Vilniaus apygardos teismas patenkino „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus ir jo advokato A.Bartusevičiaus prašymą dar kartą apklausti ekspertą, kuris tyrė 2013 m. gegužės 27 d. įvykusio autoįvykio aplinkybes. Šioje avarijoje A. Drižius buvo sunkiai sužalotas, jam skilo kaukolė, buvo sulaužyti šonkauliai. Taip pat teismas sutiko apklausti ir A.Drižiaus atstovės Daivos Guobienės prašymą apklausti ją kaip liudininkę šioje byloje. Mat D. Guobienė po avarijos savarankiškai tyrė šios avarijos aplinkybes ir turi nepaneigiamų įrodymų, kad ši avarija įvyko visiškai kitaip, nei nustatė valstybinė autotechninė ekspertizė.
Taip pat D. Guobienė atkreipė teismo dėmesį, kad kelių policininkai, nubraižydami minėtos avarijos „eismo įvykio vietą“, suklastojo ši dokumentą.
„Susipažinęs su naujai gauta medžiaga, pastebėjau netikslumus tam tikrose baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentus, į kuriuos prašau atkreipti teismo dėmesį, - teigiama A. Drižiaus prašyme, - Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013 08 14 d. išvada Nr.11-1693(13) (toliau – Išvada), „sunkvežimio „Volvo FL 7“ tachometro registracijos lape(...) užfiksuota, kad apie 15 val. 37 min. Automobilio vairuotojas, važiuodamas apie 75 km/h greičiu, efektyviai stabdė sunkvežimį iki visiško sustojimo.“ (91 b.l.) Tuo tarpu Eismo įvykio vietos planas surašytas 2013 05 27 d. 15 val. 46 min., t.y. mažiau nei po devynių minučių. Akivaizdu, kad tai aiškus falsifikatas, nes tuo metu į eismo įvykio vietą dar nebuvo atvažiavusi policija. Kadangi šio plano nepasirašiau, jo surašymo laikas kelia abejonių, tai ir jame sužymėti duomenys kvestionuotini ir turėtų būti vertinami naujai“.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė dar kartą apklausti valstybinį ekspertą Gavėną, kuris nusprendė, kad avarija kilo dėl A. Drižiaus automobilį sumaitojusio vilkiko „Volvo“ vairuotojo Martyno Levulio neatidumo. M. Levulis buvo pripažintas kaltu padaręs avariją dėl neatsargumo, tačiau atsipirko bauda ir teisių vairuoti vilkiką praradimu dviems metams.
Tačiau pats nukentėjęs A. Drižius neabejoja, kad tai buvo sąmoningas bandymas jį nužudyti, nes vilkiko vairuotojas, greitkelyje pasivijęs pirma juosta važiavusį A. Drižiaus automobilį „Renault Twingo“, staiga pasuko vairą į dešinę pusę ir taranavo lengvąjį automobilį. Po šio smūgio „Twingo“ nulėkė į mišką. Pat M. Levulis teisme aiškino, kad ir jis važiavo pirma juosta tiesiai, kelyje nieko nepastebėjo, kol netaranavo „Twingo“, ir pagalvojo, kad sprogo padanga.
Valstybinę ekspertizę atslikęs ekspertas Gavėnas nusprendė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Jis rėmėsi vieninteliu įrodymu – vilkiko padangos žyme ant baltos juostos, kuri gerai matoma šioje nuotraukoje. Tiesa, nors nuotraukoje matome, kad padanga paliko keturias juostas, o M. Levulio vilkiko padanga turėjo penkias, ekspertas pagal šią nuotrauką nustatė, kad vilkikas numušė „Twingo“, kuris neva stovėjo ant „salelės“. Tiesa, teisme apklausiamas Gavėnas išsižadėjo savo išvados, ir pasakė nežinantis, kas paliko šį pėdsaką.
Tačiau A. Drižius įrodinėjo, kad jo „Twingo“ buvo taranuotas važiuojantis pirmoje juostoje, ir tai įrodo nuotraukoje matoma siaura linija, vedanti į griovį. Šioje nuotraukoje aiškiai matosi Twingo dešiniojo rato paliktas pėdsakas – po vilkiko smūgio į Twingo šoną jis nulėkė į griovį, dešiniuoju ratu palikdamas siaurą liniją, vedančią į griovį. Ši nuotrauka įrodo, kad „Twingo“ susidūrimo metu buvo pirmoje eismo juostoje, nors valstybinė ekspertizė sako, kad „Twingo“ „stovėjo arba lėtai judėjo ant salelės“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plane (4, 6 ir 7 pozicijos) žymi tik „Renault Twingo“ slydimo pėdsakus, kas realiai nėra įmanoma, atsižvelgiant į tų pėdsakų pertraukiamumą ir skirtinga trajektorijas. Ir nors nėra nei vienos „Volvo FL 7“ slydimo ar stabdymo pėdsako, aukščiau paminėtoje specialisto išvada remiasi kažkokiais „Volvo FL 7“ slydimo pėdsakais, nors tokių Eismo įvykio vietos plane ir nėra pažymėta. Tiek byloje esančios nuotraukos, tiek nuotraukose gautose iš d.Guobienės užfiksuotos mašinų padangų žymės ir išartos žemės vieta akivaizdžiai neatitinka jų išsidėstymo Eismo įvykio vietos plane. Todėl neaišku, kuo remiantis specialisto teikia savo išvadą.
Nesuprantama, kodėl plane (6 ir 7 pozicijos) pažymėti „Renault Twingo“ slydimo pėdsakai nesimato nuotraukose, o nuotraukoje, kuria remiasi savo išvadoje specialistas, tariamai užfiksuotas „Volvo FL 7“ slydimo ar stabdymo pėdsakas neatsispindi Eismo įvykio vietos plane.
Specialisto išvadoje (94 b.l.) teigiama, kad „... esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė“. Tačiau jokiose surinktose duomenyse neatsispindi to „efektyvaus“ stabdymo žymės. Priešingai, po susidūrimo sunkvežimis ne tik nustūmė mano automobilį į griovį, bet dar ir nuvažiavo link Vilniaus beveik 50 metrų (90 b.l.).
Pažymėtina, kad nebuvo tirta aplinkybė, ar sunkvežimis buvo pakrautas, kokio svorio krovinį galimai vežė, nes nuo sunkvežimio svorio priklauso jo stabdymo kelio ilgis. Jei tikėti specialisto išvada, kad „... esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė“, tai, remiantis žemiau pateikiama lentele, tokio atstumo sunkvežimio vairuotojui turėjo pakakti tam, kad išvengti susidūrimo.
(pagal ekspertą Z. Masliankevičių).
Teikiant specialisto išvadą, programa PC Crash v.9.0 išnaudota neefektingai, įvedant netikslius duomenis, panaudojant prieštaringą informaciją (nuotraukas, neatitinkančias Eismo įvykio vietos planą). Atsižvelgiant į padarytus automobilių sugadinimus bei naujai pateiktas nuotraukas, kuriose matosi, jog „Renault Twingo“ slydimo pėdsakas dėl smūgio gniuždymo ir poveikio iš kairės į dešinę pusę buvo padarytas automobilio dešinės pusės ratais. Tokiu būdu, atsižvelgiant, jog tas pėdsakas eina iš pirmos kelio juostos, „Renault Twingo“ kairės pusės ratai buvo taip pat pirmoje kelio juostoje. Todėl tinkamas eismo įvykio suprojektavimas, panaudojant programa PC Crash v.9.0, tik patvirtintų faktą, jog „Renault Twingo“ susidūrimo metu judėjo pirma kelio juosta, o ne, kaip teigiama išvadoje, stovėjo ar lėtai važiavo nukreipimo salelės kairiu pakraščiu, žiūrint Vilniaus krytimi.
„Volvo FL 7“ slydimo pėdsako ant baltos nukreipimo salelės (net ir abejojant jo tapatumu) bei tolesnio pėdsako ties kelio pakraščiu kryptis bei sunkvežimio sugadinimų jo dešinėje pusėje mechanizmas aiškiai parodo, kad sunkvežimis ne šiaip kabino mano automobilį, o jį tiesiog taranavo iš antros kelio juostos.
Atsižvelgiant į tai, kad būtina tiksliai įvardinti nuteistojo M. Levulio nusikalstamos veikos objektyvinę pusę, teisingai įvardijant įvykio aplinkybes, teismo prašau:
1. apklausti Daivą Guobienę liudytoja (jei bus tenkintas mano prašymas, šaukimą įsipareigoju įteikti asmeniškai);
2. iškviesti į apklausą specialistą, pateikusį 2013 08 14 d. išvadą Nr.11-1693(13), bei po jo apklausos spręsti klausimą dėl autoįvykio ekspertizės paskyrimo.
Šioje nuotraukoje aiškiai matosi ir vilkiko padangų žymės, vedačios į griovį - tai įrodo, kad vilkikas staiga pasuko, numušė „Twingo“, įlėkė į šalikelę, tačiau M. Levulis sugebėjo ištiesinti vairą ir išvažiuoti ant kelio (matosi nuotraukoje). Pat vilkiko vairuotojas sako, kad važiavo tiesiai ir nieko nematė.
Susiję:
„Laisvo laikraščio” redaktorius pateko į sunkią avariją”
„Netyčia stuktelėtas A. Drižiaus automobilis – bandymas nužudyti”
„Bus bandoma įrodyti, kad tai tik eilinis eismo įvykis”
„Sunkiai sužaloto A. Drižiaus advokatai negali susipažinti su avarijos tyrimu”
Iš tyrėjų ir prokuratūros veiksmų vis aiškiau, kad žurnalistą A. Drižių buvo bandoma nužudyti
Buvo siekiama, kad A. Drižiaus kaukolė ir šonkauliai būtų ne sulaužyti, o sutraiškyti
Prokuratūra dalyvavo bandant nužudyti „Laisvo laikraščio“ redaktorių
Aiškėja naujos bandymo nužudyti „Laisvo laikraščio“ redaktorių aplinkybės