Nusikalstamas Lietuvos VSD ir prokuratūros bendravimas su Rusijos FSB

Rusijos FSB žudymo teisinis reglamentavimas

Po Aleksandro Litvinenkos nužudymo 2006 metais Didžioji Britanija premjero Davido Camerono lūpomis Maskvoje pareiškė, kad artimiausiu metu su Rusija terorizmo klausimais nebendraus. Šios pozicijos laikomasi iki dabar, nes FSB (rus. ФСБ, Federalinė saugumo tarnyba) praktikuoja čekistines žudymo tradicijas.

Skotland Jardas turi slapto Rusijos dokumento kopiją, kurioje numatytas ,,neteisėtų teroristinių organizacijų ir grupuočių, ekstremistinių darinių ir asociacijų lyderių bei individualių asmenų, neteisėtai palikusių Rusijos teritoriją bei ieškomų teisėsaugos pareigūnų, eliminavimas už Rusijos ribų – buvusiose sovietų šalyse ir Europos Sąjungoje.“. Nurodoma suburti ,,specialius, itin gerai pasirengusius specialiuosius būrius ir grupes, kurie ypatingomis sąlygomis dirbtų vakarų Europoje ir Europos Sąjungos šalyse“. Kalbama apie ,,specialiai apmokytus agentus-analitikus, dirbsiančius Europos Sąjungos šalyse“. Šį dokumentą 2003 metų kovo 19 dieną pasirašė pulkininkas generolas Michailas Nečajevas. Žudikams reikėjo įstatyminio jų veikos apibrėžimo ir teisinės apsaugos, bet vien šio akto nepakako. Tad tai įtvirtinta slaptais teisės aktais, kuriuos Rusija priėmė 2006 metais, nors FSB žudymai vyko ir iki jų priėmimo.

Senuoju KGB stiliumi Rusija visa tai neigia, bet šį išsisukinėjimą demaskuoja faktai, kad žudikų grupės buvo suimtos ir nuteistos Katare bei Austrijoje.

Rusijos FSB žudymo Čečėnijoje ir Rusijoje kasdienybė

Šiandieninė FSB praktika, kaip akivaizdu jau vien iš Čečėnijos pavyzdžio, tęsia iš istorijos žinomą žiaurių stalinistinių persekiojimų, bauginimo ir žudymo tradiciją. Žudymai Čečėnijoje ir Rusijoje yra įprastinis kasdienis sisteminis darbas, kuris Vakaruose jau nekelia nusistebėjimo arba stengiamasi to visai nematyti. 1996 metais nužudytas teisėtai išrinktas pirmasis Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas. 2000-iais Lefortovo kalėjime nukankintas Čečėnijos parlamento pirmininkas Ruslanas Alichadžijevas. Rusijos lageriuose 2002-iais nužudytas Čečėnijos vicepremjeras Turpalas Atgerijevas, 2004-iais - nunuodytas karo vadas L. Ismailovas. 2005-iais Čečėnijoje nužudytas Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas. 2005-iais, kaip manoma, dalyvaujant FSB, nužudytas Rusijos Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas, savarankiškai atlikęs „Nord Ost“ įvykių tyrimą. 2006-iais Maskvoje nužudyta čečėnų tautos teisių gynėja žurnalistė Ana Politkovskaja, 2008-iais Ingušijoje – žmogaus teisių gynėjas M. Jevlojevas, 2009-iais Čečėnijoje - žmogaus teisių gynėja Natalija Estemirova ir Zarema Sadulajeva, Maskvoje - Grozno vicemeras Gilani Šepijevas, čečėnų teisių gynėjas advokatas Stanislavas Markelovas kartu su čečėnų teisių gynėja žurnaliste Anastasija Baburova. Jau nekalbame apie šiaip kasdien Čečėnijoje dingstančius žmones, kuriuos aprauda tik artimieji.

