Prezidentė D. Grybauskaitė: „Sėkmės Lietuvą kuriame patys”

Mieli Lietuvos žmonės, gerbiami Seimo nariai, svečiai,

dar visai neseniai, tik prieš dvidešimt penkerius metus, iš pogrindžio išlaisvinome Vytį, Gedimino Stulpus, Trispalvę ir Tautinę Giesmę, o lietuvių kalbą įteisinome kaip valstybinę.

Atgavome savo valstybės simbolius ir, kaip sakoma, per vieną naktį iš liaudies tapome tauta.

Lietuvos Sąjūdžio išbudintas tautos apsisprendimas patiems kurti savo valstybę ir daugiau niekada neleisti Lietuvoje tvarkytis svetimiems šiandien mums leidžia džiaugtis laisve ir tuo, ką sugebėjo pasiekti mūsų dar labai jauna valstybė.

Kviečiu visus atviro pokalbio apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį mūsų šalyje.

Ketvirtis amžiaus paženklintas įvykių, rodančių, kad sugebame tvarkytis su mums tenkančiais iššūkiais, tampame vis savarankiškesni ir atsakingesni už savo Tėvynę.

Lietuva labai pasikeitė ir sustiprėjo. Žmonės jau pajuto, ką reiškia gyventi kitaip, būti europiečiais, spręsti patiems. Suprasdami atsakomybę už savo kraštą, telkiamės ir neatpažįstamai keičiame Lietuvą.

Po daugybės mums tekusių išbandymų mus vėl lydi sėkmė. Šiemet Lietuvos vardas ne kartą skambėjo tarp Europos geriausiųjų - ekonomikos, sporto, inovacijų, investicijų ir kitose srityse. Europa ir pasaulis įvertino mūsų žmonių pastangas.

Mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi.

Praėję metai buvo pažymėti auksinių akimirkų. Mūsų nepriklausomybės vaikai žengė ant aukščiausių pakylos laiptelių, įtvirtindami Lietuvą sporto, mokslo ir technologijų pasaulių žemėlapiuose. Džiaugėmės už juos ir už save.

Pristatėme Lietuvą pasauliui ir atradome daugiau jos savyje.

Sėkmė mus lydėjo ten, kur neabejodami ėmėmės atsakomybės ir ryžtingų veiksmų, suprasdami, kad niekas kitas, tik mes patys, galime tai padaryti.

Visose srityse jau užaugo talentingų ir pilietiškų kūrėjų karta. Turime įžvalgių ekonomistų, atsakingų verslininkų ir politikų. Inovatyvių mokslininkų ir ūkininkų, pilietiškų žurnalistų ir mokytojų. Tikrai yra kam kurti skaidrią, saugią ir modernią valstybę.

Todėl šiandien būtent ir noriu pakviesti mus visus tapti tikrais savo valstybės šeimininkais.

Geopolitiniai procesai smarkiai keičia pasaulį. Bandymai mus sumenkinti, sustabdyti, suklaidinti, papirkti, padaryti priklausomus, nuspręsti už mus - nesibaigs. Dėl geografinės padėties ir dydžio buvome ir esame Rytų ir Vakarų interesų zonoje, todėl už galimybę patiems kurti savo valstybę turime kovoti nuolat.

Kiekvienai kartai tenka savi išbandymai.

Turime nepasiduoti įtakoms, neparsiduoti, išlikti laisvi, kritinėse situacijose rasti būtinus sprendimus, pasipriešinti ir ginti savo valstybės interesus. Turime būti stiprūs viduje, kad galėtume atsilaikyti prieš išorės grėsmes, kurios vis modernėja.

Kiekvieno mūsų pasirinkimai gali būti lemtingi.

Po mėnesio pirmą kartą pirmininkausime Europos Sąjungos Tarybai. Mums visiems reikės ieškoti ne tik Lietuvai, o jau 28-ioms Europos Sąjungos šalims geriausių sprendimų.

Ši pareiga mums tenka sudėtingu laikotarpiu - Europai išgyvenant istorinius išbandymus. Pirmininkavimas pareikalaus sumanaus veiksmų koordinavimo ir tarpininkavimo ieškant geriausių išeičių globaliems iššūkiams atremti. Uždelsus ir laiku nepriėmus būtinų sprendimų, pasekmes gali pajusti visos Europos Sąjungos šalys, tai yra 500 milijonų Europos piliečių.

