Prezidentės spaudos tarnyba išplatino pranešimą pavadinimu "Lėtas teisingumas – blogas teisingumas". Jame sakoma: "Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir šiandien Seimui teikiamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siekiama spartinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teismuose.
Šiomis pataisomis Prezidentė siūlo numatyti maksimalų pertraukos tarp teismo posėdžių terminą - vieną mėnesį. Ilgesnės pertraukos galės būti daromos tik išimtiniais atvejais. Per dvidešimtmetį Lietuva yra pralaimėjusi 67 bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, beveik trečdalis iš jų dėl per ilgos teismų proceso trukmės.
Be to, proceso dalyviams siūloma suteikti teisę skųstis aukštesniajam teismui, kai nagrinėdamas bylą teisėjas nesilaiko įstatyme nustatytų terminų. Tokia praktika jau galioja nagrinėjant civilines bylas. Prezidentė taip pat siūlo supaprastinti ir paspartinti bylų nagrinėjimą, kai kaltininkai prisipažįsta ir visi proceso dalyviai sutinka netirti įrodymų.
Pagal valstybės vadovės inicijuojamas pataisas, taip pat siūloma panaikinti apribojimus žmonėms skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui privataus kaltinimo bylose.
Prezidentės siūlomos pataisos leis greičiau ir nerengiant teismo posėdžio spręsti tam tikrus tarpinius bylos nagrinėjimo klausimus. Taip pat siūloma keisti susipažinimo su bylos medžiaga taisykles."
Visuomenė pagaliau gali džiūgauti. Prezidentės iniciatyva pagaliau bus įvestas Lietuvoje greitas teisingumas ir tada nebebus pralaimėtų bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Jei tikėtume Prezidentės spaudos tarnybos pateiktais skaičiais, kad iš 67 bylų beveik trečdalis buvo pralaimėta dėl per ilgos teismų proceso trukmės, nereikia būti matematikams, kad konstatuotume, jog daugiau nei du trečdaliai bylų buvo pralaimėtos dėl kitų priežasčių.
Gal būtent dėl per greito teisingumo ar dėl neteisingo teisingumo, kuris kalba apie mūsų teismų kompetenciją ir teisėjų kvalifikaciją. Taigi, skubinant mūsų lietuvišką teisingumą, galime sulaukti labai netikėtų rezultatų EŽTT procesuose. Teisingumas turi būti teisingas, o ne greitas ar lėtas.
Patį greičiausią teisingumą XX a. buvo sukūrę diktatoriai Leninas, Hitleris ir Stalinas. Siekiant suteikti teisingumo įvaizdį, režimo aukas oficialiai „teisdavo“. Tą darė ne teismai, o specialiai sudarytos NKVD troikos – trijų NKVD darbuotojų, vadintų teisėjais, komisijos (rus. тройка – „trijulė“). Teisė sklandžiai, kaip rusai sako, „bez šuma i pyli“ (be triukšmo ir dulkių). Ar tik ne kažką panašaus reiškia Prezidentės siūlomos pataisos, leisiančios „greičiau ir nerengiant teismo posėdžio spręsti tam tikrus tarpinius bylos nagrinėjimo klausimus“? Klausimų kelia ir paskutinis siūlymas “keisti susipažinimo su bylos medžiaga taisykles“.
Į kurią pusę čia lenkiama, nesunku nuspėti. Generalinis Prokuroras Darius Valys vakar į šį klausimą nedviprasmiškai atsakė uždarame posėdyje Seimo komisijai, tiriančiai N. Venckienės teisinės neliečiamybės klausimą, kai atsisakė pateikti filmuotą medžiagą iš gegužės 17-osios šturmo Garliavoje.
Ačiū, bet jei tą greitąjį teisingumą vykdys valiai, tai mums tokio ura (valio) teisingumo nereikia.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]