Prezidentė ant lėkštės padėjo ypatingos skubos testą Seimui ir visai valstybei

Prezidentė D. Grybauskaitė (viduryje). Nuotr. facebook.com

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu, ypatingos skubos tvarka teikia Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (DCA – Defense Cooperation Agreement). Apie tai pranešė Prezidentūros viešųjų ryšių skyrius.

„Pasak prezidentės, valstybės saugumui tai itin svarbus dokumentas, apibrėžiantis JAV karių teisinį statusą ir technikos jurisdikciją Lietuvoje. Sutartis taip pat numato teisines sąlygas karinių objektų statybai, orlaivių, laivų ir kitų karinių transporto priemonių judėjimui“, - sakoma Prezidentūros pranešime.

Šią sutartį sausio 17 d. pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė En Hol (Anne Hall). Apie tai skelbėme publikacijoje „Kas vyksta?“.

Valstybės vadovės teigimu, bendra Lietuvos ir JAV sutartis palengvins sąjungininkų kariams įgyvendinti atgrasymo priemones ir padės sustiprinti NATO rytinio flango gynybą.



Esminis teisinis šios sutarties pasirašymo pagrindas – Konstitucija: „prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija (…).“

LR Konstitucija yra parašyta labai aiškia ir suprantama bet kuriam žmogui kalba. Pagrindinio šalies įstatymo 137 straipsnis sako: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“

Lietuvoje masinio naikinimo ginklai ar užsienio valstybių karinės bazės galėtų būti, bet pirmiausia reikia pakeisti Konstitucijos 137 straipsnį. Straipsnio pakeitimą gali inicijuoti Seimas arba, jei mano reikalinga, tuo klausimu Seimas gali skelbti referendumą ir klausti savo rinkėjų, ar jie nori keisti 137 Konstitucijos straipsnį.

Lietuvoje gali būti visų NATO šalių karinės bazės, o jei reikia – ir visų pasaulio valstybių karinės bazės, jei tik tokią būtinybę numato valdžia. Svarbiausia, kad visa tai neprieštarautų Lietuvos Konstitucijai, už kurią 1992 m. balsavo Lietuvos piliečiai.

Viskas labai paprasta ir aišku.

Sutartis, kurią skubos tvarka su JAV ambasadore sausio 17 d. pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, yra akivaizdžiai neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Konstituciją ir – labai svarbu! – mulkinanti mūsų strateginius partnerius, kurie įsitikinę, kad Lietuva – teisinė valstybė.

Ką tie mūsų strateginiai partneriai darys, kai sužinos, kad mūsų valstybės valdžia atvirai šlapinasi ant Lietuvos Konstitucijos?

Juk „Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu (…)“ pažeidė savo šalies Konstituciją ir apgavo sąjungininkus.

Net paviršutiniškai besidominčiam valstybės reikalais kyla klausimas – o kas gi verčia šalies prezidentę ypatingos skubos tvarka teikti Seimui ratifikuoti tai, kas šiurkščiai prieštarauja Konstitucijai?

Variantai du. Pirmasis – prezidentė arba nemoka skaityti, kokią Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartį teikia ypatingos skubos tvarka Seimui ratifikuoti , arba nesupranta Konstitucijos, kuo sunku patikėti. Antrasis – sąmoningai vykdo provokaciją.

Ką tokiu atveju turėtų padaryti Seimas?

Švelniai paaiškinti prezidentei, kad toks jos žingsnis kompromituoja ne tik ją pačią su visa Prezidento institucija, bet ir visą Lietuvą. Juk joks save gerbiantis strateginis partneris tikrai nenorės turėti reikalų su tokia valstybe, kuri nesilaiko savo pačios Konstitucijos.

2014 m. balandžio mėnesį šiųmetinis Laisvės premijos nugalėtojas Vytautas Landsbergis, atsakydamas į naujienų portalo (dabar jis – tik kokybiškos informacijos portalas) 15min.lt klausimą, „ar manote, kad nuolatinė NATO bazė Lietuvoje yra būtina užtikrinant saugumą Lietuvai, ar tai neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai?“, atsakė, kad NATO nėra valstybė.

„NATO nėra valstybė, Lietuva yra pati NATO, todėl aš manau, kad turėtų būti žiūrima kitaip. Aš sakyčiau, kad Lietuvos gynybos bazės yra NATO bazės, nes Lietuva yra NATO. Klausimas, kas tose bazėse dislokuota – ar tiktai Lietuvos kariai, o gali būti ir kitų NATO šalių kariai. Tai bus Lietuvos bazės, bet su kitų NATO šalių karių dalyvavimu“, - išaiškino konservatorių patriarchas.

Ir tokie konservatoriaus žodžiai yra tikra tiesa. Koks gi beraštis gali teigti, kad NATO valstybė? Žinoma, kad tai – ne valstybė. Sekant tokia profesoriaus logika, kad „NATO nėra valstybė, o Lietuva yra pati NATO“, Lietuvoje laisvai gali būti ir masinio naikinimo ginklai. Kodėl? Todėl, kad „NATO nėra valstybė, Lietuva yra pati NATO“. Svarbiausia į visa tai, pasak konservatoriaus, „turėtų būti žiūrima kitaip“.

Bet grįžkime prie įstatymo, kurį pasirašė šalies prezidentė.
Lietuvos Respublikos vyriausybės ir JAV vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje III straipsnio „Galimybė patekti į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ir jais naudotis“ 7 punktas sako:

„JAV karinės pajėgos padengia infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama ir kuriais leidžiama naudotis išimtinai tik JAV karinėms pajėgoms, atliekamų statybos ir plėtros darbų išlaidas bei jų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, jei nesusitariama kitaip.“

O 2011 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nutarimu (Byla Nr. 23/08) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO konstatavo:

„Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog Konstitucijos 137 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, reiškia inter alia tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Toks draudimas inter alia nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, inter alia Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį, valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis.“

Taigi dabar Seimas turi puikią progą pademonstruoti, ar tautos išrinktieji moka skaityti, ar pajėgia priimti sprendimus ir ar sugeba gerbti Konstituciją. O piliečiai turi puikią galimybę pamatyti, ką rinko save valdyti.

Konstitucija – čia jums ne Kildišienės kailiniai ar atbukę propagandistų spygavimai „rusai puola“. Tai gerokai rimčiau.