Lietuva šiandien pasitiki ir tarptautinės rinkos, ir tarptautinės institucijos. Mūsų ekonomikai prognozuojamas didžiausias augimas Europos Sąjungoje.

Per du dešimtmečius atlaikėme ne vieną ekonominį šoką. Patys savo galva, be išankstinių receptų, laiku ėmėmės reikiamų priemonių, įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai. Taip pat Lietuva turi vieną geriausių valstybės skolos rodiklių - esame mažiausiai prasiskolinusių Europos Sąjungos valstybių šešetuke.

Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse - gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei.

Šiandieniniame pasaulyje laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis. Būti įžvalgiems ir veržliems yra vienintelis mūsų šansas.

Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti.

Nes tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau.

Šiandien didžiausius stebuklus daro asmeninė Lietuvos žmonių iniciatyva. Per metus šalyje įsteigta beveik 15 tūkstančių naujų įmonių. Jų sparčiai daugėja ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose. Savarankiškai dirbančių žmonių skaičius šalyje pasiekė 125 tūkstančius.

LOGIN‘o karta kas savaitę įkuria naują, į globalias rinkas orientuotą vadinamąjį informacinių technologijų startuolį.

Vis daugiau emigrantų pradeda kurtis Tėvynėje - per 2012-uosius į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 17 tūkstančių žmonių. Ėmė mažėti ir išvažiuojančiųjų.

Mūsų ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio konkurencingumą lems informacinių technologijų plėtra. Todėl būtina investuoti į žmonių gebėjimus. Neturime gausių gamtos išteklių, bet didžiuojamės išsilavinusia visuomene, aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie reikalingi inovacijomis, originaliais sprendimais ir žiniomis grįstiems verslams plėtoti.

Kas penktas šalies gyventojas turi aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei 78 procentai moka vieną ar daugiau užsienio kalbų. Būtent tokia darbo jėga šiandien yra progreso garantas.

Šiemet Lietuva Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje vienintelė pripažinta padariusi pažangą. Pirmą kartą iš „kuklių novatorių" grupės persikėlėme prie „vidutinių novatorių". Lietuvos pažanga inovacijų diegimo srityje įvertinta kaip viena didžiausių Bendrijoje. Aukštųjų technologijų įmonės sulaukia ir daugiausia investicijų.

Per 2012-uosius užsienio investuotojai paskelbė planus įgyvendinti 34 plyno lauko projektus Lietuvoje. Projektai, kurie sukurs kone pustrečio tūkstančio darbo vietų, rodo išaugusį pasitikėjimą Lietuvos verslo aplinka. Lietuvą vis dažniau renkasi skandinaviškas verslas, atnešantis su savimi skaidrios veiklos kultūrą, didesnius atlyginimus ir naujus socialinių problemų sprendimus.

Švedijos verslininkų investicijos Lietuvoje jau pasiekė beveik 9 milijardus litų. Netrukus Vilniuje įkurtuves švęs ir pirmasis Baltijos šalyse pasaulinio prekybos tinklo IKEA centras. Prieš mėnesį duris atvėrė bendra moderni Lietuvos ir Suomijos termofikacinė elektrinė, kuri įnešė ne tik skaidrumo į atliekų tvarkymo sektorių, bet ir pigesnės šilumos klaipėdiečiams.

Sąžiningas darbas ir sąžininga konkurencija vis labiau prigyja Lietuvoje.

O mūsų rinka ir finansine sistema pasitikima. Pašalinę uždelsto veikimo grėsmes iš bankų sektoriaus įrodėme, kad net sudėtingiausius klausimus galime spręsti civilizuotai ir su mažiausiomis pasekmėmis. Mūsų patirtis įtraukiama į europinių renginių, kuriuose ieškoma būdų, kaip veiksmingai spręsti bankų pertvarkymo problemas, darbotvarkes. O indėlių sumos šalies bankuose pasiekė rekordines aukštumas - beveik 46 milijardus litų.

Ekonominė ir finansinė situacija šalyje stabili. Tai patvirtina ir tarptautinės institucijos bei pagerinti Lietuvos skolinimosi reitingai.

