Prof. dr. Dainius Pūras kviečia prašalinti tamsumas

Jūsų vieta knaisiotis po „patvorius" ieškant pavasrinių baltukų. Tik liberastans tas geriausiai sekasi.

ko taip piktai? Kadangi artėja rinkimai,juk reik domėtis pretendentų į prezid.nuveiktais darbais tautos labui,tai skaitinėju,ką google paduoda žinot,juk nerinksi "iš lempos" ;) ... Tai sakot,šitiek kalėję žmonės gali šitaip galimai ... meluot apie Vaišvilą? O kodėl rašot,jog "gavo" namelį,o nusipirkt negi negalėjo ? Aš,matot,dar bais "žalias" komentatorius,kad disponuočiau tokiomis nepaneigiamomis įžvalgomis,kad žinočiau ką kuris disidentas įgijęs,todėl...gal galėtumėt kažką išsamiau? O juk tuos 20 darbuotojų tai disidentas atleido iš darbo,o kodėl Vaišvila jų neatleido? O gal būsimo kandidato paties galima to paklaust debatuose?

o Raigerdui noriu pasakyti, kad penki kontinentai, jei mane pati paveizejai per "Lookup" - niekuo deti. Taip, mano interneto tiekejas tikrai 5ci. Bet su komitetu niekad gyvenime neturejau nieko bendro. Vakar kilo pagristo itarimo, ar tikrai Juozapo vardu raso pats Juozapas. Nes net keli komentatoriai eme blevyzgoti anam, kad Juozapas neva girtas. Suklydau ir as pats, pabandes zmogu moralizuoti "rytoj bus geda". Mano tyrinejimai rode, kad komitetas transliuoja is triju atraminiu tasku, kuriuos siandien jau aprasiau - Sieciuose Pakruojo rajone, Kaune Zikaro gatveje ir Vilniuje Batoro gatveje. Pameginau su Cleaner programele isvales isvis viska savo interneto istorijoje ir "tempus" dar karta patikrinti kas per daiktas Guglej mano rastasis "Lookup". O siaaaaaube, - mane pati rodo Batoro gatves bunkeryje... Dabar yra aisku, kad man nuolat paerzinant marta-stasi ir Zikaro gatves pikasi, ko gero komitetas suzaide pikta poksta, mane slyksciai pripiesdamas prie "saviskiu". Va todel ir nenustebciau, jeigu tikra realu ir mano gerbiama Juozapa analogiskai nupaiso viename is savo bunkeriu... ju atspirties taskuose. Nelieka nieko kito, kaip tik kliautis intuicija skaitant kiekviena is jusu, nes netgi matomi IP adresai nera jokia garantija. Bobiku mane vadint ner jokio reikalo, o vadintis tikru vardu, deja, negaliu, pernelyg jis retas. O stasiai-martos mane mato ir eskpertuose, ir alke, ir tiesos.lt, kiek jiems reikia, del to man galva neskauda, nes nedarau nieko neteiseto. Nutraukiu vos ne hobiu tapusia komitetiniu jefreitoriu medziokle. Kiek man reikia, atskiriu samdytus lojikus, o kiti skaitytojai, tikiu, irgi pajegs atsirinkti.

Už kokius nuopelnus B.Gajauskas gavo namelį Turniškėse, Turniškių gatvėje, keli šimtai metrų nuo Prezidentūros? O kas iš vadinamų disidentų dar buvo taip pamalonintas?

Nieko nuostabaus,kad psichiatras moka manipuliuoti.Labai lengva paimti iš kartotekos savo paciento psicologinį apibūdinimą ir,pataikaujant,permesti jį ant sveikosios visuomenės dalies. Niekas taip nepritraukia pataikūnų ir prisiplakėlių,kaip diktatoriški užmojai. Metodai,lyg šleifas,akivaizdžiai rodo į sovietinę praeitį.

gal kas turi koki pasiulima kaip pagelbeti nuskraustam likimo ,,rasytojui,, kitaip,,pikaso,, uzklos visus ir viska?

Sistemai pavojingus komentarus patogiausia uždengti pikasienos paklodėmis.

