Nesvarbu kaip kas balsuoja, svarbu kas balsus skaičiuoja

Vienam didžiausių pasaulio istorijos nusikaltėlių Josifui Stalinui yra priskiriamas posakis: „Nesvarbu kaip kas balsuoja, svarbu kas balsus skaičiuoja“. Net keista, kad šis posakis toks aktualus šiandien. Dalis politikų vis garsiau kalba apie tai, kad Lietuvoje reikia kuo greičiau legalizuoti internetinį balsavimą, tačiau ar susimąstome, kas ir kaip skaičiuoja mūsų balsus dabar?

Kodėl Vyriausiajai rinkimų komisijai vadovauja dar a.a. Kompartijos sekretoriaus Algirdo Brazausko paskirtas ir per daugiau kaip 20 metų tapęs nepamainomu Zenonas Vaigauskas? Visi skandalai nuo jo nuteka kaip nuo žąsies vanduo, o jis skaičiuoja, skaičiuoja, skaičiuoja...

Beje, Lietuvoje rinkėjų balsus skaičiuoja rinkimų komisijos sudarytos iš partinių kadrų, visuomenei kelias į komisijas užkirstas, deleguoti komisijos narius gali tik partijos ir ne bet kokios, o tik tos, kurios yra laimėjusios savivaldos ar Seimo rinkimus, kitaip sakant, savas valdžios partijų būrelis. Tiesa, yra stebėtojai, bet jie dažnai nėra pakankamai kompetentingi, o jei pasitaiko kompetentingesnis ir aktyvesnis, dažnai komisija jam pradeda trukdyti, prigalvodama įvairių formalumų. Galima galvą guldyti, kad jei bus norima, kad stebėtojas ko nors nepastebėtų – tai ir bus padaryta.

Gal todėl ponas VRK viršininkas labai išsigando tarptautinių stebėtojų ir kai aiškinomės su juo telefonu apie formalumus, kuriuos reikia atlikti, kad tarptautiniai stebėtojai būtų oficialiai įforminti vis mėgino mums įsiūlyti stebėtojus iš Rusijos, tuo pačiu lygindamas oficialų Lietuvoje Seimo paskelbtą Referendumą su liūdnai pagarsėjusiu 2014 metų Krymo „referendumu“. Ar gali toks žmogus išlikti nešališkas ir objektyvus?

Daliai Referendumo iniciatorių kyla abejonės, ar jau daugiau kaip 10 metų Lietuvoje sąžiningai skaičiuojami piliečiai, turintys teisę balsuoti rinkimuose. Abejones iššaukė keisti rinkėjų skaičių sutapimai su galimais valdžios pageidavimais. Kaip žinome, rinkėjų skaičius yra aktualus tik referendumams, nes Seimą, Prezidentą ar Europos parlamentą pagal Lietuvos įstatymus išrinkti gali ir vienas vienintelis rinkėjas. Referendumui labai svarbus piliečių aktyvumas, nes jei neateina balsuoti daugiau kaip pusė rinkėjų – referendumas skelbiamas neįvykusiu. Referendumus galima drąsiai skirstyti į palankius valdžiai ir nepalankius. Pabaigai truputis skaičių ir statistikos, kuri yra skelbiama VRK puslapyje:

2003 metai: Lietuvoje gyveno 3 431 500 gyventojai, o valdžiai labai reikalingame referendume dėl Lietuvos narystės Europos sąjungoje rinkėjų aktyvumas skaičiuotas nuo 2 638 886 rinkimo teisę turinčių piliečių.

2014 metai: Europos Parlamento rinkimuose rinkimų teisę turi 2 588 418 piliečių, tačiau prabėgus mėnesiui, kai buvo skaičiuojamas rinklėjų skaičius valdžios nemėgstamam referendumui, jis ūgtelėjo beveik 100 000, iki 2 656 245 rinkėjų, kurių dabar, pasirodo, yra daugiau nei 17 000 daugiau nei 2003 metais, bet gyventojų skaičius 2014 metais juk ženkliai sumažėjęs – iki 2 944 459! Nuostabi aritmetika, gyventojų beveik pusę milijono mažiau, o rinkėjų beveik 17 000 daugiau...

Tautininkų Sąjunga apie tai informuoja žiniasklaidą, taip pat informuos prokuratūrą ir savo pakviestus tarptautinius stebėtojus.

Referendumo stebėti atvyksta 2 Estijos Konservatyvosios Liaudies partijos atstovai ir 6 Latvijos Nacionalinio Susivienijimo atstovai.

P.S. Skaičiai:

2003 metais Referendume: 3 431 500 gyventojai ir 2 638 886 rinkėjai

2014 metais Referendume: 2 944 459 gyventojai ir 2 656 245 rinkėjai

2014 Europos parlamento rinkimai (2014-05-25): 2 557 950

2014 metų Referendumas (2014-06-29): 2 656 245, skirtumas 98 295 rinkėjai, tiek jų papildomai atsirado per mėnesį.