Prieš akis pamatęs kopijas dokumentų, L. Linkevičius užsimojo prieš Generolą Vėtrą ir ragina nesvyruoti

Buvęs jaunuolis, Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (kairėje) užsimojo prieš Generolą Vėtrą.

Jonas Noreika – Generolas Vėtra (1910 m. spalio 8 d. Šukionių kaime, Pakruojo valsčiuje – 1947 m. vasario 26 d. Vilniuje, palaidotas Tuskulėnų memoriale) – tarpukario Lietuvos karininkas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis, skelbia lietuviškoji vikipedija.

Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, prieš pusantrų metų atskleidęs įdomią versiją, kad TSRS komunistų ir komjaunuolių vadinti buvusiais TSRS komunistais ir komjaunuoliais nėra istoriškai teisinga, šįsyk ragina institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Pasak ministro, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai Rusijos propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

„Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais. <...>(...) Jo gyvenimas buvo įvairus, tiesa, kad jis kalėjo konclageryje, kovojo už Lietuvą. Bet taip pat prieš akis turiu kopijas dokumentų, kurios liudija apie aiškų kolaboravimą su naciais, formuojant žydų getus ir nusavinant žydų turtą“, - teigė L. Linkevičius naujienų agentūrai BNS, kurios informaciją platina visa nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida, tame tarpe ir LRTDELFI.

Ministras paragino, kad savivaldybė, Mokslų akademija, Vrublebskių biblioteka nestumdytų atsakomybės vieni nuo kitų ir imtųsi priemonių, kad lentelės neliktų.

„Mes čia turėtume nesvyruoti“, - nurodė L. Linkevičius.

Jonas Noreika – Generolas Vėtra (1910 m. spalio 8 d. Šukionių kaime, Pakruojo valsčiuje – 1947 m. vasario 26 d. Vilniuje, palaidotas Tuskulėnų memoriale) – tarpukario Lietuvos karininkas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis.

Vikipedija skelbia tokią informaciją apie Generolo Vėtros atminimo įamžinimą:

„Antakalnio kapinėse paruošta simbolinė kapo vieta perlaidojimui ir pastatytas paminklas (priešais Sausio 13-osios aukų memorialą). Yra spėjama, kad tarp Tuskulėnų masinėse kapavietėse ekshumuotų palaikų yra ir J. Noreikos palaikai, bet įvairios ekspertizės iki šiol tai nėra pilnai patvirtinusios.

Memorialinė lenta skirta J. Noreikai yra atidengta ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado Vilniuje, Žygimantų g. 1/8.

1997 m. Jonas Noreika apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

Jo vardu pavadinta Šukionių Jono Noreikos pagrindinė mokykla.

Atidengtas paminklinis akmuo Šukioniuose.“

Tad kol kas nėra žinoma, ar bus nukabinta tik Generolo Vėtros atminimo lenta Vilniaus centre, ar iš Generolo bus atimtas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, o Šukionių mokykla nesivadins Jono Noreikos vardu bei šiame kaime nebus atidengtas paminklinis akmuo.



Vikipedija skelbia:

„1940 m. Lietuvą okupavus SSRS, spalio 28 d. liaudies kariuomenės Krašto apsaugos ministerijos vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko įsakymu, kaip ir daugelis kitų karininkų, paleistas į atsargą.

Dalyvavo 1941 m. birželio mėn. sukilime. Vadovavo Lietuvių aktyvistų fronto veiklai Žemaitijoje. Jo atstovas dalyvavo 1941 m. birželio 19 d. Kaune rengtame LAF vadų posėdyje. Lietuvą okupavus hitlerinei Vokietijai, jisai paskatino buvusį Joniškio burmistrą Antaną Gedvilą grįžti į savo pareigas. Voldemarininkams surengus pučą prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę, liepos 31 d. vadovavo Žemaičių žemės LAF delegacijai, kuri Kaune pasiūlė, Žemaičių atstovai vienbalsiai pareiškia, kad jie visiškai pritaria, kad Lietuvos Aktyvistų Frontas ir „Geležinis Vilkas“ kurtų Lietuvių Nacionalistų Partiją, kuri turės būti Lietuvoje vienintelė politinė organizacija. Į ją turi įeiti tikri lietuviai nacionalistai. Lietuvių Nacionalistų Partijos laikinuoju vadu (kol grįš prof.A.Voldemaras) pripažinti p.Joną Karutį ir jam pavesti sudaryti LNP štabą.

1941 m. rugpjūčio 3 d. Laikinoji vyriausybė paskyrė Šiaulių apskrities viršininku. Jisai rugpjūčio 22 d. pasirašė įsakymą, kuriuo Žagarėje buvo įsteigtas žydų getas. Joniškio burmistras Antanas Gedvilas vykdė Jono Noreikos įsakymą savo miesto žydus perkelti į Žagarę. Į Joniškį atvažiavo sunkvežimis kareivių, kurie sušaudė 300 žydų, o kitus išvežė į Žagarė, kur juos kiek vėliau sušaudė. Rugsėjo pabaigoje Jonas Noreika patenkino Antano Gedvilo prašymą atleisti jį iš pareigų. Pokario metais sovietinė propaganda šiuos aktus ir įvykius sureikšmino, paskelbusi, kad J. Noreika prisidėjo prie žydų genocido. Jisai priklausė Lietuvių nacionalistų partijai.“

PAPILDYTA

Istorijos klastotojas, anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, konservatorius Arvydas Anušauskas atsakydamas į nepriklausomo konservatorių portalo delfi.lt klausimą, ar „nuimti reikėtų tą lentą, ar palikti?“ atsakė, kad istorija nėra paprasta.

„Žinote, jeigu istorija būtų tokia paprasta, ir atsakymas būtų vienareikšmiškas. Tai yra tam tikras standarto nustatymas“, - teigia konservatorius.

Vilniaus meras, liberalas Remigijus Šimašius taip pat abejoja, ar reikėtų nuimti lentą. Api tai skelbiama publikacijoje „Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo“.

Susiję:

Konservatorių žiniasklaida paneigė prielaidas, kad Lietuvoje egzistavo nacių vyriausybė   

TSRS komunistus ir komjaunuolius vadinti buvusiais TSRS komunistais ir komjaunuoliais nėra istoriškai teisinga