Pirmoji Vytauto Kubiliaus premija paskirta Valdemarui Kukului

Lapkričio 23 dieną, minint literatūros kritiko ir mokslininko Vytauto Kubiliaus (1926–2004) gimtadienį, paskelbtas pirmasis jo vardo premijos laureatas. Juo tapo poetas, eseistas ir literatūros kritikas Valdemaras Kukulas (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais.

Šiemet Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įsteigta premija siekiama išryškinti literatūros kritikų ir mokslininkų darbo prasmę – būti tarpininkais tarp rašytojų ir skaitytojų, formuluoti literatūros kriterijus, skleisti šiuolaikinę literatūrą. Ją skiria komisija, kurią sudaro vienuolika literatūros kritikų ir mokslininkų iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos rašytojų sąjungos, aukštųjų mokyklų lituanistinių katedrų.

Skirdama premiją poetui Valdemarui Kukului (1959–2011), komisija pabrėžė, kad jis buvo kritikas iš pašaukimo: stebėjo literatūros procesą, kaip visumą, perskaitydavo ir įvertindavo visą pasirodantį literatūros srautą, nesirinkdamas mėgstamų ir nemėgstamų autorių. Jo intelektuali, problemiška ir sociali literatūros kritika skaitytoją įtraukia, provokuoja, skatina sutikti su kritiku arba ginčytis su juo.

1959 metų vasario 7 dieną Noriūnuose (Kupiškio raj.) gimęs V. Kukulas baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. Išleido poezijos rinkinius “Augimo nerimas” (1978), “Žalia vėtros šaka” (1984), “Kreidos rate / Prašau atminties” (1989), “Knyga netyčia” (1990), “Aštuoni gėli vakarai” (1999), “Judas taipogi danguj” (2005), “Mūsų šitie dangūs” (2009), “Antausis sienai” (2011), “Saulėlydis mano giesmė” (2011). Taip pat parašė eilėraščių vaikams knygas “Tamsos didžiulis katinas” (1988), “Vėjo birbynė” (2000) ir “Kaminas ir katinas” (2007) bei eseistikos knygas „Eilėraščio namai“ (1992), „Bailiojo drąsa gyventi“ (2001) ir „Didžiadvasių žodžių eros pabaiga“ (2004).

1999 metais už eilėraščių knygą „Aštuoni gėli vakarai“ apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos premija. 2007-iais tapo penktuoju Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatu už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Tais pačiais metais apdovanotas ir Kultūros ministerijos metų premija už nuopelnus kultūrai. 2009-iais eilėraščių rinktinė „Mūsų šitie dangūs“ įvertinta Jotvingių premija.

Poetas mirė 2011 metų rugpjūčio 6 dieną Vilniuje.

Vytauto Kubiliaus vardo premija bus skiriama kasmet per mokslininko gimtadienį už dvejų pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines problemas iškeliančią kritikos arba mokslo knygą, arba už publikacijų ciklą.

Literatūrologas, habilituotas daktaras Vytautas Kubilius, 1952 metais baigęs Vilniaus universitetą, 1955–2001 metais dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos (iki 1990 metų – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute, atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, buvo jo profesorius. Sovietmečiu Vytautas Kubilius neoficialiai laikytas principingiausiu literatūros vertintoju, savo straipsniais bei knygomis teigęs literatūros ir meno, kaip svarbiausio tautos gyvastingumo įrodymo, svarbą. Nepriklausomybės pradžioje Vytautas Kubilius aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą, buvo Piliečių chartijos pirmininkas.