Tinkamai parengti, aprūpinti ir motyvuoti kariai – vienas svarbiausių kariuomenės galios komponentų, o jai stiprinti jau keletą metų dėka didėjančio gynybos finansavimo vykdoma didelio masto Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtra ir modernizavimas.
Karinei įrangai ir technikai atsargoms įsigyti Lietuva kasmet skiria ne mažiau kaip 25 proc. viso gynybos biudžeto. Krašto apsaugos sistemos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja Lietuvos ir užsienio tiekėjai.
2017 metais Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės su Lietuvos įmonėmis sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė maždaug penkis kartus viršija su užsienio tiekėjais sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertę, neskaičiuojant sutarties dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS įsigijimo. Panašios tendencijos vyravo ir 2016 metais. Iš viso 2017 metais sudaryta sutarčių už maždaug 225 mln. eurų.
Iš Lietuvos įmonių, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai buvo įsigyjamos Lietuvoje gaminamos prekės (maistas, apranga, ekipuotė, baldai ir t.t.), taip pat įvairios paslaugos ir darbai. Kadangi ginklai ir karinė įranga daugeliu atvejų Lietuvoje nėra gaminami, sutartys šioms prekėms įsigyti buvo sudaromos su užsienio įmonėmis tiesiogiai, per NATO paramos ir įsigijimų agentūrą arba Ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos.
Kai kuriais atvejais buvo pasirašyti tarpvyriausybiniai susitarimai, kuomet prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos iš NATO ir ES šalių valstybės institucijų. Didžiausias pirkinys 2017 metais iš užsienio buvo vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS įsigijimas, kurio vertė apie 100 mln. eurų.
Nuo 2018 metų sausio 1 d. apie 70 proc. krašto apsaugos sistemos įsigijimų vykdymą perėmė naujai įsteigta Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos. Ši institucija įsteigta, siekiant konsoliduoti įsigijimų srityje dirbančių krašto apsaugos sistemos ekspertų žinias, jų patirtį, išvengti funkcijų dubliavimo, aiškiai paskirstyti atsakomybę, užtikrinti efektyvesnį procesą ir skaidresnį įsigijimų vykdymą. Iš numatytų 144-ių Gynybos resursų agentūroje šiuo metu jau dirba apie 80 proc. darbuotojų. Paskelbta eilė konkursų viešųjų pirkimų specialistams.
„Vykdant krašto apsaugos sistemos struktūrinius ir procesinius pertvarkymus, ypatingas dėmesys buvo skiriamas įsigijimų planavimui. Tikimasi, kad tinkamas ir laiku atliktas krašto apsaugos sistemos poreikių suformavimas, pakankamai laiko skiriant viešųjų pirkimų pasiruošimui, sudarys galimybes Gynybos resursų agentūrai pritraukti kuo daugiau tiekėjų ir ypač iš Lietuvos į jos organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus“, - pasakė krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
2018 metais Gynybos resursų agentūra ir Lietuvos kariuomenė vykdys pirkimus už maždaug beveik milijardą litų (265 mln. eurų).
„Tikimės, kad didžiąją dalį viešųjų pirkimų laimės Lietuvos gamintojai, kuriuos kviečiame aktyviai dalyvauti skelbiamuose pirkimuose“, - informavo krašto apsaugos viceministras.
Šiais metais didžiausi suplanuoti pirkimai įsigijimai yra šie: konteineriai, sunkvežimiai, karinės technikos remontai, transporto priemonių atsarginės dalys, šaudmenys, individualios karių apsaugos priemonės, degalai, maistas, apranga, transporto priemonių nuoma.
Šaltinis: kam.lt
Susiję:
Lietuvai patvirtinus slėptuvių optimizavimo rekomendacijas, Rusijos karinės agresijos sėkmė sumenko
Naujausi
Naujausi komentarai
Tomas.Jakutis
IP 141.98.11.62 | 16:24:40
Pastoviai „rasdamas” konstitucijoje tai, ko ten NĖRA, Konstitucinis teismas meta iššūkį įstatymų leidėjams. KT teigia: konstitucija leidžia niekinti šeimą, konstitucija leidžia tos pačios lyties asmenų šeimas. Tokiu būdu KT terorizuoja parlamentą, niekina rinkėjus ir pačią konstituciją. Kodėl viešos...
Ra
IP 2001:8003:d818:4600:dbe:e350:184c:e83a | 16:08:22
Dar vienas filmas apie Žirinovskį (rusiškai): https://www.youtube.com/watch?v=3PZvJCPmEtM ...
to 4
IP 90.135.208.143 | 15:37:45
Iki šiol Italija skyrė 1,57% BVP, 2% planuojama pasiekti per 4 metus. Esant reikalavimui dabar skirti 2% nuo BVP Italijos vyriausybei gali iškilti grėsmė būti nuverstai. Tik mes nemurmėdami sutiksim ir su 5%. O tai reiškia, kad žymiai sumažės lėšų skyrimas sveikatos, socialinei apsaugai, švietimui. ...