Rusijos FSB žudymai užsienyje

2001 metais Azerbaidžane, Baku mieste, nužudytas čečėnų karo vadas M. Karijevas, 2003-iais Baku nužudytas Čečėnijos prezidento patarėjas V. Ibragimovas, 2004-iais Katare susprogdintas Čečėnijos viceprezidentas Zelimchanas Jandarbijevas, 2006-iais Londone nunuodytas čečėnų teisių gynėjas A. Litvinenka, 2008-iais Turkijoje, Stambule – čečėnų karo vadas Islamas Džanibekovas, 2009-iais Austrijoje – perbėgėlis iš Kadyrovo gretų Umaras Izrailovas, 2009-iais Stambule – karo vadas M. Atajevas. 2011-iais Stambule nužudyti pasipriešinimo dalyviai čečėnai Berg-Chadži Musajevas, Rustamas Altemirov ir Zaurbekas Amrijevas.

Per pastaruosius du Rusijos karus Čečėnijoje žuvo daugiau nei 200 tūkstančių žmonių. Anot prancūzų filosofo André Glucksmanno pateiktos informacijos, šiuo metu Rusijos kalėjimuose kali per 20 tūkstančių jaunų čečėnų. Nejaugi toks didelis čečėnų teroristų skaičius? Bet kuris režimui nepalankus asmuo apšaukiamas teroristu arba teroristų rėmėju, o tai tolygu žingsniui į lagerį arba mirtį. Čečėnijos teritorijoje kasdienybe yra tapę kratos, prievartavimai, persekiojimai, žmonių dingimai ir žūtys. Kaip pasakoja liudininkai, ten viešpatauja absoliuti siaubo ir baimės atmosfera. Rusijos kariškiai, milicininkai organizuoja ,,valymus”, plėšia ir prievartauja žmones, organizuoja vadinamąjį suimtųjų ir lavonų ,,išpirkimą” už pinigus. Tokią padėtį galima apibūdinti kaip valstybinį terorizmą. Jis vykdomas su Rusijos FSB pritarimu ir priežiūra.

2009 metais čečėnas Ruslanas Chalidovas, buvęs kadyrovo šalininkų gretose, atvyko į Norvegiją, kur prisipažino, kad buvo pasiųstas į šią Skandinavijos šalį, kad nužudytų čečėnų diasporos lyderį M. Očerhadži. Pabėgėlis M. Masajevas, bylinėjęsis su Rusija Europos Žmogaus Teisių Teisme, dingo be žinios. Karina Maskolenko, Politkovskaja šeimos advokatė, pradėjo skųstis sveikata, jos automobilyje rasta gyvsidabrio.

Kaip rašo prancūzų laikraštis „L’Express“, vienas toks žudikas (Arturas Kurmakajevas) pasidavė Austrijos valdžiai ir prisipažino, kad dirbo Rusijos pasiuntinybės „Komandotruppe Österreich“ agentūroje. Yra kalbama apie 500 čečėnų, kuriuos numatyta nužudyti, sąrašą.

Šiame kontekste reiktų vertinti ir kankinimus bei prievartą, siekiant įbauginti ir išgauti prisipažinimus, kuriuos iš Maskvos srities atsiųstame 2010 metų liepos 14 dienos laiške aprašė čečėnė Tamara Magmadova, kreipdamasi į Lietuvos žmones dėl suimtų savo vaikų Aišat ir Apti, siejamų su Eglei Kusaitei pareikštais kaltinimais. Motina nurodo, kad jie buvo kankinami, pasirašė pakištus popierius, bet vėliau savo parodymų atsisakė. Beje, kai buvo nagrinėjamas E. Kusaitės kardomosios priemonės klausimas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Teresėlė Kazlauskienė 2010 metų liepos 22 dieną atsisakė prijungti prie bylos šį skausmingą maldavimo laišką.

