|
Kai imperinio režimo politikai ir jų valdoma žiniasklaida ir sėja melą, kursto priešpriešą tarp tautų, valstybių ir platina įvairią demagogiją ir net absurdus, sunku tiksliai atsirinkti į ką atkreipti didesnį dėmesį. Šiame informaciniame rašinyje sužinome, kad Ukraina pasiduoti okupantams nesiruošia, o jos karinės pajėgos nepasiduoda imperijos kareivų provokacijoms ir yra pasiryžę ginti savo šalį ir jos sienas visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis.
Skaitome: “Rusija trečiadienį pažadėjo užkirsti kelią kraujo praliejimui Ukrainoje, įskaitant atakas prieš Rusijos piliečius.”
Pažadas būtų labiau suprantamas, jei Rusija užtikrintų, kad Rusijos piliečiai nelies Ukrainos piliečių kraujo. Stiprėjant įtarimams, kad snaiperiai šaudę į demonstrantus Kijevo aikštėse ir gatvėse nebuvo “Berkut” kariai, o Rusijos piliečiai. Tokia teroristinė kitos šalies piliečių veika turi būti įvertinta pagal Ukrainos įstatymas, kadangi ji buvo vykdoma šios šalies teritorijoje. Jei jau prakalbėta apie Rusijos piliečius, prieš kuriuos, atseit, vykdomos atakos, tai kur tokių kaltinimų įrodymai. Neskaitant inscenizuoto pasišaudymo tuščiai šoviniais, nėra žinių, kad Rusijos piliečiai būtų kaip nors išskirtinai nukentėję. Jei kai kas bando aiškinti, pabrėžiant tautiškumą, tai verta suvokti, kad tarp Ukrainos armijos kariškių, atliekančių savo pareigas Kryme be ukrainiečių taip pat yra rusų, totorių kariškių kurie petys į petį gina savo šalį – Ukrainą. Ką veikia Kryme Rusijos daliniai ir ką jie gina taip ir lieka neaišku. Kai kurie eiliniai gyventojai viešai išreiškia savo nustebimą paaiškindami: “Mūsų nereikia ginti, nes mūsų niekas nepuolė”.
Verchovnaja Rada rinkta visos Ukrainos piliečių. Jei joje, kai kuriems atsisakius būti V.Janukovyčiaus aplinkoje, pasikeitė politinių jėgų santykis, tai visai nereiškia kad ši oficiali valdžia nėra legitymi ir kad dėl to Ukraina tapo kita valstybe su kuria visos buvusios sutartys nebegalioja. Tą teigia prezidentas V.Putinas, nors URM vadovas S.Lavrovas teigia priešingai ir aiškina, kad susitarimus privalu vykdyti. Net jau tarpusavyje nepajėgia susitarti. Beje, V.Janukovyčius, gal išsigandęs atsakomybės už žudynes, pats spruko iš šalies pas buvusį jo veiksmų koordinatorių. Dabar jis Rusijos valdžios tandemo vertinamas, kaip niekinis subjektas, tačiau prezidento pareigas jam vis dar norima priskirti. Gal bandoma nuliniu veikėju pridengti karinę agresiją? Atseit, paprašė. V. Putinui buvo priminta, kad dabar ne 1968 metai, kaip buvo Čekoslovakijoje. Tada Dubčekas ir Svoboda nepanoro tapti kolaborantais, o Sovietų tankai sumindė “Prahos pavasarį”. Jei V.Putinas vis dar svaigsta VDR Stazi – KGB bendradarbiavimo laikų kategorijomis tai jis daro rimtą klaidą.
Dabar S.Lavrovas vėl aiškina, kad reikia laikytis vasario 21d. susitarimo, po kuriuo protokolu prezidento atstovas nepasirašė. Jei jau laikytis, tai būtina jo laikytis ir Kryme ir Rytų Ukrainoje, kur svetimos šalies vėliavos dominuoja prie užgrobtų objektų.
|