Vis dėlto lengvai dalijami populistiniai pažadai gali labai greitai pakeisti padėtį. Finansiniam stabilumui išlaikyti taip pat reikia atsakingų sprendimų.

Norint sustiprinti mūsų pozicijas, tapti konkurencingesniems ir patrauklesniems investuotojams, būtina iki galo nueiti finansine atsakomybe grįstą kelią. Finansinis populizmas bus galutinai apribotas, kai drausmės ir atsakomybės principas bus įtvirtintas konstituciniu lygmeniu.

Tačiau, jeigu neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių, ir toliau išliksime ekonomiškai pažeidžiami. Nes būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti.

Energetikos srityje galvoti savo galva pradėjome neseniai. Ir mums vis dar trūksta nepriklausomų kompetentingų specialistų. Tačiau net ir su ribotomis pajėgomis jau išjudinome istorines permainas, užsitikrindami energetinių šaltinių įvairovę: prisijungėme prie didžiausios Europoje elektros biržos „Nord Pool Spot", pradėjo veikti biokuro birža, jau statomos „Nord Balt" ir „LitPollink" elektros jungtys, dujų tiekimas atskiriamas nuo perdavimo, vykdoma radikali dujų sektoriaus reforma, užbaigtas Elektrėnų devintasis blokas, pereiname prie didesnio vietinio kuro panaudojimo.

Reikia atsilaikyti dar bent dvejus metus. Galėsime atsikvėpti lengviau, kai 2015-aisiais jungtys su Švedija bus baigtos ir pasistatysime suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje.

Tai nėra paprasta. Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom" vizitai, paslaptingi „Gazprom" memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai.

Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus.

Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai - Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes.

Dėl energetinio mūsų šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios užsienio investicijos. Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą.

Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu.

Kaip valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba. Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos.

Šalies žmonėms turi būti labai suprantamai paaiškinta - kokia gali būti viso to kaina.

Gerbiamieji,

valstybės institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia apie 60-70 milijonų litų. Tačiau gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą.

Požiūris į informacijos kokybę ir informacinį saugumą turi keistis.

Žmonės negali jaustis saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje, kokie sprendimai ir kodėl pateikiami. Tik suprasdami tikruosius motyvus, jų reikšmę ir pasekmes, galime priimti Lietuvai geriausius, o ne kažkieno primestus sprendimus.

Po 130 metų Lietuvos žiniasklaidai vėl tenka Jono Basanavičiaus „Aušrininkų" misija, o šalies mokytojams Meilės Lukšienės laikmečio iššūkiai - ugdyti pilietišką, savarankiškai mąstantį, gimtąją kalbą, papročius ir Tėvynės istoriją gerbiantį žmogų.

Suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti, nes ji nepastebi tyliųjų grėsmių.

Tokioje terpėje greitai daugėja Lietuvą menkinančių ir tautos mąstymą keičiančių projektų. Į mūsų valstybės gyvenimą tyliai kelią skinasi svetimos mokymo programos, kurstoma tautinė nesantaika, gaivinama nostalgija sovietmečiui, perperkami mūsų menų ir teatrų festivaliai, sporto komandos, talentingi šalies studentai.

Kultūros ir švietimo svarbą stiprinant savo valstybės galias puikiai supranta mūsų nedraugai ir negaili tam nei žmonių, nei pinigų. Privalome tai suprasti ir mes.

Nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. O ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir Lietuvos.

Gerbiamieji,

išlikti savarankiška valstybe geopolitinių interesų draskomame pasaulyje nėra paprasta. Išsaugoti valstybę per amžius mums padeda įgimtas laisvės troškimas, kovingumas, užsispyrimas, įžvalgumas, tylioji rezistencija ir baltiškoji kantrybė.

Šiandien aplink Lietuvą vėl vyksta daugybė nenuspėjamų dalykų. Geopolitinė situacija lemia ir mūsų užsienio politikos kryptis. Todėl Lietuvos žmonių saugumui svarbius ženklus turi gebėti fiksuoti ne tik žvalgybos, bet ir diplomatų radarai.