Lietuvos VSD ir prokuratūros bendravimas su Rusijos FSB - nusikalstamas

Keista istorija nutiko su 2005 metų gegužės 2 dieną Rusijos spaudoje paskelbtu 13 jaunų čečėnų pabėgėlių, buvusių Pabradės pabėgėlių registracijos centre, sąrašu, kuriame jie įvardinti kaip ,,neteisėtų ginkluotų formuočių dalyviai“, nurodant vardus, pavardes ir gimimo metus (1974-1982). Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesugebėjo to paaiškinti.

Tačiau visiškai akivaizdu, kad VSD ir Generalinė prokuratūra, perdavusios Rusijos FSB telefonų numerius, itin svariai prisidėjo prie to, kad brolis ir sesuo Magmadovai Maskvoje buvo nuteisti 2 ir 6 metų bausmėmis. Tai nepaneigiamas liudijimas apie Lietuvos dalyvavimą Čečėnijos kare Rusijos pusėje. Lietuvos teisės istorijoje tokio atvejo nėra buvę, o pirmose Rusijos sąjungininkų gretose matome VSD bei Generalinės prokuratūros pareigūnus – šis faktas kalba apie Lietuvos teisinės sąžinės krizę.

Kodėl Lietuvoje, kur per metus vykdoma daugiau nei 60 tūkstančių slaptų telefoninių pasiklausymų, VSD nereagavo, kai 2008-iais į šalį du kartus atvyko teroristinio akto „Nord Ost“ pagrindinio veikėjo Apti Barajevo tėvas Buchari Barajevas (Salamovas)?

Geri vyrai iš FSB: M. A. Savickij, J. V. Šatalov, A. V. Fisiukov ir N. A. Ponamariov

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas 2010 metų balandį padėjo Rusijos FSB Tardymo valdybos skyriaus viršininkui M. A. Savickij, Rusijos FSB operatyviniam darbuotojui J. V. Šatalov, Rusijos FSB Tardymo valdybos vyresniajam tardytojui A. V. Fisiukov, Rusijos FSB Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos darbuotojui N. A. Ponamariov gauti 5 dienų Šengeno vizas. Per tą laiką šie jauni (27-39 metų) čekistai ne vieną dieną draugiškai viešėjo Lietuvos generalinėje prokuratūroje. Tuo rūpinosi prokurorai V. Barkauskas, Algimantas Kliunka ir Justas Laucius, o vėliau viską nuo viešumos dangstė Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis.

Maskvoje - greitai ir tradiciškai

Nuo Magmadovų suėmimo Maskvoje iki nuosprendžio priėmimo praėjo 1 metai, 11 mėnesių ir 7 dienos. Lietuvos VSD ir Generalinė prokuratūra E. Kusaitės byloje iki 2013 metų vasario 1 dienos jau užtruko 3 metus 3 mėnesius ir 8 dienas, t. y. atsiliko 1 metus ir 3 mėnesius, įskaitant 236 dienas ypatingai slapto jos kalinimo.

Maskvos srities teismo 2011 metų gegužės 30 dienos teismo posėdžio protokole (byloje Nr. 2-33-4/11) įrašyti kaltinamojo A. Magmadovo parodymai: ,,Sausio mėnesį į mano namus įsiveržė kažkokie kaukėti banditai, kurie mane sulaikė. Mane išrengė nuogai ir išgrūdo į balkoną, nors gatvėje buvo didelis šaltis. Asmenys reikalavo duoti parodymus apie tai, kad aš esu Šiaurės Kaukazo regione veikiančios neteisėtos ginkluotos formuotės dalyvis. Parodymų aš nedaviau, tuomet jie pasakė, kad jeigu neduosiu parodymų, tai jie sulaikys mano seserį Aišą, ir aš pasakiau, kad esu neteisėtos ginkluotos formuotės narys. Balkone mane išlaikė maždaug 4-5 valandas. Vėliau iš advokato sužinojau, kad mano seserį sulaikė ir nepaleis. Aš iškart atsisakiau parodymų, nes nesu Šiaurės Kaukazo regione veikiančių neteisėtų ginkluotų formuočių dalyvis, neverbavau žmonių teroristinio akto vykdymui.“

