Rusijos prašymas gautas dar vasarą, byla iškelta vienam žmogui, tačiau skambinama ir įspėjami visi

Rusija užsimojo prieš lietuvius, atsisakiusius tarnauti sovietų kariuomenėje, paskelbė portalas delfi.lt.

Pranešama, kad Lietuvos generalinės prokuratūros iš Rusijos gautas teisinės pagalbos prašymas rodo, kad Rusijoje iš stalčių traukiamos ketvirčio amžiaus senumo bylos, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė gresia jaunuoliams, 1990-1991 metais atsisakiusiems tarnauti sovietų kariuomenėje.

Pasak delfi.lt kalbintos Generalinės prokuratūros atstovės Vilmos Mažonės, šis teisinės pagalbos prašymas nebus sprendžiamas, kadangi ši veika, kuri Rusijoje pripažįstama kaip nusikalstama, Lietuvoje nėra nusikalstama veika. Atskleisti daugiau bylos detalių Generalinė prokuratūra atsisakė.

Ekspertai.eu kreipėsi į prokuratūrą prašydami, neatskleidžiant detalių, tiesiog paviešinti šį iš Rusijos gautą teisinės pagalbos prašymą. Tai reikalinga tam, kad Lietuvos piliečiai savo akimis pamatytų dar vieną Rusijos akibrokštą.

Susidariusią komplikuotą situaciją facebook tinkle dedelsiant pakomentavo ir konservatorė Rasa Juknevičienė: „Pranešimas apie Rusijos ataką prieš Sovietinėje armijoje atsisakiusius tarnauti Lietuvos jaunuolius yra dar vienas įrodymas, kad prieš Baltijos valstybes ruošiamos nuolatinės provokacijos. Turime reaguoti solidžiai ir labai atsakingai. Visų pirma, valdžios struktūros turi nedelsdamos susisiekti su visais, kuriuos gali paliesti šios provokacijos ir suteikti jiems teisines konsultacijas. Tie žmonės neturėtų vykti į Rusiją ir Kremliaus politikai pritariančias valstybes. Taip pat svarbu informuoti kitų valstybių institucijas, kad neįvyktų kokių nors nesusipratimų jų teritorijose.

Turime ypatingai globoti šiuos žmones.

Tokie apgailėtini veiksmai tik parodo Kremliaus desperaciją ir nesugebėjimą suvaldyti savo pykčiu užvaldytų smegenų.

Svarbiausia - neišsigąsti“.

Kitas konservatorius Vytautas Landsbergis portalui 15min.lt sakė: „Tai nėra pagalbos prašymas, bet ištiesti nagai į pusantro tūkstančio mūsų piliečių, kurie kadaise, prieš maždaug 25 metus pasitraukė iš okupacinės kariuomenės.

Buvęs okupantas dabar primena apie tai, kad jis okupantas, ir reiškia pretenzijas“.

PAPILDYTA prokuratūros atsakymu

„Apgailestauju, bet neturime teisės leisti susipažinti su Jūsų minimu Rusijos prašymu“, - pranešė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja dr. Elena Martinonienė.

PAPILDYTA VSD perspėjimu

Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atmetė tokios teisinės pagalbos prašymą.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai,  kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių  asmeniniam saugumui.

Vastybės saugumo departamentas



PAPILDYTA Krašto apsaugos ministro paaiškinimu

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Rusijos prašymas gautas dar vasarą. Tačiau ministras informaciją gavo tik pirmadienį, rugsėjo 8 d., o byla iškelta tik vienam žmogui.

„Mūsų žmonės sėdi ir skambina kiekvienam, bandydami įspėti tuos žmones“, - pranešė ministras, kurių, pasak jo, yra daugiau negu pusantro tūkstančio.

Tačiau kodėl ministerijos žmonės skambina tiems daugiau negu pusantro tūkstančio Lietuvos piliečių „bandydami įspėti“, jei byla iškelta tik vienam, kol kas nėra aišku.

Lygiai taip pat neaišku, kodėl Lietuvos valdžia iš karto neįspėjo tų piliečių dar vasarą, kai tik gavo grėsmingą Rusijos prašymą? Kodėl tie piliečiai iki vakar dienos buvo net neįspėti? Kaip į visą tai bežiūrėtume, kol kas didelė painiava ir klausimų daugiau negu atsakymų.