Pirmasis „nacional-išdavikas“ – Krymo totorius

Aideras Muždabajevas – Maskvoje gyvenantis žurnalistas, Krymo totorius. Šį įrašą apie prasidėjusį Krymo totorių persekiojimą jis paskelbė savo facebook paskyroje, vėliau jį perspausdino 15minut.org.

• • • • • • •

Ką gi, mus galima pasveikinti: Rusijoje jau pradėjo demaskuoti „nacional-išdavikus“ („национал-предателей“). Ir pradėjo, kaip reikalauja laikmetis, nuo „tautos-išdavikės“ atstovo – Krymo totoriaus.

Kremliaus kontroliuojamoje spaudoje tarsi pagal komandą pasipylė užsakomieji straipsniai apie vieną ryškiausių (tai ne kalbos figūra, o tvirtas mano įsitikinimas) Krymo totorių tautos atstovų – Lenurą Isliamovą.

Šių publikacijų „autoriai“ pagal geriausias stalininės-gebelsinės propagandos tradicijas, nesivargindami pateikti jokių įrodymų, teigia, esą Lenuras – rusofobas, islamistas ir kone teroristas. Dar šiek tiek – ir jį „paskirs“ Al Kaidos emisaru Kryme.

Kryme – nes Lenuras Isliamovas, visiškai pasaulietiškas žmogus, Rusijos pilietis, maskviškis, verslininkas, nusprendė padėti savo tautai atgaivinti tėvynėje kultūrą ir kalbą.

Investavęs asmeninius pinigus, Lenuras sukūrė televizijos kanalą ATR – pirmąją Krymo totorių televiziją. Vos per trejus metus ji tapo populiariausia Krymo televizija tarp visų tautybių gyventojų.

ATR transliuoja trimis kalbomis (pagrindinė – rusų), programoje – analitinės, kultūrinės, šviečiamosios, muzikinės, sporto, kulinarijos, vaikams skirtos laidos, geriausi Krymo pokalbių šou (užeikite į tinklalapį atr.ua, įsitikinkite patys). Žinoma, tiems, kurie domisi naujausia informacija, apie ATR galima ir nebepasakoti – kelias pastarąsias savaites Krymo totorių kanalą žiūri ne tik visa Ukraina, bet ir visas pasaulis, ir mąstantys žmonės Rusijoje. Kaip pasiaukojamai dirba ATR žurnalistai, nuolat pasirengę tam, kad naujoji valdžia nutrauks transliaciją, aiškinti taip pat neverta: manau, visiems ir taip aišku.

Dar: pernai Lenuras įgyvendino Krymo totorių tautos svajonę, finansavo plačiajam ekranui skirto istorinio filmo „Chaitarma“, kuriame nusifilmavo žinomi Rusijos ir Ukrainos aktoriai, gamybą. Filmas – apie deportacijos tragediją, kai žuvo keturi iš dešimties Krymo totorių. Ir apie vieno geriausių Antrojo pasaulinio karo lakūnų, dukart Sovietų Sąjungos didvyrio Ametchano Sultano likimą.

Tie, kurie net nepasižiūrėję drįso išvadinti jį rusofobu, tiesiog neturi sąžinės. Tai filmas apie siaubingą stalininį nusikaltimą, apie visų tautybių žmonių meilę ir garbę.

Pagaliau neseniai startavo Lenuro išsvajotas projektas – vaikams skirtas Krymo totorių televizijos kanalas LALE („Tulpės žiedelis“), per kurį vaikai girdi gimtąją literatūrinę kalbą. Kad būtų aišku, kaip tai svarbu, paaiškinsiu: dėl deportacijos ir persekiojimų savo kalba gerai kalba apie 20 procentų Krymo totorių. Kad pajustumėte siaubą, įsivaizduokite tokią padėtį su rusų kalba.

Ir štai dabar, regis, Lenurui teks sumokėti už tai, ką jis padarė savo tautai (o dalykai, kuriuos išvardinau, – anaiptol ne visa Isliamovo pagalba Krymo gyventojams).

Pradėtas visuotinis Maskvoje esančių jo įmonių patikrinimas. Kuo jis baigsis, nuspėti nėra sunku, nepaisant to, kad Lenuras yra įstatymus gerbiantis pilietis, o jo verslas skaidrus.

Pagal užsakymą (įsakymą) pagamintuose straipsniuose Isliamovui iš esmės iškeltas ultimatumas: arba tu nutrauki nepriklausomos televizijos ATR transliaciją, arba sėsi į kalėjimą kaip kokios nors radikalios islamistinės grupuotės lyderis.

Principas tas pats, kaip Stalino metais: yra žmogus – straipsnį pritaikysim. Spėju, kad ir kitiems žinomiems Krymo totoriams bus siuvamos bylos pagal tuos pačius šablonus: islamo terorizmas, ardomoji veikla, nacionalinės nesantaikos kurstymas – visa tai, ko Kryme niekada nebuvo. Tai, apie ką dabar karštligiškai vapa meluojančios televizijos laidos.

Rusija greitai „sužinos“, kad Krymas – teroristų irštva, ir prasidės nauja mano tautos kelionė kančios keliu.

Bijau, kad tai ir yra atsakymas, kokias Krymo totorių saugumo garantijas kalbėdamas su Mustafa Džemilevu turėjo omenyje Rusijos prezidentas. Jei paties Džemilevo, visame pasaulyje žinomo žmogaus, Sacharovo ir Mandelos mastelio asmenybės, „naujoji valdžia“ svarsto neįleisti į Krymą (visą savo gyvenimą, kurio 15 metų praleido sovietų kalėjimuose, jis paskyrė tam, kad mūsų tauta sugrįžtų į šią žemę) – apie kokias visų likusiųjų teises galima kalbėti?

Bijau, kad vietoj apsaugos mano tauta patirs „valymą“ („Боюсь, мой народ будут не защищать, а зачищать“). Iš pradžių – nuo jos geriausių atstovų, nuo inteligentijos, o vėliau ir nuo visų kitų, kurie išdrįs pasakyti savo nuomonę.

Jei viskas taip klostysis ir toliau, tai savo pačių tėvynėje Krymo totoriai turės tokias teises:

– teisę gyventi moralinio geto sąlygomis – įžeidinėjimai dėl tautybės jau prasidėjo, Krymo totoriai patiria pažeminimus gatvėse, mokyklose, viešojo transporto priemonėse, žmonės stengiasi niekur neiti po vieną;

– teisę tylėti savo kalba, tapusia „valstybine“.

Jei mano šalis, Rusija, Krymą prisijungė dėl šito – tai istorijoje yra tokius dalykus apimantis terminas, kurio aš nenoriu tarti. Jei per valstybinius televizijos kanalus jau pradėta dėl Holokausto kaltinti žydus – nebėra reikalo garsiai tarti tą sąvoką.

Vertė Rasa Kalinauskaitė

Susiję:

Okupacinės Rusijos pajėgos neįleidžia Krymo totorių lyderio į gimtinę (video)

M. Džemilevas: Mes surengsime savo referendumą

Lenkija suteikė politinį prieglobstį 32 Krymo totoriams, pabėgėlių srautas didėja