Devyneri narystės metai Europos Sąjungoje ir NATO - tvirtas užnugaris, tačiau ne amžina duotybė. Pernai NATO viršūnių susitikime Čikagoje pasiekėme realių gynybos planų. Šiemet regioninėse pratybose išbandome, kaip kolektyvinės gynybos scenarijai veikia praktikoje. Skaudžią istorinę patirtį turinčioms Lietuvai, Latvijai ir Estijai labai svarbu, kad pagaliau yra konkrečiai numatyta, kaip iškilus grėsmei Aljanso narės gins mūsų šalis ir žmones.

Tačiau didžiųjų valstybių interesai gali pakoreguoti ir priešraketinės gynybos sistemą. Todėl 55-erius metus taikos žemynu buvusi Europa rimtai grįžta prie gynybos ir saugumo klausimų. Saugumo sąvoka išsiplėtė. Šiandien, kalbėdami apie saugų gyvenimą, turime galvoti ne tik apie karinį, bet ir apie energetinį, ekonominį, informacinį, socialinį, finansinį ir ypač apie kibernetinį saugumą.

Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę - rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti savo gynybinius gebėjimus. Tokią ataką įvardinčiau tarptautinio terorizmo apraiška. Todėl turime pirmiausia patys ginti savo valstybę visose srityse.

Taip pat svarbu atsirinkti - kur siūlomas tikrai broliškas petys, o kur draugystė iš išskaičiavimo.

Jau įsitikinome, kad bendradarbiavimas NB6 (ES priklausančios 3 Baltijos ir 3 Šiaurės šalys) ir NB8 (3 Baltijos ir 5 Šiaurės šalys) formatu su panašių vertybių vienijamomis Baltijos ir Šiaurės šalimis padeda geriausiai apginti mūsų žmonių interesus. Vieningas požiūris į finansinę atsakomybę, informacinių technologijų svarbą, energetinį saugumą, verslo kultūrą Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pavertė stabiliausiu ir saugiausiu Europoje. Tai unikalus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys.

Stiprėja ir tarptautinis pasitikėjimas Lietuva. Tai patvirtina gegužės pabaigoje gautas kvietimas pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Narystė šioje organizacijoje - tai neįkainojama nauda šalies verslui, ekonominiams ryšiams ir tarptautiniam prestižui.

Šį rudenį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių susitikimas gali atverti ir kokybiškai naują Europos Sąjungos kaimyninio bendradarbiavimo etapą. Rytinių partnerių asociacija su Europa sustiprintų šių šalių demokratizacijos procesą, o Lietuvos žmonėms užtikrintų saugesnį gyvenimą ir ekonomikos augimo galimybes.

Bendras visos Europos rūpestis - energetinio saugumo užsitikrinimas, alternatyvų rusiškoms dujoms paieška. Mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos vidaus energijos rinkos užbaigimui, III energetikos paketo įgyvendinimui ir energetinių salų panaikinimui.

Pirmininkavimo metu taip pat reikės suderinti daugybę teisės aktų dėl naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto įgyvendinimo. Būtina užtikrinti, kad europinė finansinė parama visas šalis pasiektų kaip galima greičiau.

Nors Europos Sąjungos biudžetas dėl krizės smarkiai apkarpytas, Lietuvai septyneriems metams pavyko iškovoti 44 milijardų litų finansinės paramos paketą. Tai yra dešimčia procentų daugiau nei gavome 2007-2013 metais.

Kasmet - tai beveik ketvirtis Lietuvos metinio biudžeto ir stiprus impulsas mūsų ekonomikai. Europiniai pinigai pasiekė visas mūsų gyvenimo sritis.

Pagal Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimą esame vieni iš geriausių - pelnę Europos Komisijos įsteigtą „Pažangiausio regiono" titulą. Lietuvoje įgyvendinami novatoriški projektai jau 3 kartus apdovanoti ir „Regionų žvaigždės" prizu.

Europiniai pinigai gali tapti naujomis galimybėmis šalies žmonėms pradėti verslus, sutvarkyti griūvantį tautos paveldą, modernizuoti gamybą, stiprinti bendruomeniškumą. Tačiau, neužtikrinus skaidraus paskirstymo, jie gali nusėsti interesų grupių, neskaidraus verslo ir atskirų pareigūnų sąskaitose.

