Ruošiantis Rusijos karinės agresijos atrėmimui, į piliečių klausimus linkėtina atsakinėti gerokai operatyviau

Prezidentūros asmenų aptarnavimo skyriaus specialistė Aurelija Trepšienė. Nuotr. facebook.com

LR Prezidentūros portalas prezidentas.lt skelbė, kad vasario 4 d. prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Graikijos ambasadoriaus Dimitrios Xenitellio skiriamuosius raštus.

Buvo informuojama, kad G. Nausėda su D. Xenitellio pasidalino „nuogąstavimais dėl augančios Rusijos karinės grėsmės Baltijos šalyse“.

Apie tai plačiau buvo skelbta ir publikacijoje „Prezidento Gitano Nausėdos darbai, nuveikti nuo vasario 3 iki 9 dienos, kuriant Gerovės valstybę“.

Po šių G. Nausėdos paviešintų nuogąstavimų, vienas ekspertai.eu skaitytojas komentaruose iškėlė tokio pobūdžio klausimą: „Citata: „dėl augančios Rusijos karinės grėsmės Baltijos šalims“. Gal kas paaiškintų man, kodėl tai grėsmės Baltijos šalims (jei jos tokios yra), o ne Europos Sąjungai ir NATO? Ar patys pripažįstam, kad jei rusas puls, tai niekas ir nesikiš?“.

Vasario 19 d. su minėtu klausimu ekspertai.eu kreipėsi į G. Nausėdą.

„Iš anksto dėkojame už operatyvų atsakymą, vis labiau agresyvėjančios Rusijos akivaizdoje“, - buvo rašoma ekspertai.eu laiške šalies vadovui.

Vasario 20 d. Prezidentūros asmenų aptarnavimo skyriaus specialistė Aurelija Trepšienė pranešė, kokiu būdu bus atsakoma į šį paklausimą.

„Atsakydami į VšĮ „Ekspertai.eu“ vardu Jūsų atsiųstą 2020 vasario 19 d. el. laišką reg. Nr. BD-P-672020-02-19-gh-9886-43-h78-6a-76889-75GhK-96-A1-274-73, informuojame, kad pranešimus, kuriuose perteikiama Lietuvos Respublikos Prezidento nuomonė, skelbia Komunikacijos grupė. Atsižvelgiant į tai, Jūsų 2020 vasario 19 d. el. laiškas 2020 m. vasario 20 d. perduotas Komunikacijos grupei. Atsakymą į Jūsų laišką Komunikacijos grupė atsiųs Jums artimiausiu metu“, - informavo Prezidentūros atstovė.

Vasario 25 d. ryte ekspertai.eu informavo A. Trepšienę, kad atsakymo vis dar nesulaukė. Ekspertai.eu tikisi, kad atsakymas su prezidento nuomone bus pateiktas dar šiandien, nepažeidžiant, o atvirkšiai – laikantys galiojančių įstatymų tvarkos.

PAPILDYTA

Su prezidento atsakymu galima susipažinti publikacijoje „G. Nausėda: Baltijos šalys (taip pat ir Lenkija, Rumunija, Bulgarija) yra NATO rytinio flango „saugotojos“).



Šis pavyzdys rodo, kad kalbant „augančios Rusijos karinės grėsmės Baltijos šalims“ temomis, prezidentas ir jo komanda turėtų reaguoti greičiau.

Nes vis labiau agresyvėjanti Rusija matydama, kad net atsakyti į paprastą, tačiau ypač aktualų klausimą reikia visos darbo savaitės, gali pagalvoti, kad lygiai tokiu pačių tempu mes ir ginsimės nuo realios karinės Rytų kaimynės agresijos, kai ji jau pagaliau tai susiruoš daryti prieš NATO ir ES valstybę Lietuvą ir jos artimiausias kaimynes.

O tam, kad įsitikintume, jog Rusijos karinės invazijos į Lietuvą grėsmė yra daugiau negu didelė, ekspertai.eu dar kartą primena nepriklausomos ir valstybinės Lietuvos žiniasklaidos nedidelę dalį skelbtų faktų.

Žinia, situacija valstybėje yra sudėtinga ne tik dėl išorinio priešo kėslų – būsimos Rusijos karinės invazijos, bet ir dėl destruktyvios diversantų veiklos mūsų valstybės viduje, apie ką buvo informavęs buvęs Seimo Nacionalinio saugugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Daugelį mėnesių iš eilės pagrindiniai didžioji Lietuvos žiniasklaida – valstybinis-komercinis transliuotojas LRTHADĖ, nepriklausomas Žmonių partijos portalas delfi.lt, Kurlianskio žiniasklaidos tinklas bei kiti svarbūs sistemos viešinimo kanalai nuolatos skelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ pagaliau turėtų baigtis ne tik karine intervencija į NATO ir ES valstybę Lietuvą, bet ir Baltarusijos okupacija.

