Paminklas žmonių kvailumui

Kasmet paskutinį spalio savaitgalį šimtai milijonų žmonių puola persukinėti laikrodžių rodykles 1 valanda atgal. Paskutinį kovo savaitgalį procedūra kartosis atvirkštine tvarka. Kadangi dabar kiekvienas turi po kelis laikrodžius, keli milijardai laikrodžių dukart per metus vienaip ar kitaip koreguojami (elektroniniai). Žiūrint į mūsų planetą iš šalies, tai turėtų atrodyti, kaip visuotinis pamišimas...

Norinčių pergudrauti laiką, pavasarį ir rudenį sukiojant laikrodžių rodykles pirmyn-atgal, Vakaruose atsirado per I pasaulinį karą energetinių krizių metu, nors idėją dar 19 amžiuje pasiūlė B. Franklinas. Pradėjo vokiečiai ir anglai. Sako, tai labai patikę fabrikantams: žiemos rytais jie tikrai elektros sutaupydavę. Tik, pasirodo, darbininkų sąskaita, nes tie, grįžę iš darbo, vakarais tiek pat anksčiau turėdavo įsijungti šviesas. Kaip čia ta proga neprisiminsi pasakos apie dieną „ilginusį“ poną, kad dar daugiau naudos iš kumečių šspaustų...

Kadangi ponai, kaip kažkas pasakė, yra valdžioje arba prie valdžios, Vakaruose laiko kaitaliojimas greitai išplito. Buvusioje Tarybų Sąjungoje 8-ame XX a. dešimtmetyje irgi buvo susigundyta šiuo kapitalistiniu „išradimu“. Lietuvoje 2000-2003 m. pagyvenome ramiai, deja, jau Briuselio biurokratų valia ši „tradicija“ buvo atgaivinta. Neva, taupoma energija, net šviesus paros metas prailgėja... Tik per beveik 100 šio įpročio egzistavimo metų, niekas rimtai taip ir neįrodė jokios naudos.

Manau, kad laiko kaitaliojimas - didžiausia šių laikų nesąmonė. Visos kalbos apie energijos taupymą ar geresnį šviesaus paros meto išnaudojimą – gryniausio vandens demagogija! Per šimtmetį niekas taip ir neįrodė, kad sutaupoma kažkiek energijos. Užtat visi tyrimai rodo, kad laiko kaitaliojimas yra žalingas. JAV Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Matthew Kotchen su savo studente Laura Grant nustatė, jog laiko kaitaliojimas ne tik nepadeda taupyti, bet priešingai – skatina didesnį energijos sunaudojimą. Jie tris metus stebėjo elektros sunaudojimą prieš vasaros laiko įvedimą ir po jo. 15 vasaros laiką anksčiau įsivedusių apygardų buvo kontrolinė grupė, kad eliminuoti oro sąlygų lemiamus elektros suvartojimo pokyčius. Tyrimo rezultatai apstulbino – apygardos, kurios vasaros laiką įsivedė tik 2006 m., pradėjo elektros naudoti net daugiau. Vietoj laukto sutaupymo – dar didesnis suvartojimas, nes žmonių įpročiai ir energijos vartojimo būdai nuo praeito amžiaus gerokai pasikeitė - atsirado daugybė naujų buitinių prietaisų. Sugrįžus prie žiemos laiko, pramonė rytais kažkiek sutaupo, bet vakarais anksčiau temsta, todėl žmonės po darbo anksčiau turi jungti apšvietimą. Mitas apie energijos taupymą moksliškai buvo nuvainikuotas.

Rusiją rodyti pavyzdžiu dabar nemadinga, bet tenka, nes ten sveikas protas nugalėjo - nuo 2011 m. rudens laikrodžių rodyklės nebesukiojamos. Tuo keliu pasuko ir Ukraina bei Baltarusija. Kelis metus Rusijoje trukę tyrimai irgi parodė, kad kalbos apie sutaupomą elektros energiją - niekuo nepagrįstos. Perėjus prie vasaros laiko, elektros sutaupoma tik per pirmas 3 savaites ir tik 0,01%. Tos energijos Rusijai užtektų 2 val... Perėjus prie žiemos laiko, energijos sunaudojama 0,02% daugiau. Sumoje dėl laiko kaitaliojimo Rusijoje elektros energijos būdavo sunaudojama 0,01% daugiau.

