Kai 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo pašalintas litas ir įvestas euras, šalies gyventojai ir įmonės iš karto galėjo pajusti naudą: atpigusias paskolas, išnykusias valiutos keitimo ir sumažėjusias pervedimų eurais sąnaudas.
Tačiau dabar LRTDELFI pranešė – beveik pusė lietuvių nėra patenkinti, kad nacionaline valiuta tapo euras. Esą tai rodo liepos pabaigoje atliktas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas tyrimas.
Apie tai skelbiama valstybinio-komercinio transliuotojo publikacijoje „Lietuviai vis dar neprisijaukina euro“.
Ligita Šarkutė. |
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Ligita Šarkutė bei Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Romas Lazutka įsitikinę, kad tokiems vertinimams daugiausia įtakos turi kainų kilimas, kurio kaltininku daugybė žmonių laiko eurą.
Nurodoma, kad „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė – 46,3 proc. visų respondentų vis dar yra nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti tuo, kad nacionaline Lietuvos valiuta tapo euras. Patenkintų ir visiškai patenkintų yra perpus mažiau nei nepatenkintųjų (21 proc.).
„Tiesą sakant, tyrimo rezultatai kiek nustebino, tokio ryškaus nepritarimo mes nesitikėjome. <...> Nėra valstybės, eurą vertinančios blogiau nei Lietuva“, – teigia L. Šarkutė.
Romas Lazutka. |
Pasak R. Lazutkos, „kitose šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, taip pat yra žmonių, įsitikinusių, kad dėl to pabrango prekės ir paslaugos“.
Dar 2015 m. vasarą buvo skelbta, kad didžioji dalis gyventojų klaidingai galvoja, kad įvedus eurą viskas pabrango. Apie tai yra išaiškinęs ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tikrai labai sudėtinga komentuot, ekonomistui matant tą oficialią statistiką, kodėl kažkuriam gyventojui kažkas pabrango. <...> Yra atskira mokslo šaka, elgsenos ekonomika, kuri analizuoja reiškinius, kuomet gyventojams susidaro klaidingas įspūdis apie ekonominius reiškinius“, - tąkart sakė analitikas.
Ekspertai.eu primena ir prezidentės Dalios Grybauskaitės skaičiavimus prieš įvedant eurą.
„Rizika kainų kilimo yra maždaug 20 ar 30 centų prie 100 litų“, - anuomet visuomenę yra infomavusi šalies vadovė.
Specialistų nuomone, lietuvių polinkis dejuoti ir skųstis, kaip viskas blogai, yra įprastas reiškinys Lietuvoje.
„Kiek tiems lietuviškiems niurgzliams gero bepadarytum, jie vistiek stenės ir stenės, kad viskas blogai, niekas nenori girdėti nei ką yra sakiusi prezidentė nei matyti to, kas yra iš tikrųjų, o ne fantazijose. Mūsų žmonėms kritinio mąstymo trūkumas vis dar išlieka nemenka problema“, - žmonių nepasitenkinimo priežastys išaiškino viena Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoja, prašiusi neviešinti jos pavardės.
Keli susiję:
Klaidingai galvojantiems, kad įvedus eurą viskas pabrango, reikėtų kreiptis į psichologus
Euras – geresnio, kokybiškesnio ir turtingesnio gyvenimo garantas
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]