A. Magmadovo byloje yra toks įrašas iš Maskvos srities teismo 2011 metų liepos 19 dienos posėdžio: ,,Parengtiniame tyrime mane kankino, nuvesdavo į tyrėjo Fisiukovo kabinetą, įvesdavo dar keletą žmonių, man ant galvos užmaudavo krepšį, mušė, grasino, sakė, kad paleisią mano seserį, jei duosiu reikalingus parodymus. Aš daviau parodymus, bet sesers nepaleido. Iš pradžių aš sutikau su jais bendrauti, bet vėliau atsisakiau.“

To paties teismo 2011 metų gruodžio 14 dienos posėdžio protokole yra toks įrašas apie A. Magmadovo liudijimą: ,,Prokuroras prašo apklausti FSB pareigūną M. Savickį, dalyvavusį E. Kusaitės apklausoje Lietuvoje. Kaltinamasis prieštarauja: man jie į telefoną fotografijas įmetė, mane mušė.“

Didelį darbą Lietuvos VSD ir Generalinei prokuratūrai atliko Lina Serrin, kuri, kaip nurodyta Maskvos srities teismo 2011 metų gruodžio 26 dienos nuosprendyje, dirba Lietuvos VSD kovos su terorizmu valdyboje.

Naujos teismų funkcijos

2010 metų kovo 18 dieną Vilniaus 1 apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė asmenine rezoliucija patvirtino prokuroro J. Lauciaus nutartį vykti pas Rusijos FSB (praėjus 27 dienoms po bylos Magmadovams iškėlimo ir 92 dienoms po Lietuvos prašymo). Ar tai teismo funkcija - dalyti rezoliucijas? Ir kokiu pagrindu, net nenurodant Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio? O gal J. Laucius nejaukiai jautėsi dėl šio vizito, todėl norėta rezoliucija jį legitimuoti?

2011 metų birželio 2 dieną Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda pagal Rusijos teismo nutartį ir prašymą pateikė 1 Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą atlikti informacijos poėmį Lietuvos įmonėje ,,Elneta“ – paimti 9 metų elektroninio pašto duomenis.

Jau rytojaus dieną, 2011 metų birželio 3-ąją, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė priėmė nutartį leisti atlikti minėtą informacijos poėmį ir perdavimą Rusijai, t. y. FSB. Lietuvos kriminalinės policijos biuras tą darbą atliko. Žinoma, Lietuvai nebus pranešta, kas tuo pagrindu Rusijoje buvo represuotas, suimtas ar bus nuteistas. Lietuvos prestižas Rusijoje ,,pakils“, o kiti nežinos.

Lietuvos generalinė prokuratūra veikė savarankiškai, todėl net neinformavo apie Rusijos prašymą Vidaus reikalų ministerijos. Mes apie poėmį 2011 metų rugsėjo 11 dieną informavome Vidaus reikalų ministeriją, ir 2011 metų rugsėjo 22 dieną ji pranešė, kad dėl to Generalinėje prokuratūroje pradėtas tyrimas (!). Kokia koordinacija ir subordinacija pačioje prokuratūroje, jei nežinoma, kas ką veikia? Juk peršasi išvada, kad prokuroras M. Dūda veikė autonomiškai?

Lietuva broliaujasi toliau

2012 metų sausio 18 dieną Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (VRM) konsultuojantis su Rusijos atstovais buvo suderintas susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu tekstas ir pasirašytas konsultacijų protokolas. Šiose konsultacijose dalyvavo Lietuvos Respublikos VRM, Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros atstovai. Rusijai atstovavo Rusijos vidaus reikalų ministerijos, užsienio reikalų ministerijos, Federalinės finansų stebėjimo tarnybos, Rusijos Federacijos tyrimo komiteto, FSB bei Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai.

2012 metų kovo 22 dieną Seime užregistruotas Lietuvos VRM parengtas susitarimo projektas ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, visų pirma su organizuotu nusikalstamumu“.