Pagal paramos žemės ūkiui paskirstymo skaidrumą per keletą metų iš 20 vietos sugebėjome pakilti į 4-tą. Tačiau teisėsaugos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės atliekami tyrimai byloja, kad įtarimai dėl europinės paramos grobstymo, partijas rėmusių įmonių ypatingos sėkmės viešuosiuose pirkimuose ir duoklių tarpininkams mokėjimo - ne iš piršto laužti.

Dėl pasikėsinimų neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramą vien Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai per ketverius metus atliko 80 ikiteisminių tyrimų. Nustatyta 32,5 milijono litų valstybei padarytos žalos, apribota teisė į daugiau kaip 48 milijonų litų vertės nuosavybę.

Valstybės kontrolė taip pat pastebėjo per 80 Europos Sąjungos paramos panaudojimo pažeidimų, dėl kurių 45 milijonai litų perskirstyti kitiems paramos gavėjams.

Europiniai pinigai atveria platesnes galimybes, tačiau paversti juos žmonių gerove galime tik mes patys. Jeigu išleidę 20 milijonų litų Bendrojo pagalbos centro 112 plėtrai, liekame kurti žmogaus pagalbos šauksmui - Briuselis čia niekuo dėtas.

Europinės direktyvos nepridengs ir įžūlaus sukčiavimo, korupcinių sandorių, negebėjimo strategiškai planuoti, padėti paprastam žmogui susigaudyti biurokratiniuose labirintuose.

Bet narystė Europos Sąjungoje nėra tik pinigai. Tai pirmiausia pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai, įstatymo viršenybei.

Per du dešimtmečius tiek pažengėme šioje srityje, kiek dauguma šalių ėjo triskart ilgiau.

Tačiau teisę į demokratiškus, sąžiningus ir laisvus rinkimus - pamatinę demokratijos sąlygą - pernai turėjome apginti iš naujo. Tai buvo precedento neturinti mūsų kova už skaidrumą ir atsakomybę.

Skubios teisinės priemonės ir spontaniškai gimęs pilietinis judėjimas „Baltosios pirštinės" neleido mūsų šalyje prigyti apmokėtais kalinių balsais, brangesniais veršeliais, alumi ir provokacijomis perkamai demokratijai.

Tai labai svarbu tolesniam pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimui.

Per artimiausius ketverius metus mūsų laukia įvairaus lygmens rinkimai - Europos Parlamento, Prezidento, Savivaldybių ir Seimo. Ne svetimi pinigai ir scenarijai, o mes patys turime spręsti, kam patikėti savo balsą ir šalį.

Pagaliau turėtume ryžtis suteikti žmonėms teisę patiems rinkti savo merus ir seniūnus.

Politinė branda ateina nelengvai. Pirmieji rinkimai be tiesioginės priklausomybės nuo verslo pinigų šalies partijoms padėjo sumažinti politinės korupcijos riziką ir išsivaduoti nuo oligarchinių grupių įtakos.

Deja, postų dalybos dar ir po šių Parlamento rinkimų virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžytuvėmis. Dėl kurių šią žiemą Seimo darbotvarkėje dominavo teisinių imunitetų klausimai. O šildymo sąskaitos toliau skurdino žmones.

Galiausiai neliečiamybės imta siekti net partijoms, o šalies gyventojams svarbūs sprendimai marinami darbo grupėse.

Tačiau vis dėlto Seimas netapo priedanga nuo teisėsaugos.

Šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą", bet darosi vis sunkiau „nusipirkti" teisėją. Ir tik todėl, kad patys teisėjai nenori būti perkami.

Pokyčiai teismuose tapo įmanomi tik tuomet, kai teisėjai prisiėmė atsakomybę už savo bendruomenę ir patys pradėjo netoleruoti aplaidžiai dirbančių ar kyšininkaujančių kolegų.

Kai teismų savivaldos institucijos pradėjo veikti ne kaip savigynos organizacijos, o kaip reikli ir reali savivalda, padaugėjo drausmės bylų.

Per ketverius metus atleista 13 teisėjo vardą pažeminusių asmenų - tiek, kiek per beveik visus dvidešimt nepriklausomybės metų.

Teismų sistemoje - esminių pokyčių metas. Pakelta teisėjų profesionalumo ir etikos kartelė, įdiegtos naujovės objektyvesniam bylų skirstymui ir spartesniam jų nagrinėjimui. Į teismų sistemą per ketverius metus atėjo kone šimtas naujų žmonių, pasikeitė 35 įvairaus lygio teismų vadovai. Sujungus mažus teismus gerėja jų administravimas.