RETRO 2013 lapkričio 27 REFERENDUMAS DĖL ŽEMĖS. KAIP JĮ VERTINTI? Referendumas – aukščiausia Tautos valios išreiškimo demokratinė forma. Šia forma naudotis būtina labai atidžiai ir atsakingai. Kol kas Lietuvoje referendumai skinasi kelią į privalomą teisę gan sunkiai dėl įvairių priežasčių. Kartais juos bando organizuoti tokios nepatikimos jėgos, kad norisi po jų gražių kalbų ir įtikinėjimų paklausti: “Ar kvepalai “Krasnaja Moskva” vis dar gaminami? Išimtis sudarė labai svarbūs referendumai dėl Rusijos kariuomenės išvedimo, LR Konstitucijos priėmimo, dėl LR narystės ES. Tam , kad visuomenė būtų aktyvesnė ir, nežiūrint kaip ji balsuotų, ateitų į pastarąjį referendumą pakankamas skaičius piliečių, buvo balsuojama dvi dienas ar net padalinama “prizinė” smulkmė. Iki dabar “penkta kolona” negali to atleisti. Minėti referendumai buvo gyvybiškai svarbūs ir sėkmingi, kaip ir apklausa dėl LR Nepriklausomybės. Šeši organizuoti referendumai pripažinti neįvykusiais dėl mažo piliečių aktyvumo. LR Konstitucija gal ir nėra idealiai tobula, nes tokių net nebūna, tačiau ji daug ką išsprendė teisine kalba. Jos aiškintojai – Konstitucinis teismas retai kada sublizgėdavo padoriais jos aiškinimais. Ši aukščiausia teisinė institucija bandė savavališkai keisti teksto žodžių prasmę, trukdė Seimui vykdyti net ir tas funkcijas, kurios surašytos tame teisiniame akte. Prisiminkime išprievartautas Lietuvos pilietybės įstatymo peripetijas. Mano, nuomonė ši struktūra sudaryta iš tokių kadrų nors kainuoja daug, tačiau nepasiteisino. KT bandymai kištis į kitų valdžios institucijų funkcijas kartais būdavo netgi šiurpiai nesėkmingi. Keletą rimtų, svarbesnių Lietuvai klausimų galėjo išnagrinėti ir LR Aukščiausias teismas. Lietuvos kairiosios jėgos pritarė dabartinei Konstitucijai ir manau greitai dėl to pasigailėjo. Jos greitai perėmė visą valdžią Lietuvoje ir galėjo sulipinti sau patogesnius straipsnius. Gal “Česiūnės štabas” kai ką pražiopsojo? Galėjo turėti nemažą reikšmę ir 1994m. referendumas dėl neteisėto privatizavimo bei pažeistos teisėsaugos. Įsatymuose tad švietė, berods, net 47 skylės, ryškiai skirtos šiai nusikalstamai veiklai. Nors 90 procentų piliečių , jame dalyvavusių pasisakė “už”, tačiau iš viso dalyvavo tik 32 procentai iš bendro jų sąrašo. Tada buvę valdžioje LDDpistai atkakliai pasidarbavo tam, kad visuomenės siekis neįsiteisintų. Prezidentas AMBrazauskas referendumo išvakarėse rėžė pusvalandžio kalbą, kuri ankstesnes jo aplinkos pastangas užviršavo. Po nepavykusio referendumo sekantį rytą TV žiūrovai pamatė atvykusį svečią JAV gamtosaugininką V.Adamkų, kuris labai pasidžiaugė tokia LDDp-istų sėkme. Lietuva toliau pasiliko murgdytis korupcijos ir savavaldžiavimo pelkyne… Gal dar labiau pasidžiaugė Rytų imperijos energetikos šeimininkai, kai Lietuvoje 2012m. įvyko “patariamasis referendumas” dėl IAE statybos projekto stabdymo.”Pseudožalieji” pirmą žodį nukanda ir jau grūmoja už “Tautos valios negerbimą”. O ar ta dalis, kuri pasisakė už didesnę priklausomybę nuo užsienio energetikos, turėjo visą reikiamą informaciją? IAE paruošė tekstą ,kurį perskaitė A.Čekuolis TV ir radijo laidose. Prisiminkime, kiek purvo ant šio patyrusio žurnalisto buvo išpilta. Drįsčiau teigti, kad specialiai užsakyto purvo. Tuo pat metu beveik visos informacinės priemonės buvo pajungtos Kremliaus interesams. Užsakovų ausys prie Lietuvos kelio krūmuose kyšojo. Kai kas jų nepastebėjo, o kai kas gal net nenorėjo matyti. Paminėjau skirtingų referendumų pavyzdžius. Šis referendumas dėl žemės pardavimo yra psichologiškai ne mažiau sudėtingas ir praktiškai taip pat labai atsakingas. VRK pirmininko paminėtas, organizatorių siūlomų formuluočių prieštaravimas yra tik smulkmė, palyginus su visa esme. Vertės ir apie tai padiskutuoti. Kalbant apie žemę, pirmiausia dera susitarti ar ji yra nuosavybės objektas? Jei taip, tai su savo nuosavybe kiekvienas pilietis gali elgtis kaip tinkamas. Tai yra atsisakyti jos, parduoti už rinkos kainą ar pats ja, ta žeme naudotis. Negalima nematyti tam tikro technologijų progreso žemės ūkyje ir dalyvavimo maisto produktų rinkoje naujų galimybių. Visa tai gerokai paspartina Europos Sąjungos parama, kuri žemės ūkiui, santykinai, yra bene pati didžiausia. ES politika turi kertinę nuostatą remti visų ES žemdirbius. Kol kas išmokos Lietuvos žemdirbiams nepasiekia ES išmokų vidurkio pagal įvairius parametrus. Skirtumas mažėja, bet jis išlieka dar ryškus. Tačiau, sutikime, kad moderniškai šeimininkauti žemės ūkyje mes dar tik mokomės. Progresui nemažai turėjo įtakos ir tie užsienio investuotojų į žemės ūkį pavyzdžiai, kada užsieniečiai savininkai su aukštomis technologijomis susieja ir didesnį darbo užmokestį. Ne visi kaimo gyventojai turi galimybių ir reikiamų žinių perimti tokią patirtį. Kai kas jau lyg ir norėtų atsisakyti žemdirbystės ar gyvulininkystės, nes konkurencija rinkoje tampa vis aštresnė. Tačiau, niekas nenori savo turimą turtą – žemę, parduoti pusvelčiui. Tokia situacija, kai žemės pardavimo galimybės yra labai ribotos, pasinaudoja turtingesni kaimynai, supirkdami iškreiptos rinkos kainomis didžiulius žemės plotus. Tokia situacija negali tęstis amžinai. Buvo numatyti terminai, kurie buvo suderinami ir su ES tokiam žemės užvaldymui mažomis kainomis. Kai kas gerai žino žemės rinkos kainas kitose ES šalyse ir tikisi savo turtą parduoti beveik pagal jas. Tad kur šio referendumo esmė? Padėti stambiems žemvaldžiams toliau pusvelčiui plėsti savo valdas? Ar atsižvelgti į mano minėtų žemdirbių siekius neprarasti savo turto pagal ispanų užkariautojo Korteso principą – mes jums stiklinius karolius , o jūs mums – auksą. Teisybė turi egzistuoti ir žemės rinkoje.Tai vienareikšmiška. Yra dar viena baimė, kuri skatino piliečius pasirašyti dėl referendumo. Atseit, žemę supirks užsieniečiai ir gali būti, kad Lietuvos valstybės identitetui bus suduotas rimtas smūgis. Pasaulyje tokį pavyzdį turime Izraelio valstybės formavime po II-o Pasaulinio karo. Masiniu genocido nuskriaustai tautai buvo leista atsitiesti, net sukuriant savo valstybę. Asmeniškai nemanau, kad Lietuvoje čia minima grėsmė yra išties reali. Rusijai dirbamos ar dar neįdirbtos žemės ryškus perteklius, pirkti žemę pasaulinėmis kainomis užsienyje jos piliečiai gali ir labiau išsivysčiusiose šalyse. Jei kažkas iš nostalgijos praeičiai panorės čia kurti verslą, tai laisva rinka savo sąlygas sudiktuos. Kur kas didesnė tikimybė, kad įsigyti žemės gali panorėti tų ES šalių žemdirbiai, kurie mato čia didesnes galimybes įsiterpti į žemės produkcijos rinką. Kol pakils samdomų darbuotojų atlygiai iki Vakarų šalių standartų, būtų tam tiks gal net labai palankus verslui laikotarpis. Jei ši mano paminėta baimė pas daugelį užgoš logiką ir protą, tai Seimo teisė yra numatyti įvairius papildomus reikalavimus, kurių pats griežčiausias galėtų būti nuoma nustatytam terminui, o pirkimas tik po to. Variantų yra visokių ir juos aptarti taip pat galima. Tačiau turime nepamiršti vieno, kuris svarbus visai ES. Jei mūsų 500 mln bendruomenė nori rimtai konkurencingai pakovoti su JAV ir Pietryčių Azijos regionais, bendri projektai ES viduje gali būti prioritetiniai. Niekas milijardų už gražias akis nedalina. Vakarų Europos šalys – turčiai gal tikisi, kad dabartinė parama sugrįš su bendros ES bei tuo labiau su Šengeno erdvės rinkos privalumais. Mes vis primename savo valdžiai, kad norime gyventi kaip pasiturintys vokiečiai , olandai ar suomiai. Geras noras ir siekis. Tada “nusipelnysime gyventi geriau”, kai mąstysime ne “kremlinų” pakištomis “idėjomis”, o savo galva. Lietuviai, kurių šioje šv.Marijos žemelėje dar yra trys milijonai, darbšti ir gabi tauta. Ne prastesnė už kitas. Tad viskas mūsų ryžte ir apsisprendimuose. Esu už kiekvieną prasmingą referendumą. Jei bus paskelbtas referendumas dėl žemės – būtina aiškintis apie jo galimas pasekmes. Lozungas “Lietuva – lietuviams” čia netinka. Lietuva – visiems šioje šalyje gyvenantiems ir savo šalį gerbiantiems piliečiams ir gyventojams. Vystykime toliau savo gebėjimus darbe, gerbkime savo šalies gyventojų tradicijų įvairovę, puoselėkime kultūrą ir pasikliaukime savo protu, kurio tobulėjimui ribų nėra. Sėkmės visiems, siekiantiems tiesos ir teisingumo.