Atkreiptinas dėmesys, kad konsultacijose iš Lietuvos pusės dalyvavo 3 institucijos (nedalyvavo Užsienio reikalų ministerija ir VSD), o iš Rusijos pusės – 6 institucijos, įskaitant užsienio reikalų ministeriją ir FSB.

Penkių puslapių susitarimo projekto 1 straipsnio ,,Bendradarbiavimo kryptys“ pirmame punkte nurodoma kova su terorizmu ir jo finansavimu. Įdomiai skamba šio straipsnio 3 punktas, nurodantis, kad ,,Šis Susitarimas neapima teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos klausimų“. Žinoma, kad tarp Lietuvos ir Rusijos įsigaliojusi 1995 metų sausio 21 dienos ,,Sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ tebegalioja ir čia šalių susižinojime veikia tik dvi abiejų šalių institucijos - teisingumo ministerijos ir generalinės prokuratūros. Tad neseniai pasirašytasis susitarimas įspūdingai praplečia ir supaprastina šią sutartį, nes pagal ją gauta informacija leis greitai vykdyti procesinius veiksmus.

Pagal dabartinį susitarimo projektą iš Rusijos pusės veikia ir bendradarbiauja 8 tarnybos: vidaus reikalų ministerija, FSB, Federalinė muitinės tarnyba, Rusijos Federacijos federalinė narkotikų apyvartos kontrolės tarnyba, Federalinė finansų monitorinio tarnyba, Rusijos generalinė prokuratūra, Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo komitetas, Federalinė migracijos tarnyba. Iš Lietuvos pusės turėtų bendradarbiauti 6 tarnybos: VRM, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos VRM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos VRM, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.

Kokios šio bendradarbiavimo formos? Susitarimo 3 straipsnyje nurodoma: pasikeitimas informacija, darbo patirtimi, stažuočių, konsultacijų ir seminarų organizavimas, pagalba ieškant besislapstančių asmenų, pagalba vykdant operatyvinius veiksmus, personalo kvalifikacijos kėlimas, bendrų mokslinių tyrimų organizavimas. Kiek ir kaip bus bendradarbiaujama šiose srityse – susitars išvardintos institucijos. Galima numanyti, kaip plačiai atsiveria legalios galimybės Rusijos FSB šnipinėjimui.

4 straipsnyje numatyta, kad galima keistis informacija apie nusikalstamų grupių sudėtį, terorizmo finansavimo būdus, asmenis, ir net pagal atskirą šalių susitarimą teikti slaptą arba įslaptintą informaciją. Šiame pasikeitime dalyvautų aukščiau nurodytos 8 Rusijos ir 6 Lietuvos institucijos. Numatyta, kad prašymą galima perduoti ir žodžiu.

Susitarime numatyta ir galimybė perduoti asmens duomenis. Čia neva apsidraudžiama, kad ,,/.../ gavusios duomenis, kompetentingos institucijos gali juos naudoti tik tiems tikslams, kuriems jie buvo perduoti ir tokiomis sąlygomis, kokias nustatė juos perduodančios Šalies institucijos.“. Bet kiek patikima institucija yra Rusijos FSB? Beje, numatyta ir tai, kad šalys teiks viena kitai neatlygintiną pagalbą įrenginiais ir medžiagomis, reikalingomis sprendžiant problemas.

Visa tai rodo Lietuvos pusės nuostatą, kad Rusija absoliučiai legitimi, teisinė ir patikima valstybė. Čia ir eina valstybinės sąmonės lūžio linija. Byla, kurią Lietuva iškėlė E. Kusaitei, Rusijai tapo ženklu drąsiai ir, kaip matyti, intensyviai žengti toliau į Lietuvos politinę, teisinę ir moralinę erdvę, vykdant integracinę prasmę turintį procesą. Tokiais veiksmais atvirai ignoruojama konstitucinė norma dėl nesijungimo į posovietinę erdvę.

