Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl advokato Gintaro Černiausko šmeižimo ir įžeidimo

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Orija Audronė Kolbienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl advokato Gintaro Černiausko šmeižimo ir įžeidimo, kuriuo jis kaltino kultūros istoriką, visuomenininką dr. Darių Kuolį, žurnalistę Rūtą Janutienę ir aktorių, l. e. ekspertai.eu redaktoriaus pareigas Audrių Naką.

Laimutės Stankūnaitės advokatas teigė nukentėjęs tiesioginėje televizijos laidoje, nufilmuotoje praėjus trims dienoms nuo 2012 m. gegužės 17 d. įvykdyto Garliavos šturmo ir mažametės mergaitės, kuri tuo metu dar buvo nukentėjusioji pedofilijos byloje, perdavimo motinai.

Anot G. Černiausko, R. Janutienė tendencingai vedė laidą, pateikdama policijos įvykdytą operaciją kaip prieštaraujančią teisei ir gerai moralei bei jį patį kaip „kažkokį nusikaltėlį“, A. Nakas „pradėjo jį glostyti, vaizduodamas save jo vietoje, o jį – mergaitės vietoje“, o D. Kuolys pavadino pirmuoju advokatu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, atlikusiu egzekutoriaus funkciją.

Policija atliko išsamų šių veikų tyrimą, jis truko dešimt mėnesių nuo praėjusių metų spalio.

Apklausiamas D. Kuolys parodė, kad sąmoningai vadino G. Černiauską lotynišku žodžiu egzekutorius, reiškiančiu vykdytojas, nes norėjo pasakyti tiesą – tai, ką matė per televiziją ir internete transliuotuose vaizduose, kur matyti, kaip advokatas G. Černiauskas neša klykiančią mergaitę, o paskui ją grabinėja automobilyje.

A. Nakas paaiškino, kad laidoje norėjo parodyti tą patį veiksmą, kurį advokatas padarė mažametės atžvilgiu, o būtent ištiesė ranką link G. Černiausko, bet jo nepalietė. Tai darydamas jis paklausė advokato, ar jis turėjo teisę liesti mergaitę. A. Nakas sakė siekęs ne įžeisti G. Černiauską, o parodyti, kaip šis aiškina savo veiksmus mergaitės atžvilgiu, liesdamas ją rankomis, bet visiems teigdamas, kad nelietė.

R. Janutienė apklausiama nurodė, kad tai, jog advokato pareiškimas yra nagrinėjamas ne privataus kaltinimo tvarka, yra akivaizdus demokratijos pažeidimas ir įgyvendinama Lietuvos piliečių nelygybė prieš įstatymą, nes anksčiau tokie atvejai buvo nagrinėjami tik privataus kaltinimo tvarka.

Laidos įrašas buvo pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, jos paprašyta atlikti specialistų tyrimą. Inspektorė įvertino G. Černiausko teiginius apie sąmoningą jo garbės ir orumo žeminimą, visuotinės neapykantos kurstymą ir tikslingą visuomenės klaidinimą kaip nepagrįstus. Be to, ji nurodė negalinti pateikti prašytos išvados, nes tokias išvadas ši tarnyba teikia tik tada, kai kyla klausimas, ar viešoji informacija priskirtina pornografinio pobūdžio ar nesantaiką kurstančiai informacijai. Šiuo atveju pornografijos ir kurstymo požymių inspektorė neįžvelgė.

Įvertinusi surinktą medžiagą, prokurorė O. A. Kolbienė konstatavo, kad L. Stankūnaitės advokatas, ne kartą viešai reiškęs savo nuomonę apie rezonansinę bylą, yra prilygintinas viešajam asmeniui, o tokių asmenų atžvilgiu leistinos kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų, tad laidoje išsakytos nuomonės šių ribų neperžengė.

Be to, nutraukdama ikiteisminį tyrimą prokurorė nurodė, kad dėl tokių veikų, kuriomis skundėsi G. Černiauskas, ikiteisminis tyrimas bendra tvarka neatliekamas, o tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka.

Šarūnas Puidokas, ekspertai.eu Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:

Vienoje per nacionalinį transliuotoją rodomoje kultūros laidų reklamoje vienas filosofiškai nusiteikęs personažas hamletiškai klausia: virti ar kepti – štai klausimas.

Aš šiuo atveju klausimą formuluočiau kitaip – lietė ar nelietė? Grabinėjo ar negrabinėjo? Glostė ar ne? G. Černiauskas – mažametę mergaitę, kuri nepaklausė tetos psichologės nurodymo išeiti iš namų „dabar arba po minutės“, o A. Nakas – G. Černiauską?

Manyčiau, kad šis opus klausimas, nepaisant išsamių teisėsaugos tyrimų, vis dar lieka atviras. Nors G. Černiausko veiksmus tyrusi prokuratūra konstatavo, kad mergaitės jis nelietė, iki šiol pasitaiko piliečių, kurie teigia vaizdo įrašuose matą visus lytėjimo požymius, o tų požymių nematančią prokuratūrą įtaria žvairavimu arba, dar blogiau, aklumu.

Akivaizdu, kad metodologiškai išspręsti šią keblią dilemą galima tik atlikus lyginamąją morfologinę G. Černiausko ir A. Nako veiksmų analizę.

Taigi, čia matome, kaip advokatas G. Černiauskas dideliu greičiu juda iš Kedžių namų, iš kurių neseniai buvo išnešti ar ištempti senieji Kedžiai, per privatų jų kiemą, kairiąja ranka intymiai laikydamas už liemens savo ginamąją L. Stankūnaitę, kuri su antgamtine motiniška jėga pakėlusi neša klykiančią ir sukryžiuotomis kojomis mergaitę link automobilio užtamsintais langais:

Atkreipčiau dėmesį į kairiosios G. Černiausko rankos pirštus, lytinčius jo ginamosios liemenį. Tuo atveju, jei advokatas mergaitės nelietė, jo ranka turėtų būti neproporcingai ištįsusi, o jos ilgis viršytų visus iš anatomijos žinomus žmogaus galūnių parametrus.

O dabar prisiminkime A. Nako veiksmą, kurį advokatas G. Černiauskas savo skunde pavadino glostymu:

Palyginęs šiuos pateiktus vaizdo įrašus, atkreipčiau dėmesį, kad lytėjimas ir glostymas yra ne objektyviai egzistuojanti realybė, o subjektyvūs sąmonės vaizdiniai ir iliuzijos, kurių, natūralu, negali apčiuopti jokia prokuratūra, o ypač lietuviška.

Akivaizdu viena: jei G. Černiauskas mergaitės nelietė, tai ir jo teiginys, esą A. Nakas jį glostė, yra ne daugiau nei advokato patirta lytėjimo haliucinacija.