Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (II dalis)

2017-08-21 straipsnyje „Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (I dalis)“ pateikiau Pasaulio lietuvių bendruomenės poziciją, kurią išdėstė benruomenės pirmininkė Dalia Henkė 2017-03-08 diskusijoje Seime „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.

Tą bendruomenės poziciją papildžiau savo komentarais Dr.J.R. Tos bendruomenės pozicijos esmė tame, kad apsispręsta siekti LR pilietybės išsaugojimo, kas yra be jokios abejonės labai svarbu ir konstituciška, nes LR piliečiai, kurie teisę į LR pilietybę turi gimimu, niekaip tos teisės negali prarasti, nes toji teisė yra įtvirtinta LR Konstitucijos 12-to straipsnio 1-oje dalyje. Savo komentarais Dr.J.R. siekiau atkreipti dėmesį į kai kurias, mano nuomone, klaideles. Apie tai, kad galimai detaliai yra paaiškinta 2017-08-14 straipsnyje „LR Pilietybės įstatymo prieštaravimai Konstitucijai“. Paaiškinimo esmė yra tame, kad LR Konstitucijoje garantuotos teisės negali būti paneigtos nei LR Pilietybės įstatyme, ne LR KT išaiškinimuose, nei dar kaip nors kitaip, kol galioja 1992-10-25 LR Konstitucija.

Šiame straipsnyje pratęsime diskusijos „2017-03-08 Diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“ dalyvių svarbių pasisakymų turinį ir pagal galimybę pakomentuosiu.

Dalia Asanavičiūtė, Jungtinės karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Laba diena. Iš tikrųjų esu labai dėkinga, kad šitas susirinkimas, susitikimas įvyko. Jis yra labai savalaikis ypač žinant šių dienų Didžiosios Britanijos aktualijas. Juk tikriausiai šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai labai gerai žino ką reiškia būti derybų įkaitu, tarp kitko kaip ir kiti Europos Sąjungos piliečiai gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Ypač neramu pasidarė, kai Teresa May kategoriškai atsisakė garantuoti Europos Sąjungos piliečių teises po išstojimo. Netgi neaišku koks statusas po kovo mėnesį derybų pradžios.

Daug žmonių iš tikrųjų skambina, klausia manęs, ką mums daryti? Netgi tokių, atrodytų juokingų, klausimų kyla, ar išskridus Velykom į Lietuvą, mes būsim atgal įleidžiami į Jungtinę Karalystę? Iš tikrųjų šitos panikos ir įtampos apimti žmonės puolė tvarkytis rezidento statuso. Jūs tikrai žinote, ir spaudoj dabar plačiai aptarinėjama kiek puslapių rezidento aplikacija ir kiek tai kainuoja? Ir žmonės tikrai puolė tvarkytis rezidento statusą. Apie 50 procentų padaugėjo prašančių Jungtinės Karalystės rezidento kortelės. Ką tai reiškia? Ką tai reiškia rezidento statusas? Iki šiol 3 milijonai ES piliečių gyvenančių Jungtinėjė Karalystėje buvo na, buvo traktuojami kaip rezidentai.

Dabar gi, esant nežinomybei, žmonės stengiasi visais būdais įteisinti savo buvimą. Ir tai yra labai svarbu žmonėms, kadangi buvo atlikta apklausa, trumpa apklausa tarp Jungtinės Karalystės lietuvių. Ir buvo apklausta, kiek tai įtakoja jūsų kasdieninį gyvenimą. Apie 80 procentų atsakė, kad tai daro įtaką kasdieniniame gyvenime. Pildant bet kokią aplikaciją, pildant vaikus užrašant į mokyklą, netgi išsinuomojant būstą yra vienas iš pagrindinių klausimų, ar turite teisę pastoviai gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Tada žmonės stengiasi sau užsitikrinti šitą statusą, kas yra pirmas žingsnis link pilietybės. Taip pat 89 procentai apklaustųjų atsakė, kad planuoja ateityje įsigyti šalyje, kurioje gyvena, pilietybę. Priežastis paprasta ir aš ką tik ją paminėjau, kad galėtų ramiai ir saugiai gyventi toje šalyje.

Todėl, aš manau, greitu laiku Lietuvos piliečiai turės pasirinkti, turės pasirinkimą, tai prasme atsistos ties pasirinkimu, ar pasilikti LR pilietybę ar priimti naują Jungtinės Karalystės pilietybę. Ir aš žinau atvejų, kad darbdaviai prašo netgi savo darbuotojų keisti pilietybę kuo greičiau, kad išsaugotų gerus darbuotojus. Bendraujant su lietuviais, ir kai pasakius Seime yra ruošiama pilietybės įstatymo pataisa ir šita konferencija, iš tikrųjų jų akyse sužibo viltis, kad gal būt mes nesame palikti likimo valiai. Kad gal būt mes vėl sakysim, gal būt mes vėl rūpime savo valdžiai.

2003, 2008 ir 2010 metais, ką Dalia (Henkė) jau sakė, Seimas priėmė nuostatą, kad įgijus ES ir NATO šalių pilietybę būtų galimybė išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Tą nuostatą Vida Bandis pavadino mažesne blogybe, negu iš viso jos nepriėmus. Bet kaip jūs žinote, tas buvo vetuota ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą jūs irgi ką tik matėte. Pilietybės įstatymo pataisa leido ES ir NATO piliečiams, NATO šalių piliečiams išsaugoti, išsaugoti Lietuvos pilietybę. Latviai 2013 metais priėmė, parlamentas priėmė pilietybės įstatymo pataisą, kur išvardintų šalių piliečiai jie turi teisę išsaugoti savo pilietybę. Be teisinių šitų peripetijų, svarbus yra ir vertybinis aspektas. Vienas iš argumentų prieš pilietybės išsaugojimą, dažnai būna, kad tai paskatins emigraciją. Bet aš noriu pasakyti, kad mes iki šiol neturėjom dvigubos pilietybės (dvigubas idiotas), tai emigracijos vis tiek nesustabdė. Vėl gi norėčiau pateikti pavyzdį, dipukų kartą, kuri turi teisę išsaugoti pilietybę, kurie išvyko dar vaikystėje, jie puikiai kalba lietuviškai, jie puikiai dirbo, kiek jėgos leido PLB veikloje, jie puikiai dirbo su vyriausybe. Mes žinom šituos pavyzdžius, jie kalba lietuviškai iki šiol. Ir tu negali pasakyti, kad jie daug mažiau patriotiški ir pilietiški. Vėl gi atlikus tą pačią apklausą, atsakė į klausimą, turėdamas galimybę turėti dvi pilietybes, jausčiausi patriotiškiau, 70 procentų atsakė, taip, jausčiausi. Grįšiu prie tos pačios priežasties, kodėl norėtų išsaugoti pilietybę, ką ir Dalia Henkė minėjo, tai yra ar tai skatintų grįžti į Lietuvą? Taip, atsakymai buvo irgi, 66 procentai respondentų atsakė taip, tai skatintų grįžti į Lietuvą.

Taip pat ir dabar mes turim gerų pavyzdžių, socialinės veiklos, politinės veiklos, ekonominio indėlio į Lietuvą. Tai Jungtinės Karalystės bendruomenė švenčia visas valstybines šventes. Ir žinote yra 47 lituanistinės neformalaus ugdymo mokyklos Jungtinėje Karalystėje. Taip pat jūs žinote ir Londono sičių lietuvių klubą, kuris gavo GLL apdovanojimą pernai metais, kuomet lietuvių komercijos rūmai surinko didžiulę aukojimą mamunijai, todėl negali sakyti, kad Lietuvos, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, jie niekaip neprisideda prie Lietuvos raidos ir gerovės. Jūs žinote, Dalia (Henkė) taip pat minėjo, išvykstančiųjų neto, išvykstančiųjų ir grįžtančiųjų neto pernai buvo 30000. Ir tiesiog norėčiau paprašyti Jūsų, nelaikykite mūsų visų teisinių labirintų įkaitais. Jei norite uždegti šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių vėl viltį jų akyse, turėkite pakankamai politinės valios ir susitarimo išspręsti šituos reikalus.

