Rinkimai: laimėtojai formuojami iš anksto

Kažko naujo nepasakysiu, nes tą jaučia daugelis atidesnių piliečių. Tačiau, yra daugybė žmonių, kuriems sisteminių partijų protegavimo taktika dar veikia ir jie būna įtikinti, jog egzistuoja tik žiniasklaidoje minimos partijos ir/arba koalicijos, kad žiniasklaidoje neminimos partijos turi tik minimalius šansus.

Kiek ironiška, bet nuolatinis medijų įtikinėjimas pasiekia savo. Arba, kaip sakoma vienoje garsioje frazėje, „jeigu 99 kartus įtikinėsi, jog žmonės yra kiaulės, tai šimtąjį kartą jie sukriuksės“. Neteigiu, jog visiems ši aksioma tinka, tačiau propaganda apdirba vis dar per didelį žmonių skaičių. Pereikime prie kelių pavyzdžių.

Rugpjūčio 17 dienos 15min.lt portalo straipsnyje (straipsnis) rašoma apie kandidatų amžių. Skelbiama, kurioje partijoje jauniausi ir vyriausi kandidatai, vystoma šiokia tokia analizė. Savaime suprantama, aptariami tik šešių partijų atstovai (tų, kurios yra Seime, tačiau ignoruojant Lenkų rinkiminę akciją). Kokia situacija kitose partijose? Jos net išvis neminimos, lyg jų ir nebūtų. Priminsiu, jog rinkiminėje kovoje dalyvaus 12 partijų ir 2 koalicijos, tad kodėl visur rašoma tik apie 6 sąrašus, nors jų yra net 14?

Pažiūrėkime į tą pačią dieną delfi.lt publikuotus „Spinter“ tyrimus (straipsnis). Ten vis dar dominuoja tos pačios 6 partijos. Stebėtina, tačiau pridėjo dar tris „dėl kvapo“, pasirodo, jog ir jos surenka kažkiek procentų ir dar egzistuoja, tad kyla klausimas kodėl nerašoma apie likusius penkis sąrašus? Ką reiškia 2,2% ties užrašu „kita partija“? Kuri ar kurios partijos pasiima tuos procentus? O kur yra garantija, jog nebalsuotų (16,1%) ir nežino/neatsakė (12%) funkcijos yra fiktyvios? Gal jos maskuoja neminėtinų judėjimų reitingus? Esu girdėjęs apie vieną tyrimą, kuriame rašoma, jog už Lietuvos liaudies partiją ruošiasi atiduoti balsus net 8% rinkėjų. Tas pasirinkimas ypač dominuoja tarp emigracijoje gyvenančių tautiečių, ir kas man įrodys, jog taip nėra?

Kaip vyksta reitingų formavimas? Kažkuri suinteresuota pusė užsako patį tyrimą. Jie brangūs, tad tą gali padaryti tik didžiosios partijos. Jeigu daugiau pamokama – padaromi didesni užsakovo reitingai. Jeigu jie netikslūs, tai visada bus galima nurašinėti, jog tyrimuose egzistuoja 3,1% paklaida. Arba išdidžiai tylėti. Tačiau, jeigu per visas masines informavimo priemones bus nuolat kartojami tam tikri reitingai, tai daugumai žmonių ir bus įkalta į galvą, jog pirmauja tam tikros politinės grupuotės, o už tas, kurios neminimos – neverta balsuoti. Taigi, jų nesimato, jos nieko nelaimės, tad kam veltui išmesti balsą? Tokia retorika yra priimtina valdančioms partijoms, tad natūralu, jog skatinama. Įsiminkite: reitingai yra užsakomi ir jie skirti formuoti potencialaus elektorato nuomonę.

Atkreipkite dėmesį, kokie veidai ir pavardės šmėžuoja didžiausių portalų puslapiuose. Jų būna visada, bet ypatingai pagausėja atėjus rinkiminiam laikotarpiui. Visi tampa labai susirūpinę dėl valstybės bei žmogaus, nuolat kritikuoja ir sako kažką pakeisiantys. Dažniausiai pažeria abstrakčių žodžių. Bet esmė ne tame. Pamąstykite: kodėl būtent jie matomi? Taip, pirma priežastis yra pinigai, nes pateikti šiuo metu savo tekstą yra brangu, bet egzistuoja ir kita priežastis. Žinau asmenį, kurio tekstai buvo atmesti, nes jo politinės pažiūros iškrenta iš sisteminių barjerų, tad net ir sumokėdamas jis niekada negalės savo tekstų publikuoti didžiuosiuose žiniasklaidos portaluose, laikraščiuose. Jo negirdėsite per radiją ir nematysite per televiziją.

Taip pat būkite atidūs ir pastebėsite, jog ties dauguma politinių straipsnių nematyti prierašo, jog tai politinė reklama. Nors dabar yra rinkiminės agitacijos periodas ir toks užrašas turi būti. Ypač ši tendencija gaji delfio portale. Kyla klausimas, ar kandidatai su tais portalais atsiskaito „juodais“ pinigais? O gal tas reklaminis plotas yra užpirktas iš seniau, tam tikrų lobistinių jėgų, kurias politikas atstovavo savo rinkiminės kadencijos metu?

Matant tokias sistemines pastangas, valdžioje išlaikyti palankius tam tikroms grupuotėms žmones, nereikia stebėtis, jog viskas lieka po senovei. Čia galiu mesti akmenį ir į rinkėją, kuris kiek tingi paieškoti alternatyvos ir renkasi atmestinai. Mūsų likimai per daug mums svarbūs, jog galėtume juos patikėti valdyti nusikalstamų grupuočių valdomiems politikams.

Susimąstykime, suabejokime mums peršama pozicija ir pasirinkime teisingai.