Gamtoje viskas vyksta cikliškai ir ji nemėgsta sukrėtimų. Žmonių bandymai ją pergudrauti dažnai baigiasi fiasko su liūdnomis pasekmėmis. Gyvoji gamta per milijonus metų prisitaikė prie ritmingo paros ir sezonų ciklų kaitos. Gyvuose organizmuose išsivystė savotiški biologiniai laikrodžiai. Sakysim, tamsoje uždarytas gaidys užgiedos tuo pačiu metu, nematydamas, aušta, ar ne. Tyrimai Rusijoje parodė, kad laiko keitimas gyvuliams sukelia stresą, nes sutrinka jų maitinimo ciklas. Karvių fermose po laiko pakeitimo 3-4 savaites karvės duodavo iki 20% mažiau pieno. Paukštynuose, po laiko pakeitimo 3-4 savaites vištos dėdavo iki 15% mažiau kiaušinių. Dėl to kai kuriose Rusijos srityse jau anksčiau žemės ūkuose buvo atsisakyta kaitalioti laiką.

Žmogus – irgi gyvosios gamtos dalis. Jo vidinis laikrodis taip pat reguliuoja organizmo veiklą. Pavyzdžiui, daugelis darbo dienomis pabunda, prieš suskambant žadintuvui, arba iš viso juo nesinaudoja. Natūralu, kad dirbtinis laiko stumdymas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį. Rusijoje po laiko pakeitimo per pirmas savaites išaugdavo: miego sutrikimų – 22%, psichinių susirgimų – 17%, infarktų – 12%. Pastebėtas darbo našumo sumažėjimas ir avaringumo keliuose augimas. Apklausus 100.000 žmonių, 82% pasisakė prieš laiko kaitaliojimą, 12% - nesvarbu, 6% - už. Nauda valstybei dėl gyventojų mokesčių už daugiau sunaudotą energiją - apie $1 vienam gyventojui.
Žala, kurią patiria valstybė dėl sumažėjančio darbingumo, išaugusių išlaidų padažnėjantiems susirgimams gydyti, dėl išaugančio avaringumo ir kt. - apie $126 vienam gyventojui...

Po eilinio laikrodžių rodyklių persukimo, vaikščiodamas po parduotuves ir turgų, teiravausi sutiktų pažįstamų, kaip jie jaučiasi „nauju laiku“. Iš 30 apklaustųjų tik 6 sakė neajaučią nepatogumų – jiems nesvarbu, kaitaliojamas laikas, ar ne. 24 sakė jaučią didesnį ar mažesnį diskomfortą, blogai išsimiegoję, daugelis ryte pabudę 1 valanda anksčiau, negu reikėjo pagal laikrodį.

Ypač neigiamai veikia perėjimas į vasaros laiką, kai tenka keltis 1 val. anksčiau. Visi mano apklausti pažįstami tvirtino, jog po pavasarinio rodyklių persukimo 1 - 2 savaites jaučiasi neišsimiegoję, blogos nuotaikos.

Laiko kaitaliojimui ypač jautrūs vaikai ir nemaža dalis suaugusių. Apie tai seniai kalba specialistai ir daugybė žmonių, kenčiančių nuo laiko kaitaliojimo diskomforto. Deja, ES jokie tyrimai neatliekami, nes, matote, niekas to nereikalauja... Išlieka atviras klausimas, ką Briuselyje veikia 751 brangiai apmokamas parlamentaras – nejaugi neatsiranda nė vieno, suabejojančio laiko kaitaliojimo būtinybe? Verčiantys mus tai daryti, jokių neigiamų laiko kaitaliojimo pasekmių pripažinti nenori ir visaip bando įpiršti mitą, koks tai puikus ir naudingas dalykas. Vieno straipsnio autorius pastebėjo, kad tai yra vergvaldžio sindromas – valdžioje atsidūrusiųjų noras priversti milijonus žmonių klusniai vykdyti valdžios nurodymus.

Tiesa, buvo šiokia tokia viltis - keletas ankstesnės kadencijos Seimo narių siūlė atsisakyti šios „tradicijos“. Deja, vyriausybėms, matyt, neužtenka drąsos „išsišokti“ ir pasiūlyti ES biurokratams keisti primetamą tvarką, o taip norėtųsi, kad atsikratytume dar iš praeito šimtmečio pradžios atklydusio absurdiško laikrodžių „terorizavimo“ įpročio. Parodykime nors kiek drąsos ir nugriaukime tą PAMINKLĄ ŽMONIŲ KVAILUMUI – ateinantį pavasarį pasukime laikrodžių rodykles valandą į priekį ir daugiau jų nelieskime. Manau, vasaros laikas Lietuvai būtų pats tinkamiausias visus metus. Gal tai padarys naujai išrinkta valdžia?