Kaip Dalia (Henkė) minėjo, Vyriausybės planuose yra 2019 metų IV ketvirčiui dvigubos pilietybės (dvigubo idioto) klausimas. Bet aš noriu pasakyti, kad tai šiek tiek per vėlu, nes Didžioji Britanija išeina iš ES sudėties, jeigu tai vyks pagal planą, 2019 metų pirmame ketvirtyje. Tai yra pusę metų skirtumas. O pilietybę atgauti yra gerokai sunkiau ypač užsienyje gyvenančiam piliečiui, nes pilietybės įstatymas, jisai, tiesiog neįmanoma, nest tu turi 5 metus gyventi Lietuvoje, kad atstatyti savo pilietybę. Todėl norėčiau pasakyti, Lietuva prarado apie milijoną savo gyventojų de facto. Padarykite viską prašome, kad tai jinai neprarastų ir de jure. Ačiū.

Dr.J.R. Labai sunki Dalios Antanavičiūtės kalba. Atrodo, kad iš nevilties jie prašo to, kas teisėtai pagal LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mą dalį priklauso, ko niekas negali atimti, nes daugumos LR piliečių pilietybė yra įgyta gimimu ir toji neatimama teisė yra įtvirtinta Konstitucijoje. Joks įstatymas, joks valdininkas, joks Konstitucinis Teismas negali atimti iš LR piliečio jo konstitucinės teisės, tol kol galioja ši Konstitucija. Lietuvos Respublika, jos valdžia. LR Seimas Pilietybės įstatyme PRIVALO, PRIVALO, PRIVALO garantuoti LR piliečių teises, o ne jas atiminėti. Teisė į Lietuvos pilietybę įgyta gimimu NEGALI būti atimta. Tačiau atiminėjama ir to gyvas viešas pavyzdys yra Ž.Ilgauskas. Man atrodo, kad bandymas sugraudinti Lietuvos valdžia bus nesėkmingas. Kaip matote, Lietuvos valdžia labai gerai seka įvykius Anglijoje ir planuoja pradėti spręsti dviejų pilietybių klausimą kai jau bus “šaukštai po pietų”. Tačiau ir tada dar labai neaišku, gal neturės laiko, gal išbrauks sau iš planų, taip kaip išbraukė iš planų Vyčio pastatymą Lukiškių aikštėje Lietuvos 100-mečio paminėjimo proga. Tai antilietuviška, antivalstybinė veikla. LR Seimas ir LR KT taip pat vykdo antikonstitucinę veiklą. Taigi Lietuvos priešo graudenimais nepaveiksi.

Dalia Jakaitė, Brazilijos lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje. (nuo 45:35 minutės)

Aš jokiu būdu nepritariu dėl šitos nuostatos dėl E S ir NATO valstybių, nes jis visiškai eliminuoja Pietų Ameriką. O mūsų bendruomenėje yra visai nemažai žmonių. Ačiū.

Dr.J.R. Dalios Jakaitės pastaba yra labai teisinga, teisiškai ir konstituciškai pagrįsta. Visiškai akivaizdu, kad LR piliečiai, kurie yra atsidūrę Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje ir kitur yra tokie patys LR piliečiai, kaip ir ES ir NATO šalyse atsidūrę LR piliečiai, todėl jie visi turi lygias teises, visi turi tokią pačią LR Konstituciją. Ir bandymas juos išskirti, padaryti kitokius yra antikonstituciškas, neteisingas ir labai labai klaidingas. Tai skaldytojiškas požiūris, atrodo, kad pagal Lietuvos priešų principą… skaldyk ir valdyk yra siekiama jį realizuoti. Šios pastangos turi būti nedelsiant sustabdytos.

Išvada: Trys Dalios, Dalia Henkė, Dalia Asanavičiūtė ir Dalia Jakaitė siekia, deda pastangas, kad Lietuvoje įsigaliotų 1992-10-25 priimta LR Konstitucija tokiam pavidale, kokiame ją mes ir priėmėme, be jokių konstitucinių dvasių. Tur būt nėra jokių galimybių, kad tą trijulę sustiprintų ketvirtoji Dalia, JE Dalia Grybauskaite. Tas abejones sukelia faktai, apie kuriuos galima pasiskaityti 2016-06-14 straipsnyje „JE metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ“, 2016-08-10 straipsnyje „Viešas atsakymas LR Prezidento kanceliarijai dėl antikonstitucinių Seimo rinkimų“ ir 2017-04-11 publikuotas video „Dėl dvigubos pilietybės – konfliktas aukščiausioje valdžioje“.