Teismų reforma jau duoda rezultatų - bylos nagrinėjamos greičiau, civilinės netgi greičiausiai Europoje. Tačiau dar būtina rasti priemones teisminių procesų vilkinimui pažaboti.

Kai kurie politikai dar vis bando teisėjus, prokurorus ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjus „pakonsultuoti" ar pagąsdinti įvairiomis komisijomis. Tačiau šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų ir tai yra didžiausias pačių pareigūnų pasiekimas.

Kovoje su korupcija neliečiamųjų neliko. Tikrinami visi įtartini sandoriai - be jokių išlygų. Merų, Seimo narių, ministerijų ir migracijos tarnybų, krepšinio čempionato organizatorių ir bankroto administratorių, žemėtvarkininkų ir teisėjų, bankininkų ir savivaldos pareigūnų.

Vis akylesnio teisėsaugos žvilgsnio sulaukia politinį užnugarį turintys sukčiai ir aferistai, nusitaikę į brangius, valstybei gyvybiškai svarbius - atliekų tvarkymo, energetikos projektus, viešuosius pirkimus ir Europos Sąjungos finansinę paramą.

Vien iš Panevėžio nusidriekusios politinės korupcijos voratinklio gijos nukirptos Seime, keliose ministerijose, energetikos įmonėse, urėdijose, žemėtvarkos tarnybose.

Korupcijos žemėlapyje ėmė skaidrėti Alytaus, Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių savivaldybės.

Teismus pasiekė pirmosios 20 baudžiamųjų bylų dėl neteisėto praturtėjimo. Vyksta dar 139 ikiteisminiai tyrimai. Bendra nustatyto įtartino turto vertė sudaro per 150 milijonų litų. Dviem teismų sprendimais jau konfiskuota turto už daugiau nei 2 milijonus litų. Tai daugiausia kontrabandos „karalių" turtas ir pinigai.

Pradėjus taikyti naujus kovos su korupcija įrankius ne tik atradome šimtus neteisėto praturtėjimo atvejų, bet ir apsižiūrėjome, kad prabanga besimėgaujantiems kontrabandininkams, prekeiviams narkotikais dar mokame ir valstybės pašalpas.

Apie tai praneša patys, teisingesniu valstybės paramos dalijimu suinteresuoti žmonės. Savivaldybėse, kur į atsakingesnį socialinės paramos skirstymą įsitraukė bendruomenės, apsišaukėlių pašalpų gavėjų gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, Šilalės savivaldybėje 33-imis, Akmenėje - 24-iais procentais.

Skaidrumo šalyje daugėja, nebaudžiamumo mažėja, tačiau įpročio gyventi valstybės sąskaita atsisakoma sunkiai.

Neteisėtai lobti įpratę asmenys negali susitaikyti su nauja viešųjų pirkimų tvarka. Prisidengus pirkimų paprastinimu bandoma grįžti prie korupcinės neskelbiamų derybų ir vidaus sandorių praktikos. Prievolė skelbti visus tokius viešuosius pirkimus ir gauti jiems Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą jau šešis kartus sumažino neskelbiamiems pirkimams išleidžiamas lėšas.

Sveikatos įstaigų vadovų kaitą užtikrinantis įstatymas taip pat sunkiai skinasi kelią. Tačiau būsimi medikai jau nenori gyventi po senovei. Medicinos studentai sukilo prieš kyšininkavimą, siūlydami ligoninėse ir poliklinikose gydytojams bent užsiklijuoti lipdukus, bylojančius, kad neimi kyšio. Ši antikorupcinė akcija didelio palaikymo nesulaukė. Tačiau būtent ji gali tapti ta jėga, kuri neleis grįžti seniems įpročiams ir pradės diegti sveikatos sistemoje naujas modernios vadybos tradicijas.

Tuomet Lietuvos medicina garsės tik unikaliais pasiekimais - tokiais, kaip šiemet Santariškių kardiologų pirmą kartą pasaulyje atlikta širdies vožtuvų stygų operacija be pjūvio.

