaldo ekonominės situacijos.

Taigi Tarybų Sąjunga grįžta su nauja jėga, ir tai – ne pokštas.

TSRS (tiksliau, ES + TSRS) sugrįžimas nauju, galingesniu pavidalu dar beveik prieš šimtmetį buvo modeliuojamas pirmųjų euraziečių – Eurazijos idėją propagavusių mąstytojų – Nikolajaus Trubeckojaus (1890-1938), Piotro Savickio (1895-1968), taip pat žymiojo Vladimiro Vernadskio (1863-1945) sūnaus Georgijaus Vernadskio (1888-1973), muzikanto ir publicisto Piotro Suvčinskio (1892-1985), stačiatikių šventiko, mąstytojo Georgijaus Florovskio (1893-1979).

Šių laikų žymiausias Eurazijos idėjos propaguotojas – V. Putinui artimas žmogus, filosofas, politologas Aleksandras Duginas (g. 1962). Savo politinėje poemoje „Eurazijystė“ jis aiškiai aprašo, kokie yra šios filosofinės-politinės doktrinos tikslai: „Tapti galinga jėga valdant šalį. Vėl paversti Rusiją imperija, sukurti Rusijos pagrindu didžiausią valstybę, kontinentinę Eurazijos imperiją ir dalyvauti galutiniame pasaulio formavime. Nei daugiau, nei mažiau“.

Pirminė Eurazijos vizija, sukurta N. Trubeckojaus ir jo bendraminčių. Wikipedia.org pieš.

Šias idėjas, kurių pradžia galime vadinti Gedimino palikuonio N. Trubeckojaus (Trubeckojų giminė - gediminaičiai, http://ru.wikipedia.org/wiki/Трубецкиe) knygą „Europa ir žmonija“ (1920), palaikė ir palaiko filosofas Aleksandras Panarinas (1940-2003), socialinės antropologijos mokslų daktaras, profesorius, politologas Sergejus Gavrovas (g. 1964), žymus kirgizų rašytojas Čingizas Aitmatovas (1928-2008), o pagrindiniai ideologai – V. Putinas ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Beje, pirmasis detalų TSRS ir Azijos bei Europos sąjungos projektą dar prieš TSRS griūtį pasiūlė vandenilinės bombos išradėjas, fizikas, akademikas, 1975 metų Nobelio premijos laureatas Andrejus Sacharovas (1921-1989).

Todėl nesistebėkime, kad nuo šiol komunistinę ideologiją Rusijoje ir Europos Sąjungoje keis eurazijystė, kuri kol kas dar maskuojama kūjais ir pjautuvais kaip bandomoji versija (Eurazijos Sąjunga oficialiai dar neturi net savo tinklalapio).

„Naujasis integracinis Eurazijos projektas – tai ateitis, kuri gimsta šiandien“, - pareiškė V. Putinas 2011 metų spalį.

Eurazijos Sąjungos įkūrėjai ir strategai (iš kairės į dešinę) - N. Nazarbajevas, V. Putinas ir A. Lukašenka. izvestia.ru nuotr.