„Nekaltas“ Prezidentūros koketavimas

Vilniaus apygardos teismas savo rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino, kad Lietuvoje piliečiai patys neturi jokios teisės ginti viešojo intereso.

Todėl netrukus po to, ekspertai.eu kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami inicijuoti Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymą ir pateikti jį Seimui.

Tokio įstatymo būtinybė buvo aiškinama tuo, kad kol dabartinė Lietuvos prokuratūra atvirai ir tampriai bendradarbiauja su nusikalstamu pasauliu, labai skatintų visuomenę pačiai, teismų pagalba gintis nuo ją nebaudžiamai apiplėšinėjančių atsakingus postus valstybinėse institucijose užimančių individų.

Prie šio prašymo Prezidentei buvo pateiktas ir tokio įstatymo projektas. Apie tai skelbėme publikacijoje „Lietuvoje įstatymai draudžia piliečiams ginti savo valstybę teisinėmis priemonėmis“.

Po trijų savaičių Prezidentės spaudos tarnyba atsiuntė atsakymą: „Dėkojame už jūsų laišką. Respublikos Prezidentės patarėjai susipažino su Jūsų kreipimusi, adresuotu šalies vadovei. Prezidentės nuomone, labai svarbu, kad įstatymų leidybos procese aktyviai dalyvautų ne tik valstybės institucijos, bet ir piliečiai, visuomeninės organizacijos, visuomeninės patariamosios ir kitos institucijos.

Šalies vadovė aktyviai naudojasi įstatymų iniciatyvos teise. Per dvejus kadencijos metus inicijuoti 107 teisės aktai, iš kurių 86 jau yra įgyvendinami. Prezidentė inicijavo Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo pataisas, po kurių svarstymo buvo pakoreguotas įstatymo 19 straipsnis,  užtikrinantis efektyvesnį viešojo intereso gynimą. Jūsų iškelta problema dėl viešojo intereso efektyvaus gynimo yra labai svarbi siekiant užtikrinti pamatinių visuomenės vertybių apsaugą. Šiuo klausimu nuolat vyksta diskusijos teisinėje erdvėje, tobulinama teisinė bazė. Dėkojame už Jūsų pilietiškumą ir iniciatyvą.“



Į Prezidentę buvo kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo klausimo ir pateiktas Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projektas. Bet Prezidentūra kažkodėl atsakė apie... Prokuratūros įstatymą.

Tačiau ir tos minimos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio paskutinės pataisos – tai kaip nuomojamo buto kosmetinis remontas prieš įsileidžiant į jį naujus nuomininkus. Nors ir į tai toli gražu nepanašu.

Prieš keturis mėnesius darytuose pakeitimuose nėra jokių principingų straipsnio pataisymų. Ir nė su žiburiu nerasi, kad būtų atsižvelgta į visuomenės siūlymus.

Panašu, kad šios Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio paskutinės pataisos priimtos specialiai dėl „Valdovų rūmų“ ar kitų skambių bylų, kad palengvintų prokurorams galimybę priimti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir padėti bylą į tolimą lentyną.

Tik matosi, kad šiomis pataisomis dar labiau išplėstos prokurorų galios, daugiau teisinių priemonių, bet tuo pačiu padidėjo ir piktnaudžiavimo galimybės – reketuoti ir imti kyšius. Pačių prokurorų kontrolės čia nenumatyta jokios.

Trumpiau tariant, šiomis Prokuratūros įstatymo pataisomis, sustiprinamos galios prokurorams „advokatauti“ valstybinėms institucijoms, t.y. „įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko“.

Visi panašūs teisėkūros judesiai ir Prezidentūros raštinės mandagūs atsirašinėjimai labiau tinka kokiose nors žirgų lenktynėse ar  medalių dalybų šventėje, o ne rimtame ir atsakingame bendradarbiavime, siekiant sukurti laisvą ir demokratišką valstybę.