Susitvarkyti reikalus be kyšio bus įmanoma, tik jeigu patys norėsime veikti sąžiningai. Lietuvos daugumą sudaro sąžiningi ir kantriai dirbantys žmonės. Korumpuoti piktavaliai yra mažuma. Viešumas juos gąsdina ir nuginkluoja. Neleiskime jiems tvarkytis Lietuvoje.

Gerbiamieji,

tokia šiandien yra Lietuva. Rytoj ji gali būti dar stipresnė, saugesnė ir skaidresnė. Jeigu kiekvienas ten, kur esame, pakeisime tai, ką galime, tuomet turėsime namus, kuriuose ir augti gera, ir pasenti nebaisu. Nėra kito gerovės recepto kaip susikurti ją patiems.

Sėkmė mus ir toliau lydės, jeigu nustosime ieškoti vakarykštės dienos, neabejosime savimi ir neatidėliosime svarbiausių darbų rytdienai.

Prieš dvidešimt metų tauta priėmė ir paskelbė Konstituciją - pagrindinį susitarimą, kaip ir kokią valstybę norime kurti. Konstitucijos dvidešimtmečio minėjime viena gimnazistė pabrėžė, kad tai visuomeninė sutartis, atnešusi mums sėkmę. Ir pastebėjo, kad joje yra visos mūsų teisės ir tik penkios pareigos.

Kai kam pareiga gyventi pagal šį susitarimą kartais dar atrodo per sunki. Tačiau tai vienintelis kelias į pasitikėjimą vienas kitu ir savo valstybe. Tai mūsų išlikimo garantas.

Šiandien visi laikome Konstitucijos egzaminą, lemsiantį, ar išliksime tauta, atkakliai ginančia savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusia gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnijusia teisę gyventi laisvai ir kurti savo protėvių žemėje -Nepriklausomoje Lietuvos Valstybėje.

Laisvė trapi. Tik ginama mūsų vienybės ir saugoma mūsų širdyse ji išlieka.

Ačiū visiems.



Šarūnas Puidokas, ekspertai.eu Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:

Auksinės D. Grybauskaitės pranešimo mintys

Šių metų Lietuvos prezidentės metinio pranešimo nekantriai laukėme. Tikėjomės mūsų valstybės demokratijos, tarptautinės politikos ir ekonominės būklės vertinimo bei siūlomų strateginių gairių.

Vylėmės išgirsti aiškius tikslus, kuriuos Lietuva sau kels per būsimą ES pirmininkavimo laikotarpį.

Tačiau ką šiandien išgirdo Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai ir visa Lietuvos visuomenė? Prezidentė perskaitė labai lakonišką rašinėlį, kuris vargu ar gautų gerą pažymį per abitūros egzaminą.

Pabandysiu lengvai paanalizuoti kai kurias „auksines“ šio rašinėlio mintis.

Įžanga.

„Gražus rytas, graži vasara ir visai neblogai toje Lietuvoje.“

Šią įžangą tikriausiai sugalvojo pati Prezidentė. Ji primena sovietinių laikų eilėraštį - jo vertimas skambėtų taip: „atėjo pavasaris, šilčiau jau tapo žvirbliui, ačiū Partijai už tai ir asmeniškai Leonidui Brežnevui.“

Apie Sąjūdžio vertybes:

„Dar visai nesenai prieš 25 metus visi išlaisvinome valstybinę kalbą ir valstybinius simbolius iš pogrindžio.“

Gražu, kai Prezidentė prisimena šiuo laikus ir vartoja žodį „mes“. Prezidentė džiaugiasi Sąjūdžio, kuriame nedalyvavo, vertybėmis bei išlaisvintais simboliais. Tačiau nieko nepasakė, kaip bandys įgyvendinti Sąjūdžio keltus tiesos ir teisingumo siekius.

„Už galimybę kurti savo valstybę turime kovoti nuolatos“.

Pritariame. Tačiau neretai stebime ir kovą su tais, kurie nori kurti valstybę.

Apie ekonomikos problemas:

„Esame mažiausiai prasiskolinusių valstybių šešetuke.“

Ar galime džiaugtis, kad kiekvienam gyventojui tenka 15,8 tūkst. litų skolos? Taip pat nepaminėta, jog didelės dalis skolintų lėšų buvo „pravalgyta“, o ne investuota į Lietuvos ūkio plėtrą.

