Politinės korupcijos stogai - FNTT ir GP

Generalinė prokuratūra (GP) savo svetainėje nutyli visuomenei svarbią informaciją apie pusketvirtų metų tiriamą rezonansinę baudžiamąją bylą dėl galimai pasisavintų lėšų, atliekant dešimtis milijonų litų kainavusią scenos rekonstrukciją Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuriam iki šiol vadovauja iškilusis Lietuvos kultūros vadybininkas, įtariamasis G. Kėvišas.

Dar daugiau – žinodami apie nuolatinį ir tamprų Generalinės prokuratūros bendradarbiavimą su didžiausio kalibro nusikalstamais veikėjais, ekspertai.eu nė kiek neabejoja, kad šiuo nutylėjimu dangstomas nusikalstamas bylos vilkinimas, kurį organizavo asmenys, susiję su liberalcentristų partija.

Tai paaiškėjo, atidžiau įsigilinus į generolo Vitalijaus Gailiaus, tuomečio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, liudijimą žurnalisto Tomo Dapkaus radijo laidoje. V. Gailius, kurio vidaus reikalų ministras, liberalcentristas Raimundas Palaitis tuo metu dar nebuvo spėjęs išguiti iš FNTT, atskleidė, kad rezonansinę bylą dėl galimai išgrobstytų pinigų daugiau nei metus tyrė nekompetentingas pareigūnas, pateikęs klaidingas tarpines išvadas.

“Pradėjęs dirbti FNTT pasidomėjau tarnyboje atliekamu ūkinės-finansinės veiklos tyrimu, tiksliau, revizija, pagal kurią būtų galima pareikšti įtarimus. Radau, kad šitas tyrimas pavestas pareigūnui, kuris neturėjo kompetencijų atlikti tokios didelės apimties tyrimą ir iš esmės buvo pateikęs kelias klaidingas tarpines išvadas. Mano sprendimu buvo sudaryta pačių kompetetingiausių tyrėjų grupė, kuri šį ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, trukusį tarnyboje jau daugiau nei metus ir dar nematant pabaigos, atliko per tris mėnesius ir pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjams,” - T. Dapkaus laidoje sakė V. Gailius.

Ekspertai.eu pasiteiravus, kodėl susiklostė tokia skandalinga situacija - dėl neapsižiūrėjimo ar tyčia, siekiant vilkinti ikiteisminį tyrimą – V. Gailius priminė vieną prieš kelerius metus plačiai nuskambėjusią istoriją iš tų laikų, kai FNTT dar vadovavo Romualdas Boreika.

“Aš niekada neskirčiau tokios apimties tyrimo atlikti vienam, ir dar nekompetentingam, žmogui. Prisiminkite – juk jūs filmavote reportažą apie vieną susitikimą kavinėje. O po to FNTT ilgai vyko ūkinės-finansinės veiklos tyrimas, pateiktos išvados, galėjusios suklaidinti ir ikiteisminio tyrimo tyrėjus”, - ekspertai.eu sakė V. Gailius.

Čia užsiminta apie laidą “Paskutinė instancija”, kurioje Seimo narė Danutė Bekintienė papasakojo tapusi itin keisto pasisėdėjimo liudininke.

2009 metų gegužės 18 dieną užėjusi į vieną Vilniaus Senamiesčio kavinę netoli Kateros aikštės (Tilto gatvėje) moteris apstulbo, pamačiusi prie vieno staliuko susėdusius ir kažką aptarinėjančius tuometį FNTT vadovą generolą R. Boreiką, LNOBT direktorių G. Kėvišą ir dar du kostiumuotus vyrukus. Atpažinusi Seimo narę, kompanija skubiai persikėlė į atskirą restorano patalpą, kur jų niekas nebegalėjo matyti.

“- Kai atėjome, kavinė buvo tuščia, tik už mano nugaros vienas staliukas užimtas. Iš karto atkreipiau dėmesį, kad ten sėdi keturi vyrai, iš jų du man labai gerai pažįstami. Ypač vienas – Romualdas Boreika. Ir Kėvišas.

- Abu gerai pažįstate?

- Taip. Kėvišą kiek mažiau, bet veidą tikrai atpažįstu. Jis tiek metų teatro direktorius, o aš Seimo narė. O Boreiką tuo labiau pažįstu. Su jo žmona praėjusioje kadencijoje dirbome viename komitete, ji ateidavo į priėmimus kartu su vyru, mes net asmeniškai su juo bendravome. Apsirikti tikrai negalėjau. Bet nespėjau net žodžio pratarti – jie pamatė mus, iš karto pakilo ir išėjo į štai į tą kambarėlį. Ir užsidarė”, - laidai “Paskutinė instancija” pasakojo D. Bekintienė (R. Janutienės straipsnį galima paskaityti čia).