Nėra aišku ir kas konkrečiai ruošė atsakymą? Kokie gi konkrečiai patarėjai susipažino su piliečių kreipimusi? Ar piliečių pasiūlytas įstatymo projektas bus pateiktas Seimui? Jei ne, tai kodėl? Gal gali minimi Prezidentės patarėjai pasakyti, kur šiuo konkrečiu klausimu ir tarp ko „nuolat vyksta diskusijos teisinėje erdvėje“ ir  kaip „tobulinama teisinė bazė“?

Kurios teisėkūros institucijos įtraukė šį klausimą į dienotvarkę? Kur konkrečiai būtų galima pasiteirauti, kaip juda reikalai? Šiuo Prezidentės aplinkos atsakymu aiškiai parodoma, kad Prezidentūra šiuo konkrečiu klausimu, tiesmukai vengia ir išsisukinėja nuo tos nuolatinės diskusijos tiek teisinėje, tiek ir viešojoje erdvėje.

Piliečius domina Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymas, o ne Prokuratūros įstatymas, kurį galima kaitalioti kiek tik patinka.

Norint, kad visuomenė gintų savo teises teisinėmis, nesmurtinėmis, priemonėmis, reikia jai tas teisines priemones suteikti. Kitu atveju Prezidentės išsakyti žodžiai, kad „kiekvienas Lietuvos pilietis teisybės turi ieškoti tik teisiniais būdais“ tėra labai nemaloni ir grubi demagogija.

Ar negalėtų Prezidentūra savo internetiniame tinklapyje informuoti ne tik, pavyzdžiui, kada valstybės vadovė pasveikino Bulgarijos ar Rumunijos prezidentus, kam ir kokius įteikė medalius ar ordinus, ar kokiam renginį pasakė kalbą. Tai be abejo labai svarbu.

Tačiau būtų visiems naudingiau, jei Prezidentūra nuolat informuotų savo rinkėjus ir konkrečiais viešojo intereso gynimo klausimais: kada ir kur vyko, vyksta ar vyks „teisinėje erdvėje“ ar šiaip „erdvėje“ diskusijos, aptarimai, teisės aktų ar konstitucijos pakeitimų svarstymai viešojo intereso gynimo klausimu?

Dar kartą kartojame – piliečiai nori turėti galimybes savo valstybėje ginti viešą interesą, būti ieškovais teismuose ir konkrečiais veiksmais padėti, kol kas visiškai susikompromitavusiai, ir niekaip nepradedančiai atsitiesti prokuratūrai.

„Viešas interesas manęs nedomina, aš jums sakau tiesiai šviesiai, galite tai cituoti“, - taip vienas, rezonansines bylas tiriantis prokuroras atvirai išreiškė visos prokuratūros požiūrį į viešąjį interesą.

Todėl dabar problema išlieka atvira – net ir po Prezidentūros inicijuotų Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio kosmetinių pataisų, šalies piliečiai neturi teisės ginti viešojo intereso. Tokią teisę turi tik kriminalizuota prokuratūra. Visuomenė, gudrių įstatymų dėka, priverstinai paliekama tik pasyvia stebėtoja.

Norint, kad visuomenė gintų savo teises teisinėmis, nesmurtinėmis, priemonėmis, reikia jai tas teisines priemones suteikti. Kitu atveju Prezidentės išsakyti žodžiai, kad „kiekvienas Lietuvos pilietis teisybės turi ieškoti tik teisiniais būdais“ tėra labai nemaloni ir grubi demagogija.

Taigi po tokio, niekieno nepasirašyto Prezidentės spaudos tarnybos atsakymo, kurį čia pakomentavome, nenorom susidaro įspūdis, kad nuo šalies vadovės, jos aplinkos pastangomis slepiama informacija. Žinoma, visiška katastrofa, jei tokius atsakymus savo rinkėjams, Prezidentės spaudos tarnyba siunčia su Jos Ekselencijos žinia.

Tačiau vykim piktas mintis šalin.

P. S. Skaitytojams siūlome patiems įvertinti šio Prezidentūros minimo Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pataisas, kurios, pasak Prezidentūros, „užtikrina efektyvesnį viešojo intereso gynimą“. Jei kas pastebės esminių skirtumų, kurie užtikrina efektyvesnį viešojo intereso gynimą, lauksime laiškų ir komentarų adresu [email protected].