Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl kino teatro "Lietuva" privatizavimo (video)

2005 m. – “Lietuvos” kino teatras įtrauktas į Lietuvos paraišką, Vilniui siekiant 2009-ųjų Europos kultūros sostinės vardo – nepaisant to, kad tuo metu jau buvo privatizuotas. G. Kirkilo vadovaujama LR Vyriausybė kelis kartus buvo prašoma inicijuoti galimai nusikalstamo sandorio tyrimą. Ji atsakė, kad inicijuoti nusikaltimo tyrimą - pačių piliečių reikalas. Privatizavimas vyko nustačius viešojo intereso požiūriu nepalankias privatizavimo sąlygas ir nepagrįstai mažą pradinę akcijų paketo vertę (2,4 mln. Lt), taip sudarant sąlygas privačiai bendrovei pelnytis ne konkurso tvarka užvaldant visuomenės kultūriniams poreikiams skirtą didelės vertės žemės sklypą Pylimo gatvėje Vilniuje. Nustatant pradinę akcijų paketo vertę buvo neįvertintas minėtas ,,Lietuvos" kino teatrui eksploatuoti skirtas valstybinės žemes sklypas, kurio vertė 6 kartus didesne nei privatizavimo metu sumokėta akcijų kaina, kuo buvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, kuris nustato, kad vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybes teise priklausančius privatizuojamus statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi būti įvertintas šiems statiniams ir įrenginiams nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas ar jo dalis. Todėl pritvatizavimo metu akcijos galėjo būti parduotos už kelioliką milijonų litų didesnę sumą. Nepaisant 1998 m. atliktų kino teatro rekonstrukcijos ir modernizavimo darbų 2002 m., prieš pat privatizavimą buvo nepagrįstai atliktas UAB ,,Lietuvos kino teatras" turto perkainavimas, fiksuojant nepagrįstą turto nusidevėjimą taip siekiant dirbtinai sumažinti pradinę privatizavimo aukciono kainą. Ilga k.t. "Lietuva" kelionė teisėsaugos koridoriais Iš Generalinės prokuratūros byla buvo persiusta į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Vėliau iš Vilniaus apygardos prokuratūros ši byla nukeliavo į Apylinkės prokuratūrą. Galiausiai byla iš Apylinkės prokuratūros buvo permesta į Vilniaus miesto pirmajį policijos komisariatą įsikūrusį šalia Kalvarijų turgaus. Š. m. balandžio mėnesį ši byla pajudėjo atgal ir vėl atsidūrė aukštesnėje instancijoje - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Specialistai komentuodami tokią bylos kelionę teigia, kad nėra teisinga, kai galimai stambių finansinių nusikaltimų ir sukčiavimų byla be aiškios priežasties patenka į žemiausią padalinį - policijos komisariatą. Taigi sugaišta labai nemažai laiko kol byla buvo stumdoma iš instancijos į instanciją (apie bylos kelionę po instancijas galima paskaityti ČIA). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Priimtas nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės Vyriausiajam prokurorui per 14 dienų. Šis prokuratūros sprendimas logiškas - jei jis ir bus apskųstas, o vėliau bus priimtas sprendimas tęsti ikiteisminį tyrimą, laiko tam jau nebeliks - rugsėjo mėnesį įsigalioja bylos senatis ir tada visais atvejais ši afera galutinai taps legali ir teisėta. Reikia atsakyti į iškilusius klausimus Todėl Generalinės prokuratūros bus prašoma paaiškinti ir nurodyti priežastis, dėl ko kiekvienu konkrečiu atveju ši byla buvo perduodama vis žemesniam teisėsaugos padaliniui. "ekspertai.eu" duomenimis, k.t. "Lietuva" atveju teisėsaugos pareigūnai panašiai kaip ir VEKS ar kitais atvejais sako, kad jie neturi specialistų nekilnojamam ir kitam turtui įvertinti (VEKS atveju prokuratūra jau trečius metus neturi specialistų įvertinti garsiosioms internetinėms svetainėms), kad sunku nustatyti jo vertę ir t.t. Tačiau tokios teisėsaugininkų kalbos jau nebedaro jokio įspūdžio ir, švelniai tariant, neįtikina - jie ir patys supranta, kad jų tokie teiginiai yra tiesiog juokingi. Todėl šiuo konkrečiu atveju prokurorai turi pasistengti labai aiškiai atsakyti - kaip ir kieno dėka, tokio masto byla iš Generalinės prokuratūros pateko į žemiausią padalinį - Vilniaus policijos komisariatą, o vėliau kažkodėl vėl pradėjo kilti aukštyn. Visuomenininkams teks pakratyti kišenes "Rojaus apartamentų" steigėjų bendrovės "M2 Invest" vadovas žiniasklaidai yra teigęs, jog suprantanta, kad visuomenininkų bendras turtas nė iš tolo nepanašus į 8 mln. litų, tačiau pinigus jiems vistiek per teismą reikės grąžinti. Sprendžiant pagal paskutinį prokuratūros sprendimą, kuris patvirtino, kad  kino teatras buvo privatizuotas teisėtai, galima nuspėti, kad 8 milijonų sumos išsireikalavimas iš protestavusių visuomenininkų taip pat turi realų pagrindą. P.S. 2005 m. sausio 24 d. – artėjant “Lietuvos” uždarymui, “Vilniaus prekybos” valdoma AB "Vilniaus Akropolis" pirmą kartą viešai pareiškė apie planus vietoje kino teatro statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. “Vilniaus Akropolio” valdybos pirmininkas M. Marcinkevičius teigė: "Kadangi akivaizdu, kad "Lietuva" nesugeba konkuruoti su didžiaisiais kino centrais "Vingiu" ir "Akropoliu", tęsti kino rodymo veiklą nėra jokios prasmės". Štai taip buvo sudorotas dar vienas kultūros objektas.  „Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]