Prezidentė: „Tuo pat metu įsivesti eurą ir kelti atlyginimą - klaida“

Prezidentės Dalios Grybauskaitės įsitikinimu, negalima tuo pat metu įsivesti euro ir kelti minimalios mėnesinės algos (MMA). Pasak valstybės vadovės, Lietuvoje MMA turės kilti atsižvelgiant į ekonomikos augimo tempus ir taip, kad nepakenktų smulkiam ir vidutiniam verslui.

Atsiliepdama į nuogąstavimus, kad įsivedus eurą gali kilti kainos, prezidentė pažymėjo, kad dar pusmetį iki naujos valiutos įvedimo Lietuvoje bus skelbiamos kainos abiem valiutomis – litais ir eurais. Esą tokiu būdu žmonės galės prie to priprasti ir matyti kursą. Apžvelgdama įvairių šalių euro įvedimo patirtį D. Grybauskaitė pažymėjo, kad vienose šalyse euro įvedimo mechanizmai veikė geriau, kitose – ne.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Latvijoje kainos kilo labai neženkliai. „Bet buvo padaryta klaida, kada Latvijoje su euro įvedimu iškart buvo pakeltas atlyginimas, tai verslas šitą perspektyvą iškart įdėjo į kainas. Kartu tų dalykų daryti negalima, galima daryti šiek tiek vėliau“, – sakė prezidentė.

Ji pažymėjo, kad „atsigaunant ekonomikai būtina mažiausias pensijas po truputį didinti, jau nekalbant apie skolos atidavimą pensininkams, taip pat ir atlyginimai turi po truputį judėti“.

„Yra formulės, kurios sako, kad, priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio, po truputį turi didėti ir MMA. Matant augimo tempus, (...) bet kuri valdžia tai privalės daryti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Tačiau, pasak prezidentės, staigus atlyginimų pakėlimas būtų žalingas smulkiam ir vidutiniam verslui. „Galima pasidžiaugti, pažadėti daug pakelti, bet turime žmonėms pasakyti: tai reikš, kad smulkesnės įmonės pradės užsidarinėti, neatlaikys šito spaudimo ir didės nedarbas. Viskas turi du galus“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovės įsitikinimu, jeigu Lietuva būtų dar 2007 metais įsivedusi eurą, tai būtų leidę šaliai lengviau atlaikyti krizę.

„Jeigu (...) būtume įsivedę eurą, tai nuo to laikotarpio iki dabar mes turėtume naudos už 8 mlrd. litų vien tik dėl to, kad būtų buvę pigiau skolintis. Turint galvoje, kad tai buvo prieš pat krizę, tai praktiškai mums ir krizę būtų gerokai lengviau buvę išgyventi“, – sakė D. Grybauskaitė.

Valstybės vadovė palygino, kad pensininkams grąžinti per krizę sumažintas pensijas, skaičiuojama, reikia nuo 0,5 iki 1 milijardo litų. „O čia – 8 milijardai. Tai reiškia, kad galėjome ir pensininkams grąžinti ir skolas, o gal ir atlyginimus“, – sakė D. Grybauskaitė.

Eltos, „ekspertai.eu“ inf.