„Jei norime geriau gyventi, turime dirbti greičiau ir geriau.“

Įdomu, kas iš patarėjų parašė tokį teiginį metiniame pranešime. Ši „filosofinė“ mintis reikalautų gilios analizės.

„Vis daugiau emigrantų pradeda kurtis Tėvynėje.“

Tai ir viskas, ką prezidentė pasakė apie skaudžias emigracijos problemas. Nepaminėta, jog ir dabar iš Lietuvos žymiai daugiau išvyksta žmonių nei sugrįžta. Kol kas į Lietuvą yra sugrįžę apie 4 proc. emigrantų iš pusės milijono žmonių.

„Šiandien Lietuva pripažinta padariusi pažangą ES bendrijoje inovacijų srityje.“

Mokslui ir inovacijoms Lietuva kol kas skiria vieną mažiausių procentų nuo BVP. Tai yra didžiulio mūsų atsilikimo šioje srityje priežastis.

„Indėlių sumos pasiekė rekordines aukštumas – beveik 46 mlrd. litų.“

Prezidentė tvirtino, jog tai byloja apie pasitikėjimą mūsų finansų sistema. Tačiau ekonomistai tvirtina, kad indėliai didėja, kai žmonės nepasitiki šalies ekonomine perspektyva. Lietuvoje vidaus vartojimas didėja labai vangiai – o tai gerokai stabdo ekonomikos augimą bei nedarbo mažėjimą.

„Finansinis populizmas bus apribotas, kai finansinės drausmės nuostatos bus įtvirtintos Konstitucijos.“

Tie, kas stebi pastarųjų metų finansinės drausmės politikos pasekmes Europos Sąjungoje, mato, jog ši žalinga politika įstūmė daugelį šalių į antrąją recesijos bangą. Daugiau nei 27 proc. siekiantis nedarbas Ispanijoje, Graikijoje, sudėtinga situacija Portugalijoje ir Italijoje – tai iš dalies finansinės drausmės politikos pavyzdžiai. JAV ir Japonija per krizę stengėsi skatinti ekonomikas – jų protingesnės ekonomikos politikos rezultatai žymiai geresni.

„Valstybinės institucijos savo veiklos viešinimui išleidžia 60-70 milijonų litų. Tačiau gauti kokybišką informaciją sudėtinga.“

Prezidentė savo pranešime paminėjo vieną iš įdomiausių pinigų švaistymo pavyzdžių.

Apie žiniasklaidą

„Po 130 metų Lietuvos žiniasklaidai tenka „aušrininkų“, Basanavičiaus misija.”

Nežinia, ar prezidentė, tai sakydama, turėjo omenyje, jog nemaža dalis politinės žiniasklaidos yra užvaldyta. Vėl tenka pradėti kurti nepriklausomą žiniasklaidą iš naujo.

Apie teisėsaugą:

„Noriu pasveikinti, kad Seimas netapo priedanga nuo teisėsaugos. (...) Vis sudėtingiau nusipirkti teisėją. (...) Teismų sistemoje matome kardinalių pokyčių metą. (...) Civilinės bylos nagrinėjamos greičiausiai Europoje. (...) Šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų. (...) Skaidrumo daugėja ir nebaudžiamumas mažėja“.

Galime lengviau atsikvėpti. Seimas vykdo prokuratūros ir specialiųjų tarnybų valią, o ne atvirkščiai. Teisėjų jau nebegali įpirkti bet kuris eilinis pilietis – tai ne kiekvieno kišenei. Kardinalūs pokyčiai teismų sistemoje – tai administracinės bausmės visuomenininkams, antrus metus trunkantis neteisėtą susidorojimą patyrusių FNTT pareigūnų teismas (nors prokuratūros įtarimai jiems panaikinti) bei nuostabą kelianti Eglės Kusaitės organizuoto terorizmo byla.

Baigdama kalbą gerbiama Prezidentė paklausė:

„Šiandieną kiekvienas iš mūsų laikome Konstitucijos egzaminą - ar išliksime tauta, galinčia ginti savo nepriklausomybę?“

Po įkvepiančios šiandieninės kalbos galima ir suabejoti, ar išlaikysime Konstitucijos egzaminą.

PAPILDYTA konservatoriaus Andriaus Kubiliaus komentaru iš portalo delfi.lt: