Spaudos konferencijoje pavadinimu „Seimo rinkimai kazino principu – visų Lietuvą persekiojančių nelaimių priežastis“, kuri vyko LR Seime 2016 m. rugsėjo 16-tą d. pasisakė Nacionalinės antikorupcijos asociacijos valdybos narys prof. dr. Ryšardas Burda. Pateikiu pilną profesoriaus pasisakymo tekstą (mano paryškintos vietos).
Prof. dr. Ryšardas Burda. Na gražus įžanginis žodis, gal būt kiek emocionalus. Bet teisė yra iš esmės yra tikslumas. Ir teisė tikslus mokslas, kur kiekviena sąvoka turi savo, savo krūvį ir savo, savo turinį. Ir tikriausiai pagrindinis žodis, kuris buvo pacituotas 55-to straipsnio Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tai buvo ne tiktai lygia, ne tiktai visuotine, tiesiogine, bet teise, rinkimų teise. Ir pačioj Konstitucijoje be abejo yra pasakyta, kad yra mišrioji sistema, vienmandatė ir daugiamandatė sistema. Ir kaip gerbiamas Audrius čia iškėlė problemą, tai yra problemą, kiek yra remiamas kiekvienas kandidatas, kuris eina daugiamandatėje apygardoje ir vienmandatėje apygardoje. Čia yra jų vidinis prieštaravimas dėl palaikančių asmenų vieną ir kitą kandidatą. Vieną, tai yra tas kuris eitų pagal pagal daugiamandatę ir tas kuris eitų vienmandatėje. Ir tas vidinis prieštaravimas yra pačioje jau Konstitucijoje. Ar po šios konferencijos mes turėtume stabdyti rinkimus ir bandyti keisti Konstituciją, tikriausiai ne. Mes to tikriausiai negalėsim padaryti. Bet ar tai įmanoma pakeisti Seimo rinkimų įstatymą. Ir mano galva Seimo rinkimų įstatymo mes, mes pakeisti kordinaliai, tai negalėsim, nebent mes galėsim pakoreguoti pakeičiant tam tikrus balsavimo principus – už ką aš atiduodu balsą. Buvo labai daug daug iniciatyvų per praeitas kadencijas, įvairių Seimų, kaip galima būtų pakeisti balsavimo principus ir balsavimo sistemą taip, kad nė vieno, nė vieno rinkėjo balsas nebūtų išmestas į šiūkšlių dėžę. Nes kaip tik čia ir yra tai, kad jeigu vienas balsuoja už Joną, o kitas už Petrą, laimi Jonas ir Petro balsai ir to rinkėjo balsai, kuris balsavo už Petrą ir jie dingsta, išmetami į šiūkšlių dėžę. Ir čia yra didžiausias na neteisingumas, jeigu mes kalbame apie tą tvarką. Ir ką galima būtų pakeisti, tai visų pirma balsavimo sistemą reikia keisti. Tai yra kaip tik Seimo prerogatyva. Kas dėl Konstitucijos keitimo ir paties principo, ar mes šiandien turėtume atsisakyti vienmandatininkų? Pagal tas nuotaikas ir pagal tai kas vyksta dabar Lietuvoje, bent mano nuomone aš stebiu, kad žmonės kaip tik nori tų vienmandatininkų ir nori balsuoti už asmenis, o ne partinius sąrašus. Tai kas laimės, ar toji tautos dalis, kuri norės, norės, kad būtų jų išrinktas kandidatas, ar tie kurie balsuos už partinių sąrašus, tai kas yra iš esmės europinė tradicija ir netgi toje niekinamoje Rusijoje irgi eina link to, kad palikti tiktai tiktai sąrašinius, tai yra daugiamandatininkus. Nežinau. Bet tai yra konstitucinio sutarimo klausimas, tai yra tautos sutarimo klausimas. Mes kalbame apie teisę ir teisę kad, toje ruletėje apie ką kalba ponas, kad toje ruletėje, kurioje rinkėjas spaudžia “vienarankį banditą”, kartais jis vadinamas būtent taip kazino, kad jisai žinotų, kad jisai nė vieno paspaudimo nepralošė. O dabartinė sistema, déjà, verčia visgi, visgi manyti daugeliui rinkėjų, kad jisai pralošė, pralošė, kadangi jo balsas nebuvo įskaitytas, pralošė, kad jo balsas buvo išmestas į šiūkšlių dėžę. Tai čia gal būt ta vidinė, pagrindinė, pagrindinė problema. Kas dėl kitų detalių, tai yra užstato, parašų rinkimo ir kitų aspektų, tai kas yra susiję su skirtingų ėjimų, kaip jie keliauja link kandidato statuso, taip tas galima ir turėtų būti lyginama, keičiama taip, kad suniveliuoti tuos skirtumus. Ir kad galimybės būtų, nes šiai dienai rinkimų įstatymas iš esmės sudarė labai daug barjerų ateiti, ateiti žmonėms, tai yra finansinis barjeras, tai yra barjeras, barjeras per palaikymą, palaikymą žmonių. Tai yra tie barjerai, kurie, kurie šiandien neleidžia gal būt ir na mūsų visuomenės išminčiams ateiti į mūsų Seimą. Na gal būt tiek žodžių.
Profesoriaus išminties perlų analizė
Negalima nesutikti su profesoriaus dr. Ryšardo Burdos teiginiais apie tai, kad teisė yra iš esmės tikslus mokslas, kur kiekviena savoka turi savo turinį. Sąvokas teisėje reikia naudoti tiksliai ir atsakingai. Tai šitoje vietoje profesorius suklupo lygioje vietoje. Profesoriaus teiginys, kad „Ir pačioj Konstitucijoje be abejo yra pasakyta, kad yra mišrioji sistema, vienmandatė ir daugiamandatė sistema.“ neatitinka tikrovės, nekalbant jau apie tai, kad tas sąvokas reikėtų vartoti tiksliai. Tai Jūsų fantazija, o fantazija nėra teisė. LR Konstitucija neapibrėžia rinkimų sistemos tipo ir tai leidžia padaryti įstatymų leidėjui Seimui. LR Konstitucija tik aiškiai apibrėžia tas teisės nuostatas, kaip antai be kita ko, tiesioginės ir lygios rinkimų teisės nuostatas, kurių Seimo rinkimų įstatyme yra neleistina būti pažeistoms. Todėl ir pono profesoriaus išvada: „Ir tas vidinis prieštaravimas yra pačioje jau Konstitucijoje.“ aiškiausiai neturi jokio pagrindo. Konstitucija privalo būti tiksliai įgyvendinta renkant Seimą, nes jeigu netiksliai įgyvendinama, reiškia visiškai neįgyvendinama, o įgyvendinama tai, kas nėra Konstituciją, o yra kažkieno sugalvota diversija prieš Lietuvos valstybę, ką ir turime šiuo atveju. Į tą pono profesoriaus pasisakymą galima būtų ir visiškai nekreipti dėmėsio jei ne viena ypatingos svarbos aplinkybė, nes klausimas eina apie Valstybės teisinius pamatus, ir tokia laisvamaniška netiksli ir neteisinga Konstitucijos interpretacija yra NETOLERUOTINA. Tai gali suklaidinti nepatyrusi skaitytoją, klausytoją ar suinteresuotą valstybės pagrindų griovimu Seimo narį. Taigi gali atnešti Valstybei didelę ir ilgalaikę papildomą žalą.
Ponas profesorius labai labai jau neteisingai ir netoleruotinai perša mintį apie tai, kas yra labiausiai neteisinga Seimo rinkimų įstatyme. Profesorius teigia: „Nes kaip tik čia ir yra tai, kad jeigu vienas balsuoja už Joną, o kitas už Petrą, laimi Jonas ir Petro balsai ir to rinkėjo balsai, kuris balsavo už Petrą ir jie dingsta, išmetami į šiūkšlių dėžę.“ Tai čia profesorius padaro išvadą, kad „Ir čia yra didžiausias na neteisingumas, jeigu mes kalbame apie tą tvarką“ arba kitaip pasako: „Tai čia gal būt ta vidinė, pagrindinė, pagrindinė problema.“ Ponas profesoriau, jokio net mažiausio neteisingumo ir problemos čia nėra ir negali būti. Žmogus, kuris balsavo už tą, kuris pralaimėjo rinkimus, tiesiog neprarado balso, o jo kandidatas tik nelaimėjo. Negali demokratijoje visi laimėti, tam ir yra rinkimai. Vieni laimi, kiti pralaimi. Kai profesorius tokį elementarų dalyką įvardina kaip „didžiausią na neteisingumą“ tai tada sąmoningai „nepamato“, nenori pamatyti butent to didžiausio neteisingumo, kad Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai esmingai, fundamentalioje teisės teisėje, kad visi prieš įstatymą turi būti lygūs, ir dėl to turime 24 metus neteisėtą, nelegitymią Lietuvos valdžią, Seimo sudėtis neteisėta. Ir kai profesorius nukreipia dėmesį nuo tikros esmingos Valstybės problemos į tą pusę, kur iš vis jokios problemos nėra, tai reiškia, kad profesorius dr. Ryšardas Burda kaunasi prieš Lietuvos teisinius pagrindus taip kaip ir reikia Lietuvą okupavusioms jėgoms.
Ponas profesorius teigdamas, kad „Bet tai yra konstitucinio sutarimo klausimas, tai yra tautos sutarimo klausimas“ artikuliuoja šiai dienai neišprendžiamą klausimą, kurio iš viso spręsti nereikia, nes problemos esmė yra Seimo rinkimų grubus prieštaravimas galiojančiai LR Konstitucijai. Nes tik tuomet panaikinus tuos prieštaravimus turėsime teisėtą valdžią.
Pono profesoriaus kalbėjimas apie kitas šalis gal būt ir labai labai naudingas studentams, kuriems jis kaip profesorius gal būt dėsto, tačiau Lietuvoje galioja LR Konstitucija, o ne kitų šalių Konstitucijos ir LR Seimo rinkimų įstatymas privalo BESĄLYGIŠKAI neprieštarauti LR Konstitucijai, jeigu pasisakome už teisėtą valdžią. Jeigu ponui profesoriui iš tikro nesinori per daug gilintis ar skaityti LR Konstituciją, KT nutarimus, tarptautinę teisę ar vadovautis sveiku protu, tai tada be jokio sunkumo visas tas problemas profesorius gali išpręsti pastudijavęs „ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisiniu pagrindų griovimo“ su nuorodomis į gylį ir su visais komentarais.
Susiję:
Seimo rinkimai kazino principu – visų Lietuvą persekiojančių nelaimių priežastis