Rusijos FSB atsisako teikti pagalbą Medininkų ir Sausio 13-osios bylose, o mes atsiveriame viskuo ir besąlygiškai.

Pirmyn į "šviesią" ateitį

Kartais atrodo, kad Lietuva nevaldoma: nėra bendrų principų, sveiko proto, istorinės ir šiandieninės tarptautinės patirties. Suverenumo praradimas prasideda nuo sąmonės užvaldymo, savęs sumenkinimo, pavaldumo ir paklusnumo sindromo. Tai - valstybės sąmonės lūžis netekus savigarbos ir išdidumo.

Regint tokią puokštę faktų, liudijančių apie vasališką pagarbą Rusijos FSB, kyla daug klausimų. 2012 metų kovo 14 dieną Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą argumentuotu raštu dėl Rusijos FSB įtakos Lietuvos institucijoms. Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas ir Valstybės gynimo tarybos sekretorius Jonas Markevičius atsakė, kad tokie klausimai šioje institucijoje nesvarstytini.

Tad belieka užsimerkti ir bent vaizduotėje pasižiūrėti į VSD direktoriaus pavaduotoją (ėjusį direktoriaus pareigas) Romualdą Vaišnorą, kuris šypsodamas skaito Rusijos FSB kontradmirolo V. I. Didyk sveikinimo ir padėkos laišką, VSD antiteroristinės tarnybos šefą Arūną Paukštę, nešantį E. Kusaitei į Vilniaus sulaikymo izoliatorių rankšluostį ,,iš Egipto”, generalinio prokuroro pavaduotoją Vytautą Barkauską, kviečiantį iš FSB į savo rezidentūrą keturis Dzeržinskio grūdinimo vyrus, prokurorą Justą Laucių, trokštantį Vilniuje lietuviškai atsilyginti už FSB paramą Maskvoje, Algimantą Kliunką, gyvai siurbiantį nepakartojamą FSB patirtį, prokurorą Rolandą Tilindį, neteikiantį informacijos negeriems gandams, buvusį ministrą Raimundą Palaitį, paskutinėmis savo darbo dienomis besąlygiškai tikintį FSB padorumu, ir Valstybės gynimo tarybos sekretorių Joną Markevičių, sutinkantį, kad bet kuri Lietuvos institucija ir bet kuris tos institucijos pareigūnas savarankiškai ir nepriklausomai reguliuotų Lietuvos valstybės santykius su Rusijos FSB.

Atsimerkiu ir pagalvoju, kad Lietuva nežus, kol remsimės į mums ištiestą tokią patyrusią, patikimą ir nepailstančią Rusijos FSB ranką. Juk šiuo metu ši Lietuvos partnerė turi apie 150 tūkstančių pareigūnų - tai yra 1,9 karto daugiau negu Stalino laikais. Tad yra prieš ką kepurę nukelti.

Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas kalbėjo: ,,Specialiosios tarnybos taip pat neišvengia šalyje vykstančių erozijos procesų. Jos turi visa, ko reikia darbui, bet naudoja savo galias tam, kad pasiklausytų mūsų pokalbių.“ (,,Itogi“, 2002-11-05, 6). Regis, iš tiesų pribrendo laikas apibendrinti abipusį patyrimą.

Kitus A. Endriukaičio straipsnius, publikuotus ekspertai.eu, rasite čia:

Ar Kusaitė sukūrė Lietuvoje tarptautinę teroristų organizaciją?

Kas įgaliojo VSD ir GP įsitraukti į karą Čečėnijoje Rusijos pusėje?

E. Kusaitė, įsižeidę prokurorai ir Ispanijos karalius

Kodėl E. Kusaitę teisia Vilniuje, o ne Klaipėdoje?

Kaip Teisėjų tarybos rekomendacija pakeitė įstatymą

Plieninis apsupties žiedas

Bet mes esame gyvi ir liudijame Lietuvai

E. Kusaitės byla: provokacijų technologijos