Posėdis už uždarų durų, anot jos, truko mažiausiai valandą.

Seimo narės nuostabą šis reginys sukėlė dėl labai suprantamos priežasties. Mat kaip tik tuo metu R. Boreikos pavaldiniams buvo pavesta tirti galimą lėšų grobstymą G. Kėvišo vadovaujamame teatre.

Po ekspertai.eu kreipimosi 2009 metų sausio 13 dieną Generalinė prokuratūra (GP) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl “galimo didelės vertės turto iššvaistymo” - o paprasčiau tariant, vagystės - atliekant scenos rekonstrukciją, kuriai iš valstybės biudžeto ir privatizavimo fondo skirta įspūdinga suma – 36 milijonai 600 tūkstančių litų (iš jų 20 milijonų gauta per programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“).
 
Netrukus byla nukeliavo į R. Boreikos vadovaujamą FNTT. Kaip rašoma GP svetainėje, 2009 metų kovo 17 dieną FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus “specialistams” pavesta atlikti “teatro ir su juo tiesiogiai ar per tarpininkus susijusių juridinių asmenų, atlikusių teatro scenos ir įrangos projektavimą ir rekonstravimą tyrimą 2006–2009 metų laikotarpiu”.  
 
Kaip tik tada iškilusis kultūros vadybininkas G. Kėvišas ir prisėdo intymiai šnektelėti kavinėje su R. Boreika. Kitaip tariant – generolas draugiškai aptarinėjo reikalus su potencialiu įtariamuoju, kurio veiklą tyrė jo pavaldiniai. Įtarimai G. Kėvišui vėliau išties buvo pareikšti. Bet tik 2011 metų gegužės mėnesį – t. y., praėjus pustrečių metų nuo tyrimo pradžios - ir ne R. Boreikos pastangomis. Kaip žinia, vidaus reikalų ministras R. Palaitis, ilgai delsęs atleisti susikompromitavusį generolą, 2010-ųjų gegužę leido jam savo noru taikiai išeiti į pensiją.

G. Kėvišo pasisėdėjimas su R. Boreika įdomus ir kitu aspektu – dėl jų abiejų sąsajų su liberalcentristų partija.

G. Kėvišas šios partijos, liaudyje pravardžiuojamos “abonentine”, nariu tapo 2003 metais, 2007 metais su Artūro Zuoko vadovaujamu sąrašu pateko į Vilniaus miesto savivaldybę (numeris sąraše – 4), o 2008 metais kandidatavo ir į Seimą (15 numeriu). Su tų pačių liberalcentristų sąrašu į Seimą 2004 metais pateko ir R. Boreikos žmona Violeta Boreikienė (numeris sąraše 8. Dabar ji pakeitė politinę orientaciją ir kandidatuoja į Seimą jau su socialdemokratų sąrašu). Tuometis R. Boreikos šefas vidaus reikalų ministras R. Palaitis - vienas iš liberalcentistų lyderių, V. Boreikienės ir G. Kėvišo bendrapartietis bei bendražygis Seimo rinkimuose (žr. nuorodas aukščiau).

Praėjus lygiai savaitei po jaukaus teatro direktoriaus ir FNTT vadovo pasisėdėjimo kavinėje, FNTT tyrime dėl teatro rekonstrukcijos įvyko pokyčių.

“2009 m. gegužės 25 d. nustačius, kad įgyvendinant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstravimo projektą, dalį darbų atliko Lietuvos įmonės (subrangovai), todėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistams paskirta atlikti papildomą užduotį dėl sandorių su subrangovais, atlikusiais dalį scenos ir įrangos projektavimo ir rekonstravimo darbų, tyrimo”, - informuojama GP svetainėje (paryškinta – ekspertai.eu).

Tačiau, kaip paaiškėjo iš V. Gailiaus liudijimo, šie “specialistai”, apie kuriuos GP kažkodėl rašo daugiskaita, buvo vienintelis - ir dar neturintis reikiamos kompetencijos – pareigūnas, pateikęs klaidingas tarpines išvadas. Tyrimas FNTT užstrigo daugiau nei metams ir pajudėjo iš mirties taško tik tada, kai vietoje į pensiją išlydėto R. Boreikos FNTT pradėjo vadovauti V. Gailius.

Nuostabu, kad GP svetainėje nėra pateikta jokios informacijos apie šias skandalingas aplinkybes. O juk tai – tiesioginis liudijimas apie galimai nusikalstamą bylos vilkinimą ir nusikaltėlių dangstymą, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė.