Pastovėti po medžiu nebepavyks. Jei ES nesugebės išspręsti šios krizės, ji praras savo prasmę

Nejaugi dar ir dabar nejaučiat, kad prasidės? Kad išeičių ir šansų baigtis vis mažiau? Ar dar yra tikinčių, kad Š.Korėjoje ir Katalonijoje baigsis geruoju? Na, tai tikėkit. Rytoj mišios nuo 10.00, įmesit į krepšelį 10 € ir Dievulis padės.

Juokingas tas lietuvėlių noras patylėti viešumoj ir gal nieko nebus. Arba pasmerkti vienus ar kitus. Įsikalbėsim, kad mes labai geručiai ir teisūs – ir jie susigės, mūsų paklausys ir nieko neatsitiks.

Atsitiks. Tai turėjo atsitikti. Toks istorijos vyksmas ir įvykių eiga, kuri dešimtmečiais vedė prie šito. Vieni sprendimai ir įvykiai gimdė kitus ir dabar tik laiko klausimas, nes pasirinkimų praktiškai neliko.

Dar buvo šansų Ispanijoje. Nieko ten juk neįvyko. Na nubalsavo, na pasiskelbs – ir kas? Net SSSR nedraudė mums išsirinkti LTSR AT, nors žinojo, ką išsirinksim. Ir netrukdė AT susirinkti, nors žinojo, ką nutarsim. Paskelbė, kad negalioja ir pasaulio galingieji teisuoliai tylėjo subines užraukę.

Jei ne Maskvos pralaimėjęs pučas, niekas ir nebūtų pripažinę, tik skiedę, kaip F.Miteranas: „Lietuviai viską sugadins. Jie beveik niekada nebuvo nepriklausomi. O kai buvo, gyveno diktatūroje. Apgailėtini žmonės. Suprasiu, jei Michailas Gorbačiovas bus priverstas griebtis jėgos.“

Tokia Europa ir dabar, tokie ir lyderiai. Teisinius nutarimus šalinti teisiniais nutarimais, prieš jėgą naudoti jėgą – tai yra demokratija. Daužyti lazdomis rinkėjus ar išvaikyti parlamentus – tai Rusija 1918 metais. Istorija sugrįžta.
Po bananų baliaus galima buvo tartis, atstatydinti Madrido vyriausybę (tai anksčiau ar vėliau ir taip atsitiks), karaliui ar ES tarpininkaujant pradėti derybas.

Bet tai praeitas etapas, kuris nebegrįš. Vien dėl to, kad idiotiškus sprendimus priėmę asmenys bijo atsakomybės ir paaukos vieningą Ispaniją ir Europos stabilumą dėl savo subinių. Madrido ponai po to, kas padaryta ir pasakyta, nebesitrauks. Katalonai taip pat.

Jei Ispanijoje prasidės, visi Briuselio švarkai su šlypsais sakys, kad tai jų vidaus reikalas. Bet tai nebus jų vidaus reikalas. Pastovėti po medžiu nebepavyks.
Jei ES nesugebės išspręsti šios krizės, ji praras savo prasmę. Nes visos tos vertybės, teisės ir idealai, dėl kurių šitiek rašalo išlieta, taps melu. O ant melo niekas negali ilgai išsilaikyti.

Europa gina savo piliečių teises nepriklausomai nuo aplinkybių, visur ir visada. Nejaugi žmonių ir tautų teisė išreikšti savo valią gali būti mažesnė už laisvę dulkintis per užpakalį?