Poezijos pavasaris ir okupacijos simboliai

Gegužės mėnuo kupinas mūsų Lietuvai istorinių datų. Iškiliai paminime ir R. Kalantos didvyrišką protesto auką Kaune, ir sovietinių okupantų bei išdavikų-stribų surengtų žudynių vietą Tuskulėnuose, ir Gintaro Žagunio žūties vietą Šalčininkuose.

Kuo iškiliausiai pagerbiame partizanų kovas su okupantais ir vietiniais išdavikais-stribais, kaip kad gegužės 16-ąją Kalniškių mūšį.

Susikaupę paminime ir gegužės 22–28 d. okupantų ir vietinių išdavikų-stribų organizuoto didžiausio istorijoje masinio mūsų Tautos trėmimo operaciją Vesna. Politinės-karinės įtampos akivaizdoje itin aktyviai dalyvauja pažangi Lietuvos visuomenė, iškilūs politikai, valstybės vadovai, ypač Nepriklausomybės kartos jaunimas. Pakelia susikaupimo nuotaiką ir Andriaus Mamontovo gatvės muzikantai.

Būtent šiuo metu, gegužės 17-31 d. Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas rengia tarptautinį poezijos pavasarį. Šio renginio pagrindiniai rėmėjai – Lietuvos kultūros fondas, Lietuvos radijas ir televizija. Programoje numatyta galybė renginių ne tik Lietuvoje, bet ir Minske, Kaliningrade. Šie renginiai irgi labai gražiai įsilietų į bendrą mūsų valstybės renginių foną jeigu poetai skaitytų eiles ir mūsų Laisvės kovų vietose, kartu su kariais, Laisvės ir Nepriklausomybės gynėjais, keltų mūsų Tautos dvasią, jeigu skambėtų ir poetų partizanų priešmirtinės, patriotinės eilės.

Tenka apgailestauti, kad galimai iškilų poezijos renginį sumenkina, priešpastato mūsų Tautai rengėjų neapgalvotas [o gal sąmoningai nostalgiškas] sprendimas pagerbti ne Laisvės dainius, ne kovotojus už Laisvę bei Nepriklausomybę ir jų vietas, bet išdavikus-kolaborantus bei jų kūrybos vietas. Kuo iškiliausiai [užsispyrusiai, kaip kasmet] poetai, skaitovai čiulbės mūsų Tautos išdavikės-kolaborantės S. Nėries eiles Kiršuose (Vilkaviškio raj.), Pilaitės miške Vilniuje, netgi iškiliai teiks išdavikės-kolaborantės S. Nėries vardo premiją Vilkaviškio kultūros centre.

A. Jonyno memorialiniame [dar tokie sovietmečio reliktai yra] muziejuje ar ne tik skaitys šio LTSR premijos laureato, LTSR nusipelniusio meno veikėjo eiliuotą laišką Draugui Stalinui. Nostalgiškai skaitys ir kito Lenino premijos, LTSR premijos laureato, LTSR socialistinio darbo didvyrio, aršaus tarybinės ideologijos programos propaguotojo E. Mieželaičio eiles Žvėryne, skaitydami gėrėsis tarybiniu autoriaus Žmogumi. Pasitelkę net ir Vilniaus edukologijos studentus, ar ne tik augins naująją ne šaulių, ne skautų, bet morozovų, melnikaičių kartą. Abejoju, kad šiuose renginiuose, kaip kad anksčiau minėtuose, galės dalyvauti iškilūs Lietuvos žmonės, valstybės vadovai, brandi visuomenė. Ypač brandžiai pažangi jaunuomenė.

Ar Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, Valdyba įsigilino į šio renginio programą ir tikslus, ar tinkamai dorai atliko jiems patikėtas pareigas? Kodėl šio masinio meninio renginio programos iš anksto nepateikė visiems sąjungos nariams viešai svarstyti?

Ar Lietuvos kultūros fondo nariai, skirdami paramą šiam renginiui, klausė mokesčių mokėtojų ypač Laisvės kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų, už kurių pinigus finansuojamas šis renginys?

Ar LRT visuomeninio transliuotojo vadovai, Taryba apsvarstė, ar paklausė  visuomenės nuomonės, tapdami mūsų valstybei priešiškos propagandos informaciniais rėmėjais?

Ar tinkamai atliko savo pareigą valstybinės institucijos kaip Kultūros, Švietimo, Finansų ministerijos, Vilniaus, Vilkaviškio Kauno savivaldybės, šių miestų merai?

Ar nesistebės atvykę svečiai iš kitų šalių [ypač iš rytinių], kad nebus nė vieno literatūrinio-poetinio tarptautinio renginio, pagerbiančio mūsų Tautos Laisvės kovas, jų didvyrius, vietas?  

Primenu ir informuoju, kad prieš tai, kol nostalgiškai gegužės 23-ąją Pilaitės miške vieniši skaitovai čiulbės išdavikų kolaborantų eiles, mūsų laisva Lietuva, dainuodama Stano Yra Lietuva, gegužės 22-ąją Lietuvos Respublikos Seimo salėje, kur buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė, laisvės kovotojai, gynėjai, visuomenė, ypač jaunoji karta, dalyvaus baigiamojoje konferencijoje Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas.

Mes per ilgai uždelsėme. Pasitikėjome visų savo šalies piliečių sąmoningumu. Ukrainos piliečiai, valdžia nedelsiant ir ryžtingai visiškai išsilaisvino iš dvasinės saviniekos ir nepilnavertiškumo: priėmė įstatymą, draudžiantį sovietinę ideologiją, jos veikėjus kolaborantus, išaukštino nacionalinius didvyrius. Todėl esant tokiai gajai sovietinių funkcionierių, kolaborantų ideologijai, tą įstatymiškai privalome padaryti ir padarysime mes.

Susipažinęs su rengiamo tarptautinio poezijos pavasario programa, vadovaudamasis nuostata, kad patriotiškumas tai – ne politinė, ne antgamtinė samprata, kad patriotiškumas yra prigimtinė žmogaus doros savybė, aš asmeniškai išsakiau šias savo mintis.

Jonas Užurka, ats. plk. lt., Laisvės gynėjas, kūrybinio projekto Lietuvos istorija romanuose autorius, rašytojas.