Rusija jau ilgą laiką realiai grasina kariniu susidorojimu ypač ji aktyviai tai darė prisidengdama puolamojo pobūdžio pratybomis „Zapad“, o taip pat kiekvieną dieną stengiasi palaužti Lietuvą savo skleidžiama propaganda.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, socialdemokratų Juknevičiene tituluojamas buvęs jaunuolis Linas Linkevičius yra informavęs, kad Rusija galėjo pulti NATO šalį Lietuvą dar iki 2017 m. sausio 20 d., t. y. dar tik rengiantis naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) užimti JAV prezidento postą. Laimei ši prognozė nepasitvirtino.

Kiek anksčiau garsus Žmonių partijos politikas Žygimantas Pavilionis mūsų šalies žmonėms buvo pranešęs, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą, kuri bus paskutinė.

Baltijos šalių gynybos ekspertai yra įspėję, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užims strategiškai svarbią Gotlando salą.

Taip pat yra tikimybė, kad puolimo prieš Lietuvą provokaciją gali suorganizuoti iš priešiškos šalies atvažiavę turistai į Klaipėdą.

Nereikia pamiršti, kad be to Rusija atnaujina ketvirčio amžiaus senumo bylas apie iš TSRS kariuomenės dezertyravusius kareivius ir imasi teisinio jų persekiojimo. 

Galiausiai Rusija gali pradėti Trečiąjį pasaulinį karą užimdama Latvijos miestus, o Juodkrantėje laipinasi Rusijos specialiosios paskirties karinių daliniai ir t.t.

Tuometinis NSGK pirmininkas V. Bakas 2017 m. sausio pabaigoje Lietuvos visuomenę informavo, kad ties Lietuvos-Rusijos siena telkiamos beprecedentės rusų karinės pajėgos ir technika.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dar 2017 m. vasario mėnesį viešėdama Baltijos valstybių viršūnių susitikime Rygoje, pasakė: „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.

2018 m. prezidentė su „Sniego susitikimo“ dalyviai aptardama geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą perspėjo visus, kad NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą, turint omenyje, kad rusai gali pradėti puolimą bet kurią akimirką.

Kad Rusija turi kėslų pulti Europą yra kalbėjęs ir Lietuvos draugas Michailas Saakašvilis, apie tokią grėsmę yra užsiminęs ir kitas Lietuvos draugas, Ukrainos prezidentas, milijardierius Petro Porošenka ir t.t.

2017 m. rugsėjo mėnesį tuometinė Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pranešė, kad Rusijos satelitas, diktatoriaus valdoma Baltarusija planuoja 2018 m. sausį Vilniuje parodyti Baltarusijoje pastatytą baletą „Vytautas“. Ministrė tai tiesiogiai susiejo tai su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa ir pareiškė, kad tai yra minkštosios galios demonstravimas bei provokacija.

„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių“, - tąkart Lietuvos visuomenę perspėjo žaliųjų valstiečių ministrė.

Baletas Vilniuje buvo parodytas 2018 m. metų sausio 28 d. Nors tiesioginio konflikto pavyko išvengti, tačiau baleto pasekmės kol kas neaiškios.

2018 m. vasarą Lietuvos gyventojams buvo pranešta, kad situacija yra labai pavojinga ir Rusija bet kurią akimirką gali pulti tiek Vakarus, tiek ir Japoniją.

Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie Lietuvą yra pranešęs, kad „ši planetos vieta yra pasmerkta dėl Kremliaus keršto“, t. y. Baltarusijoje netrukus pradėsiančios veikti atominės elektrinės.

Keli susiję:

Puolimas bus: Rusija turi visas prielaidas pradėti karinę invaziją prieš ES ir NATO priklausančias Baltijos valstybes

Nors Lietuvos saugumiečiai dėl Rusijos karinės agresijos ramino, tačiau paaiškėjo, kad Lietuva tikrai bus puolama  

Trūkumų turinčios karinės mašinos gali apsunkinti galimybę apsiginti nuo laukiamos Rusijos karinės invazijos į Lietuvą

Jei nenorime, kad pensijas mokėtų Rusija, privalome suvokti gynybos finansavimo didinimo būtinybę  

Lietuvos analizių analitikai skambina pavojaus varpais: Rusija ruošiasi karui su Vakarais 

Paviešintas planas: Rusija, pasitraukus amerikiečiams, Lietuvą iš karto vienu metu pultų penkiomis kryptimis

Ši planetos vieta yra pasmerkta dėl Kremliaus keršto, tai yra keršto projektas

Virš Baltijos šalių kybo branduolinio smūgio grėsmė: labiausiai nukentėtų Latvija arba Lietuva