Kas ji, Nijolė Sadūnaitė, nekalta disidentė ar sąmoninga, prieš valstybę veikianti provokatorė?... |
Seimas, paminėdamas 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių 20-ąsias metines, 2011 m. rugsėjo 15 d. liberalo Petro Auštrevičiaus iniciatyva priėmė Laisvės premijos įstatymą.
Įstatymu įsteigiama Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pernai šią premiją ištiko nesėkmė. Ji buvo numatyta konservatoriui Vytautui Landsbergui, tačiau Seime pritrūko balsų ir premija Lietuvos nepriklausomybės patriarchui nebuvo skirta.
Kuluaruose buvo kalbama, kad premijos V. Landsbergiui nepavyko gauti todėl, kad pastarasis buvo smarkiai įsivėlęs į taip vadinamą išgalvotos Garliavos pedofilijos istoriją, kurioje aktyviai reiškėsi nuolatos kalbėdamas televizijos ir radijo eteriuose bei rašydamas abejonių keliančius straipsnius apie supuvusią Lietuvos tesimų ir teisėsaugos sistemą, bandydamas įteigti, kad esą reikia „gelbėti“ Garliavos mergaitę.
Tiesa, praslinkus kiek laiko V. Landsbergis nuo šios išgalvotos pedofilijos istorijos komentavimų nusišalino, supratęs kokią žalą padarė konservatorių partijai prisišliejas prie violetinio patvorio judėjimo. Galima teigti, kad V. Landsbergis neoficialiai pripažino, kad buvo suklydęs.
Štai, pasižiūrėkime vieną iš daugelio, visai konservatorių partijai garbės nedarančių profesoriaus „pamąstymų“ išgalvotos pedofilijos ir žudymų istorijoje:
Šiemet, gruodžio 1 dieną net 52 Lietuvos Respublikos Seimo nariai pasirašė po kreipimusi į Laisvės premijų komisiją, kuriuo, atsižvelgdami į nuopelnus ir ilgametę kovą už Lietuvos laisvę, pasiūlė Laisvės premiją skirti disidentei Nijolei Sadūnaitei.
Kreipimesi pabrėžiama, kad N. Sadūnaitė ne kartą buvo suimta ir tardoma KGB, bet ir toliau veikė Lietuvos labui, neišsižadėjo savo pažiūrų, vertybių ir nuosekliai kovojo prieš sovietinę santvarką.
Taip pat primenama, kad nuo 1988 m. N. Sadūnaitė yra Helsinkio grupės narė, 1990 m. Los Andžele Respublikonų partijos buvo apdovanota medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises, 2009 m. JAV lietuvių bendruomenė jai skyrė Laisvės premiją.
Paskutiniu metu Nijolė Sadūnaitė taip pat, kaip ir profesorius V. Landsbergis labiausiai pasižymėjo taip vadinamoje išgalvotos pedofilijos violetinėje Garliavos istorijoje. Ir nors teismai įrodė, kad jokios pedofilijos nebuvo, o mergaitė galimai buvo prievartauta namuose savo paties senelių ir tetų, N. Sadūnaite nepaliauja įtikinėti, kad viskas buvo ne taip, kaip pateikia oficiali valdžia.
Ji skirtingai nei minėtasis V. Landsbergis nenusišalino nuo išgalvotos pedofilijos istorijos ir iki šios dienos vis ateina iki Daukanto aikštės šalia Prezidentūros ir skleidžia visuomeninei žalingas savo erezijas, trikdo valdžios institucijų darbą.
Taip, niekas nenuneigs, kad N. Sadūnaitė sovietiniais metais buvo disidentė ir esą kovojo už Lietuvą. Tačiau kas gali paneigti, kad ji dabar negina teisėsaugos tarptautiniu mastu ieškomų organizuotų kriminalinių nusikaltėlių interesų, kurie sėdi pasislėpę nuo teisingumo anapus Atlanto Čikagoje?
Keli susiję:
Vytautas Landsbergis: ir vėl tiek daug ne apie mergaitę
Politologai surinko citatas, kokias buvęs pretendentas į VRM vadovo postą buvo pasakęs apie žmonių žudymą
Pedofilijos ir žudymų istorijos žinovai remia pečius: P. Gyliui tapus vidaus reikalų ministru jiems grėstų katastrofa
Portalas 15min.lt paskelbė, kas nužudė teisėją J. Furmanavičių ir nuo ko mirė A. Ūsas
S. Skvernelis sukritikavo tuos, kurie į valdžią pateko per žmonių lavonus
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]