Plojimais gėdinti reikėjo ne STT

Po kratų, kurias Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko BNS darbuotojų namuose ir darbo vietose, Lietuvos žurnalistai su Dainiumi Radzevičiumi priešakyje didelėje rūstybėje atsigręžė į šią instituciją.

Įvairiuose pasisakymuose STT pavaizduota kaip brutalius, kone autoritariniam režimui būdingus metodus taikanti tarnyba, kurioje dirba geriausiu atveju piktavaliai, o blogiausiu – labai nekompetentingi asmenys, kurių protiniai sugebėjimai kelia didelių abejonių Lietuvos žurnalistų elito atstovams. Savo pasipiktinimą dėl kratų, pavadintų išpuoliu prieš žodžio laisvę, žurnalistai išreiškė akcija prie STT, kurios metu rūsčiai ir ironiškai plojo STT pareigūnams.

Visa tai stebint kyla nemalonus klausimas: ar tie, kurie organizavo simbolinį plojimą prie STT, tikrai nesupranta, kad ploti reikėjo visai ne ten, ar tai daroma sąmoningai? Ar savo pasipiktinimą į STT žurnalistų bendruomenė nukreipė dėl apgailėtinos nekompetencijos – tos pačios, dėl kurios lygioje vietoje išpūtė burbulą apie neva vykstančią informacinę Kremliaus ataką, kuria net nekvepėjo (apie tai rašėme publikacijoje „Rusiškas portalas nepaskelbė nė vieno naujo fakto, tačiau Lietuvos žiniasklaida reaguoja itin jautriai”)  – ar esama kokių nors kitų interesų kaltinti būtent STT?

Nors ir sunku patikėti, kad vadinamasis žurnalistų elitas nežino kai kurių elementarių dalykų, vis dėlto juos priminsime.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 164 straipsniu, ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintas Ivanauskas, o STT pareigūnai vykdo jo nurodymus. BPK 170 straipsnio 2 dalyje dar kartą pabrėžta, kad jei prokuroras ne pats atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus – o būtent taip šiuo atveju ir yra – jis privalo asmeniškai kontroliuoti, kaip jis atliekamas. Taigi, visa tyrimo eiga, procesiniai veiksmai, jų eiliškumas ir t. t. priklauso tik nuo prokuroro G. Ivanausko valios. STT vadovui teisės aktai nenumato jokios pareigos organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Teisėjas Gediminas Viederis šiame ikiteisminiame tyrime taip pat negali savarankiškai atlikti jokių veiksmų. Tai jam kategoriškai draudžia BPK 173 straipsnio 4 dalis.

Visus sprendimus teisėjas G. Viederis galėjo priimti atsižvelgdamas į dokumentus, kuriuos jam pateikė ir galėjo pateikti vienintelis asmuo – prokuroras G. Ivanauskas. Šią tvarką reglamentuoja BPK 173 straipsnio 2 dalis: teisėjas skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą tik gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį.

Beje, BPK 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Prokuroras G. Ivanauskas, organizuojantis ikiteisminį tyrimą, turėjo stebėti visus STT vykdomus procesinius veiksmus ir imtis priemonių, kad šios normos reikalavimai nebūtų nepažeisti.

Taigi, viskam vadovauja prokuroras.

Ir kas jau kas, bet žurnalistai tikrai labai gerai žino, kas šioje valstybėje realiai vadovauja prokuratūrai – tai prezidentė, per savo iki pašaknų susikompromitavusį statytinį Darių Valį.

Todėl ploti reikėjo prie prezidentūros ar, blogiausiu atveju, jei jau nedrįstama liesti neliečiamosios – prie prokuratūros.